„Jei noriu pokyčio, jo reikia imtis dabar, o ne tada, kai artės 50-metis. Natūralu, kad kuo toliau, tuo mažiau norėsis ištraukti save iš komforto zonų“, – LRT.lt sako žurnalistė ir laidų vedėja Eglė Daugėlaitė, atskleidusi, kad įsibėgėjus pavasariui atsisveikins su LRT naujienų tarnyba ir žinių vedėjos kėde.
– Gyvenate artėjančių permainų nuotaikomis – pavasarį atsisveikinsite su LRT naujienų tarnyba. Kas paskatino tokiam žingsniui?
– Turbūt atėjo laikas pokyčiams. Į LRT naujienų tarnybą atėjau prieš daugiau nei 15 metų – iš pradžių buvau praktikante, tada reportere, paskui vedžiau laidą „Labas rytas, Lietuva“, po motinystės atostogų sugrįžau vesti žinių, teko ir „Panoramos“ vedėjos kėdėje pasėdėti, galiausiai daugiau nei metus vedžiau laidą „Laba diena, Lietuva“.
Išbandžiau bene visas naujienų tarnybos pozicijas, įgijau neįkainojamos patirties, ir nors iššūkių čia niekada netrūko, pajutau, kad noriu ką nors sukurti. Taip pat norisi mažiau priklausyti nuo griežto grafiko ir dažniau būti savo laiko šeimininke.
Tiesa, palieku tik naujienų tarnybą, bet ne LRT – tikiu, kad tikrai dar mane išvysite šios televizijos eteryje. Juk per 15 darbo metų kai kurie projektai, paramos akcijos ar įvairūs renginiai yra tarsi įaugę. Niekada nepamiršiu, kokių turėjau gražių patirčių ir išskirtinių transliacijų – nuo pačių pirmųjų apdovanojimų transliacijų iki grandiozinių: Dainų šventės 2018 ir 2024 metais, Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, skirtingos paramos akcijos, pokalbių laidos, specialiosios transliacijos.
– Kai prieš keletą metų, dar būdama motinystės atostogose, su šeima kėlėtės pagyventi į Estiją, prisipažinote, kad esate ne iš tų, kurie lengvai keičia komforto burbulus. Sunku buvo priimti sprendimą išeiti?
– Reikėjo laiko. Tikrai nenusprendžiau spontaniškai ar impulso vedama – buvo daug apmąstymų, svarstymų. Idėją pastiprino ir tai, kad dabar yra pats laikas, LRT mano pirmoji darbovietė ir kol kas vienintelė. Ir čia aš atėjau visiškai žalia, tad tai nepamainoma žurnalistinės praktikos mokykla, kurioje išbandžiau skirtingas pozicijas, sutikau daug puikių kolegų, mentorių. Jaunam, tik ką universitetą baigusiam specialistui tai yra didžiulė dovana, svajonės išsipildymas.
Čia niekada nebuvo nuobodu ir iššūkių netrūko. Po motinystės atostogų grįžusi į naujienų tarnybą, bandžiau pasivyti visas per keletą metų atsiradusias naujoves, patobulėjusias technologijas, naujienų srautą ir tik atsitraukusi vėl iš naujo pamačiau, tarp kokių profesionalų turiu laimę dirbti, jie it žuvys nardo toje naujienų jūroje.
Tad tas grįžimas buvo sklandus, gal tik laikas pats padiktavo, kad jei noriu pokyčio, jo reikia imtis dabar, o ne tada, kai artės 50-metis, nes natūralu, kad kuo toliau, tuo mažiau norėsis ištraukti save iš komforto zonų.
– Manote, bus ašarų?
– Savo jau išverkiau, o kartu su manimi verkė ir visi „Labas rytas, Lietuva“ kolegos ir žiūrovai. (Juokiasi.) Kalbu apie dieną, kai tiesioginiame eteryje buvau išlydėta į motinystės atostogas. Nors tada nesitikėjau, kad jos taip užsitęs, giliai širdyje nujaučiau, kad į šią poziciją nebegrįšiu. Darbas ryto laidoje man be proto patiko, tačiau supratau, kad, auginant mažą vaiką, o juo labiau du, turėti tokį darbo grafiką bus labai sudėtinga.
