2025 metais būsto įsirengimo kainos išlieka panašios kaip pernai – vidutiniškai 1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Tiesa, nekilnojamojo turto pirkėjai darosi išrankesni, tad statytojai juos vilioja įdomesniais projektais – pavyzdžiui, daugiabutyje įrengia sporto salę. Dėmesys sveikai gyvensenai ir natūralumui vis labiau atsispindi ir interjero sprendimuose. Tendencijų viršūnėse įsitvirtina tamsus medis, akmuo, molis, o baltą ir šaltą pilką keičia žemiškos spalvos.
Apie senstelėjusius interjero sprendimus ir 2025-ųjų madas, būsto įsirengimo kainas ir būdus sutaupyti – portalo LRT.lt pokalbis su interjero dizainere Jovita Bingelyte.
– Kokios tendencijos šiuo metu stebimos būsto pirkimo, įsirengimo rinkoje? Gal, palyginti su ankstesniais metais, yra kokių pokyčių?
– Sakyčiau, juntamas šioks toks rinkos sulėtėjimas. Žmonėms nebeužtenka nusipirkti įprastą būstą, vietoj kiekybės jie ieško kokybės. Žinoma, yra grupė pirkėjų, turinčių ribotą biudžetą ir tiesiog ieškančių nuosavo būsto, kad nebereikėtų gyventi nuomojamame. Vis tik turintieji galimybę įsigyti aukštesnės klasės būstą, ieško išskirtinesnių projektų.
Statytojai taip pat kuria įdomesnius projektus, pavyzdžiui, daugiabučiuose įrengia sporto sales. Kaune teko lankytis daugiabutyje, kurio laiptinėje groja čiulbančių paukščių garso takelis. Taigi, pilkoje būstų masėje atsiranda daugiau išskirtinumo, projektų vystytojai stengiasi kurti emociją ir didesnę vertę.
– Praėjusių metų pradžioje portalui LRT.lt komentavote, kad įsirengti 50 kvadratinių metrų dydžio būstą vidutiniškai kainuoja nuo 40 tūkst. eurų. Kokių kainų naujakuriams tikėtis šiemet?
– Dirbdama pastebiu, kad kainos nepasikeitė ir vyrauja tokios pačios. Visas būsto įrengimas atsieina maždaug 1 tūkst. eurų už kvadratinį metrą. Į šią kainą įeina viskas: darbai, medžiagos, baldai, interjero dizainerio paslaugos, dekoro detalės.
– Jei pavyzdžiu laikysime jau minėtą 50-ies kvadratinių metrų dydžio naujos statybos butą, kas reikalauja daugiausia investicijų ir išlaidų jį įsirenginėjant?
– Didžiausią įsirengimo išlaidų dalį sudaro vidaus apdailos darbai. Rinkoje tarp apdailos darbus atliekančių įmonių, turinčių darbų vadovą ir meistrų komandą, kainos svyruoja nuo 350 iki 450 eurų už kvadratinį metrą.
Nemažą dalį sąmatos sudaro ir korpusinių baldų pagal užsakymą gamyba. Pas baldininkus gaminami viso buto baldai: virtuvės, vonios, miegamųjų kambarių, koridoriaus, grubiai gali kainuoti ir apie 20 tūkst. eurų.
Atskiras išlaidas reikėtų nusimatyti grindų dangai, plytelėms, kitoms medžiagoms ir buitinei technikai – pastaroji taip pat užima nemažą įsirengimo sąmatos dalį.
– Kokių patarimų turite norintiesiems sutaupyti įsirengiant namus?
– Galbūt vis dar vyrauja klaidingas įsitikinimas, kad interjero dizainerio paslaugos yra prabangos prekė. Vis tik klaidos namų įsirengime ir jų perdarymas kainuos brangiau, nei pasisamdyti dizainerį. Beje, su dizainerio pagalba sutaupoma ne tik pinigų, bet ir laiko renkantis medžiagas, priimant sprendimus ir t. t.
Vis tik jeigu turimas biudžetas labai ribotas, kai ką galima daryti ir patiems. Pavyzdžiui, šiuo metu populiarus dekoratyvinis sienų tinkavimas nėra toks darbas, kuriam reikėtų specialaus išsilavinimo kaip, pavyzdžiui, elektros instaliacijos darbams. Galima išmokti dirbti su tinku, paeksperimentuoti ir patiems susikurti unikalias namų sienas.
