Jei reiktų nubrėžti pastarojo meto susidomėjimo Japonija kreivę, ji tiesiu taikymu šautų virš debesų. Daug faktorių susidėjo – tiek nukritusi Japonijos valiutos jenos kaina, tiek japoniškos kultūros proveržis JAV, tad turistų srautai gerokai padidina ir taip gyventojų skaičiumi nesiskundžiančio Tokijo gatves. Instagramo algoritmui vis dažniau man rodant futuristiškai atrodančius vaizdus ir seiles burnoje sutelkiančius ramenus (nemeluosiu, maistas tikrai išprovokavo), Japoniją aplankyti nusprendžiau ir aš su savo antrąja puse.
Patį sprendimą priėmėme gana spontaniškai – kadangi jau ir taip porą mėnesių gyvenome Azijoje, neišnaudoti progos būtų mažų mažiausiai gaila. Tad bilietus nusipirkome prieš porą mėnesių ir pradėjome planuoti savo dvi savaites šalyje.
Apskritai Japonijai patirti neužtektų ir metų – vien Tokijuje galima praleisti mėnesių mėnesius klaidžiojant po šio megapolio gatves ir vis atrasti kažką naujo. O ir pati Japonija, vos pastačius kojas ant jos žemės, nejučia įsisiurbia kažkur giliai ir nenori paleisti. Taip ir nepajunti, kaip dar būdamas ten imi regzti sugrįžimo planus, o išvykęs negali nustoti galvoti apie TĄ jausmą, kurį sunku apibūdinti žodžiais.
Galiu iš karto užbėgti įvykiams už akių ir pasakyti – taip, Japonija tikrai yra viskas, kas įsivaizduojate, ir dar daugiau. Čia į akis tau spigina ant kiekvieno kampo įrengtos švieslentės ir ekranai, tarsi nukeliantys kelias dešimtis metų į ateitį, bet vos pasukus už kampo 60-metis senukas, apsijuosęs filmuose matytus samurajus primenančia prijuoste, tiesia tau naminę mačią už 50 centų.
Niekada nepatirti kvapai lenda į nosį ir kviečia ragauti absoliučiai viską, kol vos gali pajudėti. Animė personažais persirengusios merginos dalija skrajutes, reklamuojančias vietoj padavėjų robotus įdarbinusias kavinukes, o tu vaikštai išsižiojęs ir visame mieste niekaip negali surasti nė vienos šiukšlinės.
Nors visos juslės užaštrintos, bet esi atsipalaidavęs kaip niekad. Japonijoje jaučiausi saugi slampinėdama švariomis gatvėmis, važiuodama tyliais metro ir sekdama tobula vietinių sinchronija. Jei vis dar svarstote, ar tikrai verta čia keliauti, manau, atsakymas kaip ir aiškus.
Apie tai, ką verta aplankyti, ko vengti ir kaip patirti tikrą Japoniją, papasakosiu kituose straipsniuose, o dabar – apie dalyką, aktualiausią visiems keliautojams: tai kiekgi viskas kainuoja?
Nesijaudinkit, tuoj papasakosiu ir pėdų tikrai nemėtysiu. Prieš pradedant, svarbu paminėti, kad po Japoniją keliavome dviese nuo kovo vidurio. Kalendoriuje – prieš pat sakurų žydėjimo pradžią, bet pačių sakurų taip ir nepamatėme. Dienomis orai buvo malonūs, tikras lietuviškas pavasaris, tik be niekad nesiliaujančio lietaus. Tačiau keliaudami šiuo metų laiku atkreipkite dėmesį, kad naktimis temperatūra gali nukristi ir iki minuso, tad šiltesnės striukės tikrai prireiks.
Skrydžių bilietai – 1 189 eurai
Apskritai Japonija yra piniginei draugiška šalis, tad skrydžiai bus didžiausios išlaidos.
Kelionę į Japoniją pradėjome iš Šri Lankos, kurioje gyvenome porą mėnesių. Pasirinkome tradicinį, „Golden trio“ vadinamą maršrutą – Tokiją, Kiotą ir Osaką.
