Yra posakis, jog apetitas kyla bevalgant, ir iš savo patirties galiu pasakyti, jog jis puikiai tinka kelionėms. Per 24 savo gyvenimo metelius aplankiau virš 20 šalių, ir vos išbraukus vieną kryptį iš savo svajonių sąrašo, į jos vietą įrašydavau dar bent tris. Tačiau jei ko mane toks beatodairiškas noras keliauti ir išmokė – tai fakto, jog populiariausios kelionių kryptys ne visada yra pačios geriausios.
Štai penkios mano rekomendacijos jums, kur keliauti šį pavasarį – kad pasisotintumėte įspūdžių, per daug nepaplonintumėte piniginės ir nepavargtumėte nuo turistų srautų.
Insbrukas, Austrija
Absoliutus mano širdies karalius – tarp Austrijos vakaruose išsidėsčiusių kalnų masyvo įsikūręs Insbruko miestas. Vasara, praleista šiame rojaus kampelyje, tapo mano „Romos imperija“ – iki šiol nebuvo nei savaitės, kuomet nepagalvočiau apie jį.
Kaip ir pati Austrija, taip ir Tirolio regione esantis Insbrukas nėra itin pigus, tačiau mane maloniai nustebino maisto kainos restoranuose – paragauti už galvą didesnį šviežutėlį šnicelį galima už mažiau nei 20 eurų.
Pagrindinė pramoga čia – gamta. Žiemą aplinkinių kalnų viršūnes okupuoja slidinėti norintys turistai, o vasarą – žygeiviai. Tačiau žygių takų čia begalė, tad iš tiesų aplinkinių žmonių per daug nesutiksite.
Be galo gražus ir pats miestas, per kurį teka įspūdingos spalvos iš ledynų vandenį atplukdanti upė. Senamiestis jaukus, o jame galite rasti net auksu dengtą pastato stogą. Miestas įsikūręs strategiškai labai patogioje vietoje, tad iš jo per porą valandų lengvai galima pasiekti Vokietiją ar Italijos dolomitines Alpes.
Tad jei ieškote vietos, kurioje galėtumėte atsipūsti nuo miesto šurmulio ir pajusti ryšį su gamta – labai siūlau apsvarstyti Insbruką ir išgerti kavos puodelį kalnų viršūnėse.
Pirėnų kalnai (Andora, Prancūzija, Ispanija)
Jei Tirolio regiono kalnai jums visgi atrodo per daug turistiški, siūlau apsvarstyti Pirėnų kalnus. Pastarieji įsikūrę tarp Ispanijos ir Prancūzijos sienos bei eina per mikrovalstybę Andorą.
Patogiausia pasiekti šiuos kalnus iš Lietuvos – skristi į Barseloną, o tuomet išsinuomojus automobilį leistis į nuotykius. Pakeliui galima aplankyti ir įspūdingą vienuolyną, įsikūrusį Montserrat kalnuose.
Pačiuose Pirėnų kalnuose rasite ir krioklių, žavių kaimelių bei, žinoma, daugybę įspūdingų vaizdų. Kalnų masyvas tęsiasi net 400 kilometrų, tad įvairovės netrūks. Pavasarį, pradėjus tirpti sniegui, upės ir kriokliai atgyja, tad tai idealus metas žygiams.
Okinava, Japonija
Japonija pastaruoju metu yra itin ant bangos – tam įtakos turi tiek nukritusi jenų vertė, tiek socialiniuose tinkluose populiarumą sukėlę influenceriai. Bet kol visi keliauja po „šventąją trejybę“ – Tokiją, Osaką ir Kijotą, aš jums noriu papasakoti apie nepelnytai nuvertintą Okinavą.
25 laipsniai, baltutėlis smėliukas, Maldyvams krištolo skaidrumu nenusileidžiantis vandenynas – visa tai rasite pietuose įsikūrusioje Okinavoje – mažiausioje dydžiu ir gyventojų skaičiumi Japonijos saloje.
Deja, man keliaujant po Japoniją čia apsilankyti dar neteko – iš tiesų, iki atvykstant į šalį apie šią vietą apskritai nežinojau. Bet vos išgirdusi ir pamačiusi vaizdus, įtraukiau į savo norų sąrašą.
Vietiniai pasakoja, kad kokybės ir kainos santykis čia itin geras – kitaip tariant, egzotika už prieinamą kainą. Be nardymo, paplūdimių ir gomurį džiuginančios vietinės virtuvės, čia taip pat įdomu patyrinėti ir kultūrą, kuri siekia tūkstančius metų. Yra daugybė teorijų apie minatogavų tautos, pirmųjų Okinavos gyventojų, kilmę, kurių ženklų fiksuojama jau prieš 22 tūkst. metų.
Reunjono sala, Prancūzija
Jei Japonijos jums negana ir norisi maksimalios egzotikos – siūlau išbandyti netoli Mauricijaus esančią Reunjono salą. Intensyviai svarsčiau joje pagyventi, tad žinių prikaupiau tikrai nemažai ir nekantrauju jas visas išnaudoti praktiškai.
Ši sala – Prancūzijos užjūrio regionas, tad vizos keliaujant neprireiks, o ir vietiniai kalba prancūziškai. Nors sala nedidelė – skersmuo siekia iki 70 kilometrų – veiksmo joje tikrai netrūksta.
Reunjonas garsėja savo vešlia gamta, primenančia „Juros periodo parko“ filmus. Saloje taip pat yra du aktyvūs ugnikalniai, kriokliai bei lavos uolienų paplūdimiai. Tiesa, ši kryptis nėra pati geriausia maudynėms – aplink salą yra itin didelė ryklių koncentracija, tad maudytis galima tik keliose tam pritaikytose vietose.
Tačiau be šio vieno niuanso, Reunjonas yra tobula vieta išgyventi „Vajanos“ scenarijų realybėje. Kainos tikrai gerokai draugiškesnės nei gretimame ir turistų numylėtame Mauricijuje, o ir turistų daug mažiau.
Kefalonija, Graikija
Jei skristi per pusę pasaulio nesinori – poilsiui galiu pasiūlyti daug kam nežinomą Graikijos salą, kurioje praleidau daugiau kaip du mėnesius. Dviejų aukštų ir trijų miegamųjų namo su vaizdu į vandenyną nuoma man čia kainavo 1000 eurų mėnesiui, skaniai pavalgyti restorane – 15–20 eurų žmogui, o apsiprekinti maisto prekių parduotuvėje – panašiai, kaip Lietuvoje.
Tai – Kefalonija, kurią rasite už poros valandų nuo Zakyntos. Per laiką, praleistą saloje, mane aplankė ir keli draugai – ir visi stebėjosi salos grožiu bei čia tvyrančia ramybe.
Saloje galima rasti ir paplūdimių su gultais bei aukščiausios klasės aptarnavimu, ir tokių, kuriuose nebus nė vieno žmogaus kilometrų spinduliu. O ir patys paplūdimiai itin skirtingi – nuo raudono smėlio iki vandens nugludintų baltų akmenukų. Bet visur vandens spalva blizga tuo skaniu mėlynu atspalviu, į kurį tik ir norisi įšokti.
Vietiniai be galo šilti, dažnai pavaišins desertu ir pakvies pašokti. Tačiau geriausia dalis – nors sala didžiulė, apgyvendinta ji netankiai, tad kiekvienas čia sau ras ramų kampelį. Kefalonija tikrai nėra vakarėlių sala, tačiau norintiems pasimėgauti saule bei graikiška virtuve, labai rekomenduoju apsvarstyti šį variantą.