Sutaupyti galima ir išlaukiant akcijų, gerų pasiūlymų medžiagoms, interjero detalėms. Tiesa, tokiu atveju labai svarbu iš anksto turėti būsto viziją, kad atsirinktumėte ir nusipirktumėte tik tai, kas jums tikrai tinka ir ką naudosite.
Apskritai nesusidūrus su būsto įsirengimu ir nežinant, kas kiek kainuoja, lengva prašauti. Todėl, norint išvengti nusivylimo, svarbiausia įsivertinti savo galimybes ir ieškoti individualiai jums tinkančių sprendimų. Yra labai brangių sprendimų, tačiau tą pačią funkciją gali atlikti ir pigesni sprendimai. Pavyzdžiui, priglaistomos grindjuostės atrodo gražiai ir moderniai, tačiau turint ribotą biudžetą nemanau, kad tai bus prioritetas.
– Besidomintiesiems interjero dizaino madomis – kokios naujienos šioje srityje įsitvirtina 2025-aisiais?
– Dalis tendencijų yra pasaulinės, o kai kurios būdingos būtent Lietuvai. Pavyzdžiui, mūsų šalyje populiarėja daugiafunkciai sprendimai. Nekilnojamasis turtas nepinga, žmonėms darosi nelengva jį įpirkti, todėl daugėja parduodamų mažos kvadratūros butų ir namų. Dėl šios priežasties tampa svarbus kiekvienas sprendimas, apgalvojama, kad jis ne tik užimtų kuo mažiau vietos, bet ir vienu metu galėtų atlikti kelias funkcijas. Pavyzdžiui, pasirenkama sofa, kuri gali virsti lova, pailginamas ar atlenkiamas virtuvės stalviršis arba sala, galinti tarnauti tiek kaip darbo, tiek kaip maisto ruošimo arba valgomojo stalas.
Į Lietuvą ateina ir skandinaviško interjero mados, kai norint sukurti jaukumą ir išbaigtumą naudojama daug dekoro detalių. Anksčiau žmonėms būdavo svarbu pasidaryti pagrindinius būsto įsirengimo darbus, manyta, kad dekoro detalės – tik erdvė kauptis dulkėms. Dabar detalių nebebijoma, atidžiau ieškoma, pavyzdžiui, nuotraukų rėmelių ar pagalvėlių, kurios negadintų bendro namų vaizdo.
Didesnis dėmesys skiriamas ir apšvietimo scenarijams. Seniau iš šviestuvų norėta tik vienos funkcijos, – kad jie suteiktų daug šviesos. Ko gero, tai kilo iš niūrių prisiminimų apie tamsius sovietinius butus. Pastebiu, kad dabar žmonėms jau norisi ir, pavyzdžiui, jaukaus vakarinio apšvietimo. Apšvietimo scenarijai, derinami su namų dekoru, padeda sukurti skirtingas nuotaikas ir išbaigti interjerą.
Kaip ir pastaruosius keletą metų, interjere ir toliau populiarėja natūralių medžiagų – medžio, akmens, molio tinko – naudojimas. Tai susiję ir su didėjančiu visuomenės dėmesiu sveikai gyvensenai. Žmonės, kurie domisi sveikatingumu, labiau atsigręžia ir į savo aplinką, medžiagas, kurias naudoja. Sienoms dažyti renkamasi kuo švelnesnės sudėties dažus, molio tinką, populiarėja kuo natūralesnė grindų danga. Teko girdėti, kad sienoms statyti naudojami ir šiaudų skydai.
Interjere aktualios vis dar lieka apvalios, minkštos formos, atsispindinčios sienų apipavidalinime, baldų formose, šviestuvuose, dekoro detalėse. Madingi išlieka šiltų, žemiškų spalvų tonai, kreminiai, rudi, šiltai pilkšvi atspalviai. Šaltų pilkų spalvų interjeruose, sakyčiau, beveik atsisakoma.
– Kokie interjero sprendimai, vyravę pastaraisiais metais, šiemet tampa mažiau aktualūs, galbūt atgyvenę?
– Nemažai metų tarp lietuvių buvo populiaru interjere naudoti šviesų balintą medį. Dabar tiek balduose, tiek grindims vis dažniau pasirenkamas tamsus medis, padedantis sukurti prabangaus minimalizmo stilių.