Iš viso skrydžiai iš Šri Lankos sostinės Kolombo į Tokiją ir iš Osakos į Puketą dviem žmonėms atsiėjo 1 189 eurus. Atsakingai tikrinant datas, panašia suma galima atskristi ir iš Lietuvos.
Beje, atskristi į Tokiją, bet išskristi iš Osakos buvo vienas geriausių sprendimų. Dauguma keliauja greituoju traukiniu atgal į Tokiją, bet nepasakyčiau, kad skrydžių kainos taip stipriai skirtųsi, jog apsimokėtų. Tad sutaupėme ne tik laiko, bet ir po 100 eurų.
Apgyvendinimas – 934 eurai
Kaip ir visur pasaulyje, taip ir Japonijoje už nakvynę galima pakloti daug, bet įmanoma piniginę palikti ne tuščią. Didžiuosiuose miestuose gyvendami netoli metro stočių, nuomodami kambarius su vonia už naktį mokėjome 40–60 eurų. Sakyčiau, tai standartinė kaina, už kurią galima gauti kokybišką kambarį, tačiau nieko per daug puošnaus.
Gal jau teko matyti, kad Japonijoje viešbučių kambariai yra itin mažiukai – dažnai netgi rekomenduojama pasiimti per viršų atsidarantį lagaminą, mat vietos ant grindų jį išskleisti gali neužtekti. Taip pat itin mažos vonios, na, ir, žinoma, – maloniai šildantys ir dešimtis skirtingų funkcijų turintys tualetai.
Transportas – 362 eurai
Pagrindinė transporto priemonė Japonijoje yra metro. Tokijas yra tiesiog per didelis patogiai keliauti automobiliu, o ir už taksi paslaugas pakloti tektų nemažai.
Pats metro kiekviename mieste maloniai nustebino – puiki švara, jokių Niujorką primenančių žiurkių, vietiniai laikosi rimties ir tvarkos. Net ir piko valandomis vagonuose vyrauja tyla.
Tarp daugybės skirtingų miestų planuojantys keliauti turistai gali rinktis tam skirtus metro pasus, tačiau mums jų neprireikė, o ir jų kaina pastaraisiais metais itin išbrangusi. Metro naudotis irgi gan paprasta – reikia atsisiųsti SUICA programėlę, pasipildyti savo virtualią metro kortelę ir kas kartą įeinant ir išeinant iš stoties ją nuskenuoti.
Brangiausiai atsiėjo kelionė greituoju traukiniu iš Tokijo į Kiotą. Už bilietą žmogui sumokėjome beveik 100 eurų, tačiau patirtis išbandyti kulkomis pramintus traukinius buvo neįkainojama.
Grįžusi kitą kartą į stotį atvažiuočiau bent 40 minučių anksčiau, mat kažkodėl pačius greituosius traukinius stotyse rasti žymiai sunkiau nei paprastus metro traukinius. Taip pat pasilikčiau laiko išsirinkti bento dėžutę – tradicinius japoniškus pietus, kuriuos vietiniai valgo traukinyje.
Maistas – 897 eurai
Vienas žavingiausių ir maloniausių dalykų Japonijoje – itin skaniai pavalgyti čia galima už mažiau nei 10 eurų žmogui. Iš pradžių negalėjau patikėti kainomis, tad restoranuose užsisakydavome krūvą patiekalų, o pamatę jų porcijas suvalgydavome vos pusę.
Pasirodo, japonai yra gana griežti dėl atsiliepimų „Google Maps“. Jei 3 žvaigždutės mums reiškia vidutinį maistą, vietiniams tai labai geras atsiliepimas. Gaila, šio fakto nežinojau, ir daugumą restoranų dėl to privengdavau. 4–5 žvaigždutes turintys restoranai yra labiau pamėgti turistų, tad tokiose vietose visada reikalinga ir išankstinė rezervacija.
Apskritai Japonijoje itin populiarios mažų patalpų valgymo vietos, kuriose telpa iki 10 žmonių. Tad rezervuoti pietus ar vakarienę patarčiau visada.