Kai sugrįžau į darbą, galėjau rinktis iš skirtingų pozicijų, tada taip pat ilgai svarsčiau, dėliojau pliusus ir minusus, bet labai norėjau sugrįžti – buvau išsiilgusi darbo, kolegų, to tempo. Šįkart nei pliusų, nei minusų nedėliojau, bet, kaip ir minėjau, viską nuodugniai apgalvojau ir apsvarsčiau, tad išeinu rami, tačiau durų neuždarau – žinau, kad dar susitiksime.
– Turbūt prie tokio sprendimo prisidėjo ir tai, kad turite šeimą, du nedidelius sūnus.
– Žinoma, šeima daro savo, man ji labai svarbi. Vis tik manau, kad reikia surasti tam tikrą aukso vidurį. Nenorėčiau gailėtis, kad kažką praleidau vaikams augant, nes jie labai greitai mokosi, keičiasi, tačiau taip pat nenorėčiau prarasti savęs ar savo profesinės formos ir įdirbio, tad stengiuosi laviruoti ir atrasti pusiausvyrą.
– Esate minėjusi, kad pametinukus auginti buvo sunku, gal dabar džiaugiatės, kad viskas taip susiklostė?
– Aš tai vadinu ekstremalesne motinystės patirtimi, bet sunkumai praeina, ir kas nuostabiausia – jie išsitrina iš atminties. Galiausiai supranti, kad juk svarbiausia, kad vaikai auga sveiki ir laimingi. O dabar tiesiog nuostabu stebėti juos žaidžiančius, besitariančius, besiilginčius vienas kito, aišku ir broliškai pasipešančius.
– Ką mėgstate veikti kartu visa šeima?
– Tikras džiaugsmas gyvenant Vilniuje yra vaikams skirti spektakliai ir koncertai, stengiamės juos aplankyti, laukia ne tik vaikai, bet ir tėveliai. Pramogos dažniausiai aktyvios, nes tokie tie mano berniukai. Kartingai, batutų parkai, pačiūžos, slidės. Vasarą prasideda dviračių sezonas, vaikai su nekantrumu laukia kelionių prie jūros ar į svečius pas draugus, senelius.
– Nors jau daug metų esate eteryje, savo šeimos gyvenimo per daug neviešinate. Kodėl? Juk šiais laikais jau įprasta, kad apie mus dominančius eterio veidus žinome ganėtinai daug – kaip atrodo jų vaikai, namai, vonios kambarys, kaip jie leidžia vakarus namuose ir pan.
– Aš suprantu, kad gal kartais žmonėms smalsu žinoti, kaip ir kur gyvename, bet turbūt niekas nepasikeis, jei tai ir nebus paviešinta. Be to, laikomės bendro šeimos susitarimo mano viešą profilį palikti tik mano veiklai ir gyvenimui iliustruoti.
Kartais įdedu vaikų nuotraukų, bet tik iš nugarų. Nemanau, kad jiems reikia būti atpažįstamiems socialiniuose tinkluose, juo labiau kai jie apskritai nesupranta, nei kas tas matomumas, nei kas tie tinklai.
– Minėjote, kad norite būti savo laiko šeimininke, kam norėtumėte jo skirti daugiau?
– Balansui. Nebesinori bėgti ir lėkti, tad tikiuosi surasti kokybiško laiko profesiniams norams, paieškoms, kūrybai ir, žinoma, šeimai, kurios rutinoje telpa ir mūsų asmeniniai hobiai bei pomėgiai. Galbūt atsiras laiko prisiminti senus pomėgius. Žaidžiu padelį, o bokso treniruotes esu apleidusi, ką gali žinoti, gal norėsiu sugrįžti.
– O kas toliau?
– Yra darbų, kurie buvo suplanuoti jau anksčiau, tad jie niekur nedings, taip pat turiu įvairių idėjų ir planų, ką norėčiau veikti, kurti.
Tikrai nepalieku žurnalistikos, laidų vedimo, prodiusavimo, renginių, konferencijų vedimo, moderavimo ar pan. Galbūt norėčiau daugiau dėmesio skirti mane dominančioms temoms ar sritims – nuo vaiko raidos, auklėjimo, švietimo, kultūros iki sveikatos temų ar teisės.
Man labai patinka interviu žanras, domina viešasis kalbėjimas, tarties ir balso tembro studijos, esu kažkada dėstytojavusi jauniesiems VU žurnalistams ir sukūrusi programą, kaip kalbėti prieš kameras. Taigi, esu išbandžiusi įvairių sričių ir tikiu, kad tikrai rasiu, kur save padėti ir kaip panaudoti sukauptą patirtį ir žinias.
