Kažkam gali atrodyti daug, kažkam – mažai, bet man aplankyti 20 šalių per 24 gyvenimo metus atrodo tikrai neblogas pasiekimas. Ypač turint omeny, jog dalyje iš jų ne tik atostogavau, o ir pagyvenau. Visokių potyrių būta, bet kai kurie miestai įsiminė labiausiai – arba dėl to, kaip stipriai nuvylė, arba dėl to, jog iki šiol pamenu save stovint su iš grožio atvipusiu žandikauliu.
Atėnai, Graikija
Turbūt vieną didžiausių nusivylimų patyriau atvykusi į Atėnus, kuriuose buvau nusprendusi pagyventi porą savaičių. Nuo vaikystės žavėjausi graikų mitais ir legendomis, tad mintyse jau buvau spėjusi susikurti idilišką vaizdą, kaip popietes leidžiu slampinėdama tarp senovės Graikiją menančių griuvėsių.
Vis dėlto realybė buvo daug niūresnė. Pirmas vaizdas, kuris mane pasitiko – ir lydėjo visur, kur eičiau, – grafičiai, kuriais buvo išmargintos visų pastatų sienos. Savitumo nepridėjo ir begalė šiukšlių bei užterštame ore tvyranti nemaloni smarvė.

Taip, miesto senamiestis iš tiesų gražus, bet, kaip teisingai pasakė viena pažįstama, – jei nesate istorijos fanatikas, nelabai čia yra ką veikti, išskyrus betikslį vaikštinėjimą.

Kolombas, Šri Lanka
Nors Šri Lanka tikrai gali pradžiuginti savo gamta, sostinė Kolombas nenuteikia pozityviai. Visų pirma oro užterštumas mieste visada viršija normas, tad virš miesto tvyro smogas. Tiesa, užterštas oras vietinių nepriverčia susimąstyti, tad pakelėse ir gatvėse pamatysite kalnus šiukšlių.
Pagrindinė pramoga mieste – už 20 dolerių galima pakilti į 351 metro Lotus bokštą, iš kurio nepamatysite nieko įspūdingo. Dar galima išbandyti tuktukų pavėžėjų paslaugas už trigubą kainą ir apsilankyti paplūdimyje, kur aplink kojas velsis plastikiniai maišeliai, o paties vandens spalva bus artimesnė purvinam vonios vandeniui, o ne Maldyvų atvirukui.

Nica, Prancūzija
Galbūt kontroversiška nuomonė, bet daugumą lietuvių traukianti Prancūzijos Rivjera manęs nesužavėjo. Nerekomenduočiau čia keliauti ir kitiems.
Keliaujama čia daugiausia dėl vieno tikslo – pasiekti paplūdimius, kurių vanduo primena krištolą. Ir nors realybėje tikrai galima tuo pasidžiaugti, čia visas smagumas ir baigiasi.

Paplūdimiai akmenuoti, tad patogiai čia pagulėti nepavyks – na, nebent esate nusiteikę už gultus mokėti kosmines sumas. Tiesa, net ir tokiu atveju neišvengsite minių turistų, kurie perpildo pakrante važiuojančius traukinius bei autobusus tiek, jog būnant viduje temperatūra pakyla kaip geroje lietuviškoje pirtelėje.
Pati Nica gan purvinas miestas, kurio kainos visiškai neatitinka kokybės. Veiklos čia taip pat nėra itin daug – pagrindiniu užsiėmimu tampa apsipirkinėjimas. Tad norintiems pasimėgauti paplūdimiais, saule ir šiltu vandenėliu siūlyčiau pasidairyti kitų krypčių.
Monakas
Tęsiant Prancūzijos Rivjeros temą, negalima aplenkti Monako. Šis miestas-valstybė man iki šiol kelia dviprasmiškus jausmus – taip, miestas iš tiesų gražus ir turi savo atmosferą. Tačiau ar verta jame praleisti daugiau nei vieną dieną, o ką jau kalbėti apie visas atostogas? Tikrai ne.
Taip, galite ginčytis, kad turtinguoliams Monakas yra pramogų sostinė, ir aš visiškai sutinku. Tuo tarpu turint įprastą biudžetą pramogos apsiriboja iki automobilių muziejaus, apsilankymo Jameso Bondo kazino ir akvariumo.

O ir vaikščiojant centre jautiesi kažkoks nepritapęs tarp visų sportinių automobilių ir prabangos, kuri akivaizdžiai skirta ne besibūriuojantiems turistams. Galiausiai užkandi „McDonald`s“ dviem už 40 eurų ir pėdini atgal į traukinį, kuriame vos prakvėpuoji, kad grįžtum į savo viešbutuką.
Jeigu jau norisi prabangos, siūlyčiau Šveicariją, kur ir kvėpuoti įmanoma, ir pro ferarių langus nebūsi nužvelgtas iš aukšto, ir dar kalnais galėsi pasimėgauti.
O štai kuriems miestams sakau didelį, riebų TAIP ir nekantrauju sugrįžti vėl.
Tokijas, Japonija
Neginčijamas faktas – visa Japonija yra nuostabi, ir kelių savaičių jai patirti tikrai neužtenka. Iš tikrųjų vien Tokijuje būtų galima praleisti visą mėnesį ir veiklos tikrai nepritrūktų.
Taip pat skaitykite
Nors tai vienas didžiausių pasaulio miestų, čia vyrauja tobula švara ir tvarka. Na, turbūt viena iš priežasčių yra tai, jog gatvėse surasti šiukšlinę – tikras iššūkis, tad vietiniai visas šiukšles su savimi nešasi namo.