Į šią sumą įeina ir 96 eurai, kuriuos išleidome pirkdami mačios atsargas – kelių skirtingų rūšių mačios, jai gaminti skirtas priemones ir aksesuarus. Apie mačios kultūrą ir geriausias vieteles taip pat parašysiu atskirą straipsnį, mat čia visko sutalpinti nepavyktų.
Pramogos – 705 eurai
Tikrai palyginti nebrangios yra ir įvairios pramogos, kurių Japonijoje netrūksta – nuo žymiųjų „skaitmeninio meno muziejų“ iki geišų pasirodymų. Kad ir kokia įspūdinga būtų vieta, visur už bilietą sumokėdavome apie 20–30 eurų žmogui.
Gaila, bet kadangi kelionę pradėjome planuoti keletą mėnesių iš anksto, į tam tikras atrakcijas bilietų negavome. Tad mano patarimas jums – bilietus pirkite likus bent 3– 4 mėnesiams iki planuojamos kelionės.
Parduotuvės ir suvenyrai – 1 112 eurų
Dar vienas patarimas, kurį duodu visa širdimi, – prieš keliaudami padarykite namų darbus ir pasiruoškite sąrašą dalykų, kuriuos planuosite įsigyti.
Japonijoje tikrai rasite visko, ir tarp visų išgirtos ir labai geromis kainomis viliojančios kosmetikos, kremų, įvairiausios nematytos technikos bei dizainerių rūbų labai lengva pamesti galvą. O kur dar faktas, kad ir taip geros kainos tampa dar geresnėmis, nes apsipirkti galima duty free…
Mes išleidome tikrai nemažai, tačiau pirkome dvi poras naujausių „New Balance“ sportbačių, kurių pora Europoje kainuotų apie 100 eurų brangiau. Ateičiai užsipirkau kokybiškų grožio priemonių, kosmetikos, įvairiausių užkandžių ir lauktuvių. Nenumatyti pirkiniai – šiltesnės striukės už 300 eurų.
Internetas – 33 eurai
Nors daugumoje Azijos šalių apsimoka pirkti vietinę SIM kortelę dėl mobiliojo interneto, Japonijoje patarčiau turėti eSIM. Įsidiegti į savo išmanųjį eSIM galite jau prieš pačią kelionę, tad vos nusileidę turėsite internetą, o ir kainos labai geros. Aš išnaudojau per 20 GB duomenų, kadangi pusė mano darbo – kelti turinį į socialinius tinklus.
Vaistai – 39 eurai
Galiausiai nenumatytos, bet gan įdomios išlaidos – vietiniai vaistai, kadangi peršalau kelionės viduryje (dėl tų pačių šaltų naktų). Sutaupysiu jums laiko ir išduosiu paslaptį – vaistus Japonijoje pirkti reikia ne vaistinėse, o žemėlapyje kaip „drug store“ pažymėtose vietose, pavyzdžiui – „DonQuijote“.
Iš pradžių gali atrodyti keista, nes šios parduotuvės yra viskas viename: nuo grožio priemonių iki suvenyrų. Tačiau čia gausu ir populiariausių vitaminų, gerklės pastilių bei kitų pirmosios pagalbos priemonių.
Iš viso – 5 271 euras ir išvados
Taigi mūsų dviejų savaičių kelionė po Japonija atsiėjo po 2635 eurus žmogui. Nepavadinčiau to nei itin ekstravagantišku keliavimo būdu, nei itin taupiu. Keliaudami nevaržėme sau pramogų, lankėme visas norimus muziejus ir apžvalgos bokštus, valgėme be galo skaniai.
Tačiau nesilankėme nė viename prabangiame restorane (nes neprireikė) ir nesirinkome viešbučių su įspūdingais vaizdais pro langą (ir taip kas dieną nueidavome po 20 tūkst. žingsnių). Sakyčiau, laikėmės auksinio viduriuko ir jei ne netikėtos išlaidos bei apsiprekinimas, tikrai būtume sutilpę ir į 1500–2000 eurų žmogui.
