Eglė Tranaitė-Mascarenhas – populiari maisto tinklaraštininkė Lietuvoje, taip pat kulinarinių kelionių ir renginių organizatorė. Moteris bemaž dešimtmetį patirties sėmėsi emigracijoje Italijoje, Vokietijoje ir JAV. Tačiau dabar džiaugiasi gyvenimą kurdama gimtinėje. „Daug kas čia pasikeitė – pasaulio supratimas, žmonių, kultūrų priėmimas. Nebėra smerkimo ar komentarų apie žmogų. Visi laisvi daryti, ką nori, atrodyti, kaip nori“, – LRT TELEVIZIJOS laidai „(Ne)emigrantai“ sako E. Tranaitė.
Su vyru australu grįžo gyventi į Vilnių
Gyvendama Niujorke Eglė susipažino su savo vyru australu Shannonu. Iš pradžių jie persikėlė gyventi į Miuncheną Vokietijoje, tačiau galiausiai nusprendė įsikurti Eglės gimtajame Vilniuje.
„Buvo netikėta, nes nesvarstėme kraustytis į Lietuvą. Žinojome, kad Vokietija nebus mūsų pagrindinė stotelė, nes nekalbame abu vokiškai, o gyvenant reikėtų kalbėti vietine kalba. Prieš puspenktų metų grįžau Velykoms namo ir pajutau, kad reikia grįžti. Pati dar Shannonui nieko nesakiusi nusprendžiau grįžti. Kai jam pasakiau, sako: „Gerai, rasime būdą.“ Man atrodė, kad žinau, kas bus toliau“, – prisimena ji.
Komunikacijos specialistė sako supratusi, kad ne didelis atlyginimas ir tarptautinės karjeros galimybės yra svarbiausia. O tai, ką jauti širdyje.
„Esu veikli, o Vokietijoje man trūko veiklos. Baigusi mokslus dirbau su komunikacija ir rinkodara. Miunchenas – tarptautinis miestas, yra daug tarptautinių kompanijų. Buvo sunku rasti darbą anglų kalba, nes visi norėjo, kad kalbėčiau vietine kalba, o Miuncheno ofisas dažniausiai apimdavo Šveicariją, Austriją ir Vokietiją. Tai sumažino galimybes, kur galiu save realizuoti. Labai slėgė, buvo sunkūs metai“, – teigia pašnekovė.
Į Eglės vyro tėvynę Australiją pora net nesvarstė persikelti.
„Į Australiją važiuosime, kai būsime virš 65 metų. Kai norėsime būti vienoje vietoje, mažai keliauti, gyventi, kur mažai judesio. Dabar mūsų gyvenimo stilius yra toks, kad esame ištroškę kelionių. Visas uždarbis – kelionėms. Iš Australijos spontaniškai keliauti nebeišeitų“, – dėsto moteris.
Eglė pasakoja, kad jų grįžimas į Lietuvą sutapo su pasauline COVID-19 pandemija.
„Kai atsikraustėme į Lietuvą, pirma mintis – kad tik nereikėtų kelis mėnesius niekur keliauti. Mes labai daug keliaudavome, norėjome ramiai įsikurti. Metus niekur nevažiavome. Sakau, kad reikėjo tyliai tas mintis išreikšti“, – aiškina moteris.
Pasak Eglės, persikeliant į Lietuvą dėl savęs jaudinosi mažiausiai. Neramu jai buvo dėl mūsų šalyje niekada negyvenusio mylimojo.
„Ketverius metus gyvenome Miunchene, kur labai panaši kultūra ir klimatas. Viskas buvo panašu, todėl nebuvo jokio šoko. Tik jo darbas buvo anglų kalba, abejojome, ar pavyks įsilieti į bendruomenę, kad laisvai galėtume kalbėti angliškai, susirasti veiklos. Per pirmą mėnesį jis rado su kuo žaisti golfą“, – pirmus mėnesius grįžus į Lietuva prisimena ji.
Aistrą maistui pavertė pelningu verslu
Eglės nuomone, Lietuva – ideali šalis kurti verslui. Palyginti su didžiausiais miestais, čia daug ko nėra. Tad naujovėmis nesunku nustebinti žmones. Tai viena priežasčių, kodėl jos sukurta įmonė sėkmingai startavo.