Patiko ir tai, jog vaikščiodama viena naktimis jaučiausi saugi kaip niekad, o metro moterims įrengti atskiri vagonai. Tačiau visas Tokijo žavesys slypi detalėse, kurias sunku apibūdinti žodžiais, – tai futuristiška miesto atmosfera, anime personažais persirengusios merginos, keisčiausią gatvės maistą pardavinėjantys kioskeliai, akinančios reklaminės iškabos ir jausmas, kad esi viso šio labirinto dalimi.
Taip pat skaitykite
Insbrukas, Austrija
Insbrukas yra neabejotinai gražiausias mano aplankytas miestas Europoje. Atkeliavau į jį tiesiai iš Tailando, lėktuvais ir traukiniais užtrukau 26 valandas, bet net ir tai nepaveikė pirmo įspūdžio pamačius miestą, įsikūrusį slėnyje tarp kalnų.
Tirolio regionas garsėja savo grožiu, tai Insbrukas būtų vyšnaitė ant torto. Nors miestas tikrai gan didelis – gyventojų virš 300 tūkst. – gatvėse tvyro atpalaiduojanti ramybė. Nuostabūs restoranai su vaizdais į kalnus ir piniginei maloniomis kainomis, dar malonesni vietiniai, pasakiško grožio per miestą vandenį iš ledynų nešanti upė…

Vien mano kasdienis kelias nusipirkti pieno buvo paženklintas gražiausių vaizdų, vertų atostogų žurnalo viršelio. O ką jau kalbėti apie už galvą didesnius šnicelius.
Geriausia dalis – smagu čia bet kuriuo sezonu, mat vasarą suvažiuoja žygiuotojai, o žiemą atsidaro puikieji slidinėjimo kurortai. Tris mėnesius praleidau čia – ir jų man tikrai nepakako, tad jau planuoju, kada pavyks sugrįžti ir vėl.
Taip pat skaitykite
Funšalis, Madeira
O štai Madeirą ir jos sostinę Funšalį pamilau taip stipriai, jog jau antrą žiemą čia grįžtu. Apskritai Madeira yra rojus Žemėje, apie kurį kalbu nesustodama – kalnai, kriokliai, juodo smėlio paplūdimiai ir natūralūs baseinai yra pasiekiami ranka.
Be galo skani vietinė virtuvė, žavi ir gyva kultūra, o ir į pasiruošimą šventiniam laikotarpiui čia žvelgiama itin atsakingai – kiekviena Funšalio gatvė išpuošta skirtingomis dekoracijomis.

Gyvenimo kokybės ir kainos santykis čia puikus. Taip, nuoma brangoka, tačiau turint omeny tai, kokius kvapą gniaužiančius vaizdus gauni – kaip ir suprantama.
Maloniai mane nustebino tai, jog saloje yra tobulas balansas: pakankamai išvystytos infrastruktūros, jog būtų galima patogiai gyventi ir to, kiek daug nepaliestos, laukinės gamtos galima atrasti.
Taip pat skaitykite
Val Gardena, Italija
Nors iš tiesų tai slėnis Italijos Alpėse, kuriame išsimėtę maži miesteliai, būtų nusikaltimas neįtraukti šios vietos į sąrašą.
Dolomitai patys savaime yra įspūdinga vieta – žaliuojančios pievos kalnų papėdėse su pavienėmis karvutėmis, vienas kitas debesėlis danguje ir kaip niekad lengva žygiuojant per kalnus pasijausti Frodu, nešančiu žiedą į Mordorą. Arba kokia nors fėja iš dabar populiarumo viršūnes užkariaujančių romanų.

Nenorintiems žygiuoti, galima užkilti į kalnų viršūnes keltuvais arba pasimėgauti aukščiausios kokybės SPA malonumais.
Bet absoliučiai visiems privaloma po ilgos dienos pasimėgauti tikru itališku tiramisu. Ir, patikėkit manim, – tokią akimirką, atrodo, gyvenime daugiau nieko netrūksta.

Mürren, Šveicarija
Galiausiai, keltuvu pakilus iš Lauterbruneno miestelio, galima patekti į kitą, daug mažesnį ir slaptesnį miestelį – Mürren. Jis ypatingas tuo, jog miestelyje uždraustas automobilių eismas ir karaliauja dviratininkai bei pėstieji.
Vaizdas į Alpes, baltomis langinėmis išdailinti namukai – šis miestelis yra absoliutus šveicariškos idilės įsikūnijimas.