Nebemadingos ir iki tobulumo lygios sienos – dabar vertinama tekstūra ir rankų darbas. Apskritai į interjerą įsiliejo daugiau kreivumų, nelygumų. Gaminant baldines medžiagas, technologiškai stengiamasi išgauti kuo realesnį, tikroviškesnį akmens, medžio vaizdą ir reljefą. Sienoms taip pat vis rečiau renkamasi jau pabodusi balta spalva – žmonės ieško šiltesnių arba, priešingai, gilesnių, įdomesnių atspalvių.
Iš mados išeina ir prieš tai populiarus balietiškas, vadinamasis Wabi Sabi stilius. Kai kada jis dar naudojamas, ypač pajūrio būstuose, tačiau viršų ima prabangus minimalizmas, atkartojantis viešbučių, SPA centrų stilių. Tokie interjerai nėra perkrauti detalėmis, kuriamas švarus, prabangus architektūrinis pojūtis, naudojamos kokybiškos natūralios medžiagos.
Keletą metų vonios kambariuose buvo populiaru rinktis juodos spalvos maišytuvus, rankenas ir kitas detales. Galbūt dėl praktiškumo tai jau išeina iš mados, mat ekonominės klasės juodi maišytuvai dažniausiai yra dažomi milteliniu būdu, todėl gana greitai nusidėvi. Juodą metalą išstumia jau pernai su Midcentury banga į madą sugrįžęs chromas, nikelis, sendinti, matiniai metalai.
– Anksčiau esate minėjusi, kad galima išskirti atskirą stilių – lietuvišką interjerą, kuriame dominuoja ta pati spalvinė gama, sprendimai, baldai, tad daugelis įrengtų būstų atrodo gana panašiai. Kaip manote, kodėl nedrįstame eksperimentuoti interjero srityje? O gal tai darome vis drąsiau?
– Didžioji dalis tendencijų, būdingų lietuviškam interjerui, vis dar dominuoja daugelyje būstų. Pavyzdžiui, dažnas namuose renkasi šviesias spalvas, šiltus atspalvius – taip yra galbūt todėl, kad turime palyginti ilgą tamsųjį sezoną.
Dirbdama su klientais užsienyje, pastebiu, kaip skiriasi mūsiškė ir būsto įsirengimo rinka svetur. Mums, lietuviams, namai ir interjeras yra labai svarbus, tam teikiame didelę reikšmę. Jeigu kažkas įsirengė jaukius, mūsų skonį atitinkančius namus, neretai vedami baimės suklysti ar sugrįžti į niūrių sovietinių butų laikus renkamės panašų, saugų variantą.
Tiesa, būstų vienodumas pamažu pradeda išeiti iš mados. Žmonės keliauja, domisi tendencijomis, lavina savo skonį, tad vis rečiau yra veikiami bendrų tendencijų ir dažniau ima domėtis eklektišku dizainu. Daugėja žmonių, interjere ieškančių išskirtinių, unikalių sprendimų, kurie atspindėtų šeimininko asmenybę, gyvenimo būdą. Kitaip tariant – vis drąsiau eksperimentuojama ir nebe taip bijoma išsiskirti iš daugumos.
– Spalvų institutas „Pantone“ 2025-ųjų spalva paskelbė „Mocha Mousse“. Kaip šią spalvą nenuobodžiai, šiuolaikiškai pritaikyti interjere?
– Mano nuomone, „Pantone“ kurį laiką metų spalvomis paskelbdavo tokias, liaudiškai tariant, ne į temą. Šių metų spalva labai taikliai pataiko į tendencijas, ypač lietuviškų interjerų. Šilta ruda, kakavinė, kreminė spalvos yra lengvai pritaikomos interjere ir puikiai dera prie tamsaus medžio, kuris, kaip jau minėjau, šiuo metu yra labai populiarus pasirinkimas.
Seniau buvo priimta laikytis taisyklės, kad interjere vyrautų viena akcentinė ir kelios kitos spalvos. Žinoma, daug skirtingų spalvų prisimarginti nereikia, tačiau visuose namuose naudoti vieno atspalvio rudą spalvą būtų klaida. Norint, kad interjeras būtų gyvesnis, tarpusavyje siūlyčiau derinti skirtingus žemiškų, pastelinių spalvų pustonius, nebijoti rinktis tiek tamsesnių, tiek šviesesnių tos pačios spalvos atspalvių. Na, o jei interjere norisi įdomumo, prie rudų atspalvių galima derinti rausvus, ryškesnius oranžinius, geltonus akcentus ar įvesti mėlyną spalvą, padėsiančią įnešti šiek tiek dramos.
