Gintautas Tručinskas iš Kupiškio kiekvieną laisvą valandėlę ima į rankas benzininį pjūklą ir drožinėja medieną. Taip jo kieme atsiranda įvairių gyvūnų, pasakų ar net animacinių filmų personažų, kurie paprastai vėliau iškeliauja į naujus namus. Tiesa, sumanius įsigyti Gintauto darbą būtų nelengva – norinčiųjų yra labai daug.
Portalui LRT.lt kupiškėnas pasakojo, kad jį labai įtraukusį pomėgį atrado dar mokydamasis dešimtoje klasėje ir pradėjęs lankyti technologijų būrelį. Neilgai trukus jis peiliukais ir kaltais iš liepos medienos išdrožė meškiuką.
Kai jau baigė mokyklą, buvęs būrelio vadovas gabų mokinį atsiminė ir pakvietė dalyvauti Kupiškyje vykusiame drožėjų plenere. Čia jau reikėjo darbuotis benzininiu pjūklu – jį aštuoniolikmetis Gintautas pasiskolino iš senelio ir gana sėkmingai išdrožė varlę. Po to įsigijo savo pjūklą – pamatė, kad juo dirbti pavyksta daug greičiau nei kaltukais, – ir jaunuolį apėmė azartas.
Gintautas studijavo visai kitą specialybę, transporto inžineriją, tačiau jo darbas visuomet buvo susijęs su medžiu. Ir dabar 32-ejų vyras dirba baldus gaminančioje įmonėje medienos apdirbimo technologu, na, o laisvalaikiu vis drožinėja.

„Nesu išdrožęs nė vieno kryžiaus, teko pagaminti keletą koplytstulpių, o paprastai žmonės prašo gyvūnų – tokių, kurie būtų mieli širdžiai. Bene daugiausia teko drožti meškinų, nemažai ir bebrų, apuokų, erelių, pasitaikė ir vilkas, lapė, sraigė, žuvis – iš esmės galiu išdrožti viską, ko manęs paprašys“, – sakė pašnekovas.
Jam nekilo problemų, net kai prireikė išdrožti Žmogų-vorą ir Kempiniuką Plačiakelnį. Tokių darbų Gintauto paprašė Biržų rajone besikūrusio Kirkilų pramogų parko atstovai, ir jam pačiam pasidarė įdomu pažiūrėti, kaip seksis.
Parko vartais tapo aukštaūgė žirafa, o įėjus į vidų galima sutikti medinius Simpsonus, vėžliukus nindzes, katiną Tomą su peliuku Džeriu, šunyčius patrulius, Kung Fu pandą ir dar daug kitų veikėjų.

Taip pat Gintauto išdrožti personažai papuošė Vasario 16-osios gimnazijos aplinką Vokietijoje – ten jis su keliais kitais drožėjais vyko į plenerą, kur gamino suoliukus su pasakų herojų figūromis.
Kupiškėnas darbuojasi ir Lietuvoje vykstančiuose drožėjų čempionatuose, kur dalyvauja meistrai iš viso pasaulio. Šiemet jis užėmė pirmąją vietą, išdrožęs žvejojantį krokodilą, o pernai antrąją vietą pelnė jo sukurtas liūtas.
Kaip konkrečiai viskas vyksta ir kaip medienos gabalas virsta žvėrimi ar animacinio filmo personažu? Gintautas pasakojo, kad medienos – dabar savo darbams jis renkasi ąžuolą – paprastai įsigyja iš prekiautojų malkomis (yra buvę keletas nesėkmingų atvejų, kai pasirodė, kad medis viduje papuvęs ir iš tiesų tinka tik malkoms).

Tuomet meistras internete susiranda kuo daugiau gyvūno ar veikėjo, kurį norės išdrožti, nuotraukų. Gerai išstudijuoja, kaip jis atrodo anatomiškai, ir pasirenka kelis labiausiai patikusius atvaizdus. Paskui kimba į darbą – ant medžio šį tą pasipaišo, išgauna kuo panašesnę formą, paskui vėl paišo ir vėl drožia. Smulkesnėms detalėms išgauti pasirenka pjūklą su smulkesne grandine. Galutinis vaizdas daugiau ar mažiau skiriasi nuo to, kurį įsivaizdavo iš pradžių, nes kartais drožinėjant tenka improvizuoti.
Paklaustas, ką pagaminti buvo sunkiausia, Gintautas prisipažino: „Labai pasigailėjau, kai šį pavasarį ėmiausi dramblio. Sumaniau išbandyti kitokią techniką ir jį padaryti iš medienos atliekų – kaladėlių, kurios lieka apipjaustant lentas. Jas kaliau prie medinio karkaso, bet pasirodė, kad reikiamą formą išgauti sunku, be to, kaladėlių kalimas užėmė labai daug laiko, taigi buvo rimtas iššūkis tą darbą užbaigti.“

Dabar tas dramblys puošia Kadagių slėnį Kauno rajone.
Kiti kupiškėno darbai puošia žmonių sodybas įvairiose Lietuvos vietose, tačiau jis patikino, kad savo darbų ne tik nereklamuoja, bet dažnai ir atsisako užsakymų, nes ir taip jų daug turi – laukti eilėje metus ar dvejus užsakovas nenorėtų.
Paklaustas, kokiose erdvėse pačiam drožėjui jo sukurti darbai atrodo gražiausiai, G. Tručinskas atsakė: „Man labiausiai patinka, kai aplinka gražiai sutvarkyta, auga keli medeliai, pievelė tvarkingai nušienauta, o joje stovi medinė statula.“









