Po švenčių kelti sparnus ir porai mėnesių pabėgti nuo kaulus stingdančio šalčio tampa vis populiaresniu pasirinkimu, jei tik darbai leidžia paplušėti nuotoliu. Išbandyti tokį gyvenimo būdą teko ir man, o po porą mėnesių praleidau vienose labiausiai lietuvių pamėgtų žiemos kelionių krypčių – Pietų Tailande, Šri Lankoje ir Madeiroje. Tad štai, kur sugrįžčiau ir kur rekomenduočiau žiemoti jums.
Užbėgti klaidoms už akių
Dažna klaida, kurią pastebiu tarp visų, norinčių išbandyti tokį gyvenimo būdą ir porai mėnesių pabėgti nuo cepelininio dangaus – nepadaryta skirtis tarp to, kuo atostogos skiriasi nuo pagyvenimo kitoje šalyje. Ir pačiai kelionių pradžioje teko mokytis iš šios savo klaidos.
Kol atostogoms, iš esmės, tinka bet kuri pasaulio kryptis, patogioms gyvenimo sąlygoms atkrenta turbūt daugiau nei pusė. Atostogaujant svarbu geras oras ir patogus viešbutis ar resortas, o štai norint būti skaitmeniniu klajokliu (angl. digital nomad), prieš perkant skrydžio bilietus, įvertinti reikia žymiai daugiau aspektų.
Pirmi ir svarbiausi – greitas internetas (tiek pačioje šalyje, tiek apartamentuose, kuriuos ketinate nuomotis) bei saugumas. Tuomet, žinoma, – būsto ir automobilio nuomos kainos. Galiausiai, elementarūs gyvenimiški patogumai: ar šalia yra maisto prekių parduotuvių ir ar jose yra pakankamai jums įprasto maisto, ar oro kokybė atitinka švarumo standartus, ar yra kur pasivaikščioti ir pan.
Įvertinus visus šiuos aspektus, viena kryptis man tapo aiškia laimėtoja. Iš tiesų ten man gyventi taip patiko, jog šią žiemą grįšiu antrą kartą. Tačiau nors mano asmeninis nugalėtojas aiškus, visgi manau, kad kiekviena iš išvardintų vietų puikiai tinka konkretiems keliautojų norams – tuoj visus aptarsiu.
Madeira – kainos ir kokybės santykis
Madeiroje praleidau virš dviejų mėnesių – gyvenau čia nuo spalio galo iki Naujųjų Metų. Man ši sala yra tobula kainos ir kokybės santykiu – taip, gyventi čia nėra pigu, tačiau tai, ką gauni mainais, atperka kiekvieną centą.
Madeira ne be reikalo vadinama Europos Havajais. Kalnai, juodo smėlio paplūdimiai, kriokliai, natūralūs baseinai, džiunglės, skardžiai – kraštovaizdis čia be galo įvairus ir pamalonins kiekvieno širdį. Geriausia dalis yra ta, jog nors pati salos infrastruktūra yra puikiai išvystyta keliavimui ir susisiekimui – nuo salos sostinės Funčialio visus salos galus įmanoma pasiekti per valandą.
Žinoma, populiariausiose salos vietose žmonių tikrai bus – ir daug. Tačiau sala didžiulė, tad aplankius pagrindines atrakcijas galima leistis į nuotykius ir atrasti nuošalių gamtos kampelių ar žygių trasų, kuriose sutiksite vos vieną kitą turistą.
Madeirą visuomet rekomenduoju ir tiems, kurie klausia, kur važiuoti pagyventi su vaikais. Ne tik dėl patogaus susisiekimo, bet ir dėl atrakcijų, pritaikytų jauniesiems – tam yra ne vienas muziejus, o didieji paplūdimiai puikiai tinka maudynėms.
Net ir šalčiausiais metų mėnesiais (gruodį–kovą) temperatūra dienomis būna arti 20 laipsnių, o ir lietus, jei užklumpa, būna trumpalaikis. Būtent gruodį rekomenduočiau čia keliauti, nes per visus savo klajonių metus nepamačiau kitos tokios vietos, kuri būtų taip šventiškai pasipuošusi. O ką jau kalbėti apie puikią virtuvę, su pastel de nata pyragėliais ir šviežiomis jūrų gėrybėmis…
Kalbant apie kainas, automobilio nuoma dienai svyruoja nuo 30 iki 50 eurų, priklausomai nuo nuomos laikotarpio, o apartamentus mėnesiui Funčialyje galima rasti už 1000 eurų. Maisto kainos tokios pat, kaip Lietuvoje, o pagrindinės pramogos – gamta. Tad apskritai gyvenimas čia kainuos panašiai kaip Vilniuje.
Patogi egzotika: Pietų Tailandas
Visgi jei norisi šiek tiek aštresnės egzotikos ir karštesnio oro, siūlau Pietų Tailandą. Pati Pukete gyvenau balandžio ir gegužės mėnesiais, kurie laikomi sezono pabaiga. Tuo tarpu geriausias metas gyventi čia yra lapkričio–vasario mėnesiai, kai liūčių sezonas toli, o temperatūra siekia 30 laipsnių.
Jei esate šeimyna, siūlau apsigyventi Puketo mieste vien dėl patogumo – čia daug naujai pastatytų apartamentų, vietų pavalgyti, nuo kurių nepasidarys bloga, patogių prekybcentrių, kuriuose rasite visų reikiamų prekių, o susisiekimas taipogi geriausiai išvystytas (bet prisiminkite, kad tai vis tiek yra Azija). Iš Puketo savaitgaliais patogu keliauti ir į be proto gražias apylinkes – Phi Phi, Similan, Coral salas.
