66-ąjį gimtadienį mininčią televizijos laidų vedėją Laimą Kybartienę LRT.lt skambutis ir sveikinimai pasivijo grimerinėje, vizažistės kėdėje. „Jau daug metų per savo gimtadienį dirbu“, – nesureikšmina ilgametė diktorė, atsigriebianti ir gimtadienį būtinai pamininti šiek tiek vėliau, su pačiais artimiausiais, kuriuos labai smagu palepinti.
Svarbiausia – palepinti ir nustebinti
„Nuo pat vaikystės esu įpratusi švęsti gimtadienius, – tikina gimtuvininkė. – Mano gimtadienis paprastai išpuldavo prieš išeiginę dieną gruodžio 5-tą, tad taip ir užaugau kasmet švęsdama savo gimtadienį. Kartais švęsti norisi labiau, kartais mažiau, bet nėra taip, kad niekada nešvęsčiau. Kuo toliau, tuo mažiau norisi tik didelių balių – paskutinis buvo, kai man sukako 50-imt, tačiau visuomet paminiu.“
Šiais metais ir gruodžio 4-tą, ir gruodžio 5-tą tenka įrašinėti laidas, todėl šventė perkeliama į šeštadienį, kai pas Laimą susirinks dukros su šeimomis.
Mėgstu vaišinti, lepinti pačiais skaniausiais dalykais, kokius tik galiu rasti Vilniuje.
„Neapsikraunu sprendimais, kuo vaišinti, tariuosi su savo mergaitėmis – atvirai apie viską kalbamės, tai aš ir paklausiu, ko jos norėtų, kas būtų skanu joms ir ką mėgsta vaikai. Man svarbiau kalbėjimasis, o ne maisto ruošimas. Neplušu kelias valandas virtuvėje ir neraginu visų valgyti“, – tikina.
L. Kybartienė sako, kad dabar jos gimtadieniai yra tokie, kokie jai patys brangiausi. „Tai yra su žmonėmis, kuriuos aš myliu, kurie man yra savi, aš juos vaišinu – mėgstu vaišinti, lepinti pačiais skaniausiais dalykais, kokius tik galiu rasti Vilniuje“, – smagiai juokiasi.
Ji sako atrandanti visokių „laimės skonio saldėsių“ arba kokių nors išskirtinių užkandžių, svarbiausia – palepinti ir nustebinti.
Džiaugiasi artimu ryšiu
Pas močiutę noriai važiuoja ir L. Kybartienės vaikaičiai – keturiolikos, penkiolikos ir beveik septynerių. „Jie labai laukia mano gimtadienių, nes žino, kad močiutė visko prisigalvoja. Ir man pačiai smagu tai daryti. Man gera, kad jie nori bet kada pas mane atvažiuoti. Jiems pas mane labai smagu, faina, jie gauna mano meilės, dėmesio, lepinimo. Aš jiems nereguliuoju gyvenimo, todėl jie manimi pasitiki.“
Aš juos mokau: net ir patį sunkiausią ir nemaloniausią darbą daryk geriausiai, kaip tik sugebi, ir pamatysi, kokį pajusi pasitenkinimą.
Anot pašnekovės, jai pavyksta sukurti artimą ryšį nepamokslaujant. „Jie mokosi iš manęs. Nors jie nenori skirti daug savo laiko ne internetui, o įvairiems renginiams, aš juos mokau daryti taip, kaip gali. Net ir patį sunkiausią ir nemaloniausią darbą daryk geriausiai, kaip tik sugebi, ir pamatysi, kokį pajusi pasitenkinimą, kai viskas praeis.“
Dėmesiu L. Kybartienę gimtadienio dieną palepino ir draugės. „Mano draugė iš Vokietijos man sako: „Aš tau tokį siuntinuką įdėjau.“ Žiūriu – dvi didžiulės dėžės po 10 kilogramų! Ji man pridėjo visko, ko man reikėjo ir kas man patinka, – šypsosi. – O kita draugė iš kitos šalies paskambino, kad jos dovana manęs „namie nerado“, tad siuntinį paliko prie laiptinės. Teko prašyti kaimynės tą siuntinėlį pasaugoti, kol grįšiu namo“, – apie malonius gimtadienio dienos rūpesčius pasakoja L. Kybartienė.
Ją sujaudino ir labai pradžiugino sesers ryte atsiųsta garso žinutė, gimtuvininkės žodžiais, „brandus linkėjimas“.
„Aš šiandien turiu tris norus, juos siunčiu Visatai, kad ji išgirstų ir juos išpildytų. Aš noriu, kad tu, mano mylima sese, būtum visada apsupta žmonių, kurie su meile, pagarba ir džiaugsmu į tave žiūrėtų, ir tau būtų gera tarp jų, aš noriu, kad tavo sveikata ir kūnas būtų stiprus ir sveikas, kad ir toliau galėtum iš proto kraustytis su savo sportais (L. Kybartienė pradėjo lankyti baletą – LRT.lt) ir kad į tavo gyvenimą ateitų daugiau ramybės ir sėkmės.“
Moka susikurti šventę
Gimtadienį švenčianti pašnekovė tikina niekada nelaukianti, kad jai kažkas sukurtų šventę.
„Jeigu man kažko reikia, visuomet ieškau kelių, kaip tai įgyvendinti. Ir kiti tuo džiaugiasi ir mokosi patys kurti šventes. Niekada nelaukiu, kol man kažkas sukurs šventę, nors mano vaikams tai puikiai pavyksta“, – LRT.lt sako televizijos laidų vedėja L. Kybartienė.
Moteris prisimena, kaip per vieną gimtadienį netikėtai buvo nustebinta dukrų.
Jeigu man kažko reikia, visuomet ieškau kelių, kaip tai įgyvendinti.
„Buvo gimtadienio diena, darbas darbas darbas, buvau žiauriai pavargusi ir nieko nenorėjau, tai mano mergaitės atvažiavo devintą vakaro, mane pavaišino, pasisodino, išbučiavo, įteikė dovanų perlų auskarus, nes sakė, jog lietuvės moterys turi turėti bent vienus baltus perlų auskarus. Ir man buvo tokia staigmena! Pats geriausias gimtadienis, kurį prisimenu visą gyvenimą“, – šypsosi L. Kybartienė.
Jei galėtų švęsti savo svajonių gimtadienį, ji norėtų susirinkti visus žmones, kuriuos myli, susodinti juos į laivą ir išplaukti į kokią nors salą, kur galėtų švęsti, būti gamtos prieglobstyje, valgyti prabangiausius egzotiškus patiekalus.
„Norėčiau naujų potyrių su tais žmonėmis, kurie yra man artimi ir kuriuos aš myliu“, – apie svajonių šventę, kurią norėtų pasidovanoti, pasakoja 66-ąjį gimtadienį gruodžio 4 d. mininti L. Kybartienė.
