Žemė šaukiasi lietaus, meteorologai stengiasi jį išburti, tačiau realybėje vis dar kepina aštrūs saulės spinduliai. Kaitra gąsdina ne tik tuos, kurie nemėgsta nuolatos šusti it pirtelėje, bet ir grybų mylėtojus. Ar sausra neatims iš Lietuvos miškų grybų derliaus? Gamtos tyrimų centro mikologijos laboratorijos mokslo darbuotojas Jonas Kasparavičius LRT.lt tikina, kad ši sausra dar ne nuosprendis grybų karalystei.
Mikologas tikina, kad visos sausros turi didesnę ar mažesnę įtaką, tačiau ši sausra dar nėra tokia tragiška, kad būtų galima skelbti, jog grybų nebus.
Galbūt pastebėjote, kad pakelėse galima sutikti voveraičių prekiautojų. Taigi akivaizdu, kad grybų yra netgi šiuo metu, kai diena iš dienos kaitina karšta oro temperatūra. Tačiau, anot mokslininko, jei lietus ir toliau nepasirodys, masinį grybų derėjimą toks oras nukels tolyn link rudens arba į patį rudenį.
„Mums meteorologai vis žada, kad lis, bet nelyja. Bet tai dar nėra tragedija. Toks oras gali šiek tiek sumažinti bendrą derlių, bet dažniausiai tai tik nukelia derlių, jei sausra nėra tragiškai didelė, kai viskas perdžiūsta ir medžių lapai gelsta, masiškai krenta.
Lietus gali nutraukti sausrą ir grybai gali pasirodyti dar vasaros pabaigoje arba galbūt dar liepos gale. Rudenį atvėsta oras, palyja ir atsiranda rudeniniai grybai“, – ramina mikologas.
Kodėl voveraitės nepaiso karščio? Dr. J. Kasparavičius teigia, kad šios grybų karalaitės yra labai kantrus grybas. Tačiau kartais grybų pasirodymą lemia ne jų kantrybė išorinėms sąlygoms arba priešingai, nekantrumas pasirodyti, ir visai ne stebuklingi miškai, o vietomis susidarančios tinkamos sąlygos:
„Net sausros metu yra atskiros vietos, atskiri taškai, kur yra drėgna. Grybautojai žino tas vietas. Normaliu oru kai kuriose vietose būna per drėgna, o kai sausa, ten kur žemumos, šaltiniuotos vietos prie balų ar šiaip kokiuose tankumynuose, kur įprastai būna blogai augti, nes per vėsu, per drėgna, o sausros metu tokiose vietose būna gerai.
Tai ne stebuklingi miškai, bet daugelyje miškų, kur, pavyzdžiui, reljefas nelygus, pavyzdžiui, Vilniaus apylinkėse, žemumoje galima rasti vieną kitą ar net daugiau grybų. Yra vietų, kuriose palyja.
Bet prekiautojai tokių vietų neišduoda. Ieškoti galima ir nerasti, nes juk, jei grybų yra, tai viską surenka. Panašiai gali būti ir su baravykais. Kai kažkas rado 200 baravykų miške, tai kitą dieną jau daug mašinų šukavo mišką ir nieko nerado, nes žmonės nesupranta, kad jeigu jau tiek grybų suskaičiuota, tai akivaizdu, kad iškasė iki paskutinio.
Būna nuotraukose matosi, kad kai kurie baravykai dar tokie gumulėliai, jeigu jie balti, tai dar šviesos nematė, tai iškastas vadinasi iš po žemių. Mes lietuviai darbštūs iki paskutinio galime išrinkti kaip šernai.“
Taigi, mikologas ramina tautą, kad ši sausra dar nėra pražūtinga grybų derliui. Jeigu karštis sutrukdys grybams sudygti vasarą, jų tikrai dar išvysime rudenį.