Tačiau jei keliauti norite vienas, su draugais ar antra puse, siūlau apsvarstyti ir Krabi regioną. Pukete apims jausmas, jog turistų daugiau nei vietinių, o ypač daug emigravusių rusų. Tuo tarpu Krabi regionas daug ramesnis – čia dominuoja vilos, paplūdimiai ir pigesni kokosai.
Kalbant apie kainas – žinoma, jos gerokai mažesnės nei Europoje. Tačiau laikai, kai Tailandas buvo tituluojamas pigiausia atostogų kryptimi, seniai praėjo. Vietiniai ima suprasti europiečių piniginių dydį, tad patogesni apartamentai ar vila gali kainuoti 500–700 eurų per mėnesį. Žinoma, jei patogumas nėra prioritetas, galima rasti ir nedidelių namukų ar hostelių, kurie kainuos ir 200 eurų.
Turai po salas gana pigūs – 30–50 eurų už visą dieną su įskaičiuotu maitinimu. Pavėžėjai ims po porą eurų už tikrai nemažus atstumus, o restoranuose galima pavalgyti tiek už 1 eurą, tiek už 20-imt.
Dar vienas riebus pliusas – itin spartus Tailando internetas, kuris beveik visur siekia virš 100 mbps. Tad dėl šio aspekto sukti galvos tikrai nereikia.
Nerekomenduočiau čia žiemoti keliais atvejais: jei nepakeliate karščio ir drėgmės, mat čia visada bus 30 laipsnių ir daugiau, o drėgmė jutiminę temperatūrą dar labiau padidina. Taip pat tiems, kurie ieško ramybės oazės – tokiais atvejais reikėtų ieškoti visiškai nuošalių salų, į kurias nusigauti gali tapti komplikuota užduotimi, o ten atsidūrus gyvenimo kokybė gali nuvilti. Galiausiai, jei jūsų darbo valandos nėra itin lanksčios, mat Tailando laikas nuo mūsų skiriasi per 5 valandas į priekį.
Norintiems aštrių pojūčių ir mylintiems bangas: Šri Lanka
Galiausiai – pigiausia ir labiausiai man nepatikusi kryptis, į kurią rekomenduoju keliauti pagyventi tik labai specifiniams žmonėms. Mano antipatiją Šri Lankai turbūt jau žino dauguma, o ir pačiai darosi juokinga apie tai kalbėti, bet visgi jaučiu poreikį, kai lietuvių srautai į šią šalį tik sparčiai auga.
Pradėsiu nuo teigiamų dalykų – man atrodo, tai egzotiškiausia šalis su tokia palankia laiko zona, mat žiemos mėnesiais nuo Lietuvos skiriasi tik per 3,5 valandas. Čia taip pat rasite itin šiltą orą, temperatūra dienomis nekris žemiau 30 laipsnių, vanduo visada bus šiltas kaip arbatėlė, gamta pasiūlys laukines ir itin vešlias džiungles, kuriose išsimėčiusios arbatų plantacijos bei laukinių gyvūnų safarius. Pragyvenimas – pigesnis nei Tailande. Visos dienos privatų gidą čia galima gauti už 40 eurų ir mažiau, pavalgyti už 5 eurus, banglenčių trenerį gauti už 10 eurų.
Tačiau ne viskas rožėmis klota. Internetas gana prastas, o jei pasiūlys bent kiek geresnį, nuomos kaina šoktels kone dvigubai. Tačiau dviguba kaina negarantuoja švaros – vietiniai pro pirštus žiūri į tokius gyvius kaip rubuiliai tarakonai, delno dydžio šimtakojai, varlės ar skruzdės, tad dažnu atveju apsigyvenę nemokamai gausite naminių gyvūnėlių.
Su vaikais gyventi čia tikrai nerekomenduoju, nes įprastos prekės kainuos keturgubai. Apskritai, pasivaikščioti čia sunkiai įmanoma, mat neegzistuojančius šaligatvius gaubia kalnai šiukšlių, kurias naktimis ištampo laukiniai šunys bei beždžionės. Na, ir dėl itin prastos infrastruktūros 100 kilometrų gali tekti važiuoti 3 valandas.
Turbūt labiausiai man nepatikęs dalykas buvo saugumas. Esu gan šviesios odos ir dažytais, šviesiais plaukais, tad kai tekdavo vienai išeiti iki paplūdimio (kuris nuo mūsų vilos buvo už poros minučių), dažnai į akis imdavo įkyriai lįsti vietiniai vyrai. Šri Lanka yra gan konservatyvi šalis, tad už turistinių vietų apskritai nerekomenduojama vaikščioti dėvint atvirus drabužius.
Kam rekomenduočiau čia pagyventi – tai bangas mylintiems ir banglenčių sportą dievinantiems žmonėms. Taip pat tiems, kurių biudžetas yra ribotas, o reikalavimai patogumams nėra aukšti. Tokiu atveju Šri Lanka išties bus rojus žemėje. Tik turėkite omeny, kad nors jaunų, hosteliuose gyvenančių keliautojų yra nemažai, Šri Lanka negarsėja kaip vakarėlių sostinė.
Bet kuriuo atveju, tai – tik mano patirtis, ir kiekvienas žino geriausiai, ko trokšta jo širdis. Kad ir kurią kryptį pasirinksite, pabėgti bent trumpam nuo neigiamas emocijas keliančio pilko dangaus tikrai verta!