„Tai maisto patirčių agentūra, kurioje po vienu skėčiu yra vykdomos kelios pagrindinės veiklos. Kadangi dirbu su komunikacija, socialinėmis medijomis mados srityje, toliau teikiu turinio kūrimo paslaugas, administruoju socialinius tinklus, teikiu kompanijoms komunikaciją, susijusią su maistu. Tai maisto parduotuvės, restoranai, barai. Turiu žmogų, kuris su manimi dirba ir padeda kuruoti klientus“, – teigia moteris.
Eglė nėra profesionali kulinarė, tačiau maistas – didžiausia jos gyvenimo aistra, kurią ji pavertė pelningu verslu.
„Viskas prasidėjo nuo pomėgio valgyti. (...) Organizuodavome vakarienes savo draugams. Patikusių patiekalų receptus buvo proga išbandyti“, – tikina.
Tūkstančiams sekėjų Eglė įvairiose platformose pateikia įdomaus turinio apie jos pačios gamintus ar kur nors ragautus patiekalus, taip pat apžvelgia kavines ir restoranus.
„Gyvenant Vokietijoje vis daugiau laiko atsirasdavo gaminti, nes restoranai buvo mūsų hobis. Pradėjome fotografuoti, galvoti, kur kelti nuotraukas. Sukūrėme „Instagramo“ profilį, pradėjau viską kelti. Po pusmečio keli restoranai pasikvietė į atidarymą arba paragauti naujo meniu. Supratau, kad galima kažką nuveikti su tuo profiliu“, – sako tinklaraštininkė.
Plėsdama savo kulinarinės agentūros veiklų sąrašą, Eglė nusprendė ir pati kartais padirbėti virtuvės šefe. Jos paslaugas galima užsisakyti ir į privatų vakarėlį, ir į draugų susibūrimą.
„Ar gimtadienis, ar kviečia draugus pusryčių, bet nenori gaminti – pasikviečia į namus, kad pagamintum priešpiečius, pietus, vakarienę. Viskas prasidėjo nuo staliuko dviem, o dabar pati gaminu vakarėliams iki 30 žmonių arba bendradarbiauju su daugiau šefų, su kuriais atliekame šią paslaugą. Organizuoju privačias šventes maisto ir gėrimų tematika“, – teigia verslininkė.
Per maisto patirtis užsimezga draugystės
Didžiausiu savo pasiekimu Eglė vadina kviestiniams svečiams, kulinarijos mėgėjams organizuojamas vakarienes, kuriose dalyvauja ir daug Lietuvos verslo elito atstovų.
„Jaučiu, kad tai labiausiai ir noriu daryti. Kai gyvenome Vokietijoje, jau buvo kilusi mintis, kad trūksta vietos, kur galėčiau natūraliai susipažinti su žmonėmis. Jei tau per 30-mt ir neturi hobių, be programėlių susipažinti sunkiau. Buvo mintis daryti vakarienes, kad per maistą galėtum susipažinti – prie vieno stalo atsisėdi ir viskas“, – aiškina ji.
Tokio pobūdžio vakarienės kviestiniams svečiams Didžiojoje Britanijoje, Amerikoje, Prancūzijoje, Italijoje ir kitose Vakarų valstybėse vyksta jau daug metų, o Lietuvoje Eglė yra jų pradininkė.
„Dabar jau antri metai, kai nariai vaikšto į tas vakarienes. Matau, kaip visi yra susibičiuliavę, visi pažįstami, apsikeitę kontaktais. (...) Gali ateiti ir jau turi bendraminčių. Gali kalbėti apie keliones, maistą, vyną – jau turi keturias temas. O po to viskas savaime“, – tikina moteris.
Nors dabar Eglės namai Vilniaus Paupio rajone, ji sako, kad monotonijos nejaučia, nes nuolat su vyru keliauja. Pasak jos, kelionės padeda suprasti, kaip ji stipriai myli Lietuvą ir iš čia nenori niekur kraustytis.
„Gera pailsėti, bet po kelių mėnesių vėl norisi ką nors pamatyti, paragauti. Jei atsirastų dar pora tiesioginių skrydžių iš Vilniaus, būtų išvis gera vieta gyventi. Anksčiau gyvenome Niujorke, prieš metus buvome ten grįžę. Jei norėtume taip gyventi Niujorke, nežinau, kiek reikėtų uždirbti. Ten daug pažįstamų vis dar nuomojasi kambarius arba butai labai maži. O Lietuvoje kainos ir kokybės santykis yra labai geras, gali tikrai patogiau gyventi“, – sako tinklaraštininkė.
Plačiau – laidos įraše.
Parengė Goda Ponomariovaitė.
