„Man poilsis nėra gulėjimas ant sofos. Turbūt esu iš tų žmonių, kuriuos nieko neveikimas greitai pradeda erzinti“, – LRT.lt sako didžėjus ir laidų vedėjas Jonas Nainys – Jovani. Savo laiką jis stengiasi išnaudoti turiningai, net važiuodamas automobiliu mielai klausosi audioknygų, kaupia žinias, o kartais susimąsto ir apie gyvenimo prasmę. Taip pat vasarą jis džiaugiasi rinkdamas įspūdžius – darbo dėka apkeliauja kone visą Lietuvą.
Vasara – poilsio, geros nuotaikos, naujų patirčių ir potyrių laikas. Šis LRT.lt vasaros publikacijų ciklas – apie tai, kaip vasarą leidžia ir ką rekomenduoja išbandyti, paragauti ir pamatyti žinomi Lietuvos žmonės.
Geriausias poilsis? Galbūt pasirodys keista, tačiau geriausiai pailsiu užsiimdamas mėgstama veikla – grodamas renginiuose. Jų visada labai laukiu, ypač vasarą, kai galima pasirodyti po atviru dangumi. Jei jų nebūtų, turbūt galėčiau ilgiau ir daugiau pamiegoti, tačiau norisi daryti tai, kas taip džiugina.
Be to, kurdamas gerą nuotaiką kitiems, pats labai daug gaunu iš jų. Tas laiko praleidimas su klausytojais, šokyje yra labai didelė magija, kuri mane įkrauna. Net jei ir grįžtu pavargęs, atrodo vis tiek būnu ir pasikrovęs jėgų.
Taigi man poilsis nėra gulėjimas ant sofos. Turbūt esu iš tų žmonių, kuriuos nieko neveikimas gali greitai pradėti erzinti. Pastebėjau, kad turiu daugiau jėgų, jaučiuosi geriau, labiau įprasmintas tiesiog būdamas ant scenos.
Vasaros pramoga? Tiesiog išeiti pasivaikščioti su mūsų šunimis, ypač Kunigiškėse, kur su žmona (influencere Simona Naine – LRT.lt) turime namus. Tai ir savotiška terapija – ryte nubundi, nueini prie jūros, prasiblaškai. Taip pat mėgstu pasivažinėti dviračiu, kas taip pat labai pakelia ūpą. Tai pagrindinės mano vasaros pramogos, kitos galbūt labiau atsitiktinės – išeiname su žmona pavakarieniauti, neseniai buvome išplaukę su jachta paplaukioti ar pan.
Kur keliauti Lietuvoje? Kadangi pajūry turime namus, labiausiai mėgstame laiką leisti prie Baltijos. Tačiau per vasarą su renginiais apvažiuoju kone visą Lietuvą – pamatau mažesnius ir didesnius miestelius, groju įvairiose sodybose, miškuose, prie ežerų, laivuose, sutinku daug žmonių, prisirenku daugybę įspūdžių. Galiu patikinti, kad visa Lietuva – labai graži.
Kaip tik moderavau vieną renginį apie tai, kodėl užsienyje gyvenantiems lietuviams gera grįžti į Lietuvą, nes pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad daugiau tautiečių sugrįžta, nei emigruoja. Diskusijos metu aptarėme, kad grįžti norisi ne tik dėl ekonominių dalykų, verslo galimybių, pasikeitusio žmonių požiūrio ar pan., bet ir todėl, kad galime džiaugtis ganėtinai švaria ir labai gražia gamta.
Tad jei bestum pirštu į žemėlapį, tikrai rastum įstabių vietų. Pavyzdžiui, gali tiesiog išvykti į kokį nors Aukštaitijos mišką ir juo pasivaikščiojęs prisirinkti labai daug gerų emocijų. Galima pasigrožėti netoli Biržų esančia smegduobe Karvės ola ar atrasti kituose kraštuose esančių gamtos objektų. Dabar ir visi miesteliai yra labai išgražėję, susitvarkę, turi puikių parkų, visur driekiasi dviračių takai. Taigi, kur nuvažiuosite, ten ką nors atrasite. Beje, mūsų su Simute svajonė su kemperiu pakeliauti po Lietuvą kokiu nors maršrutu.
Ko paklausyti? Jei reikia kokio nors pasikrovimo ar energijos, muzika yra puikus būdas. Dabar galime džiaugtis lietuvių atlikėjų kūryba, kuri tampa vis kokybiškesnė, įvairesnė, o kaip pastebėjome per „Euroviziją“, lietuviška muzika, mūsų kalba, gali sudominti ir užsienio klausytoją. Taigi raginčiau klausytis daugiau mūsų kūrėjų muzikos.
Tiesa, pats keliaudamas dažniau mėgstu klausytis audio knygų ir keliones iš vieno taško į kitą išnaudoti sužinant ką nors naujo. Žinių juk niekada nebus per daug. Knygas mėgstu labai įvairias – psichologines, biografines, istorines ar pan. Tarp paskutinių klausytų – vieno žymiausių austrų rašytojo Stefano Zweigo „Vakarykštis pasaulis“.
Tokios knygos neretai priverčia susimąstyti, kad esame labai laikini šioje žemėje ir po 100 metų niekas mūsų nebeprisimins, nebent vienas kitas proanūkis ar anūkas, nors ir dabar retas prisimename savo prosenelius. Esame maža dulkelė, kurios greit nebebus. Tas suvokimas. suteikia dienoms daugiau prasmės ir vertės. Supranti, kaip svarbu atsirinkti tai, kas mums sekasi, kas teikia malonumą ir nugyventi savo dienas prasmingai.
Ką pasižiūrėti? Labai mėgstu filmus, namuose netgi esame įsirengę nedidelę kino salę. Tiesa, ten daugiau laiko praleidžiu rudenį ar žiemą, vasarą užsuku rečiau. Taigi ir vasarišką filmą išsirinkti sunku. Vis tik kai užklumpa lietus, mėgstu žiūrėti istorinius filmus. O jei reikėtų išsirinkti filmą, kuris tiktų daugeliui, kaip šuniukų mylėtojas, vis tik pasirinkčiau istoriją apie retriverį „Marlis ir aš“.
Šis filmas, beje, taip pat primena apie laikinumą – šuniukai išvis teturi tik 10-12 vasarų. Kartais būna nubundi ir galvoji, kad tingisi vesti savuosius ryte pasivaikščioti, bet tada prisimeni, kad jiems laiko duota daug mažiau negu man ir visas aptingimas išgaruoja. Tada galvoji, kad daug prasmingiau su augintiniu išeiti pasivaikščioti, pajudėti nei padrybsoti ant lovos. Ir sau, ir keturkojui suteiki gerų emocijų.
Ką valgyti? Labai mėgstu grilinti! Nesvarbu, ar kepu mėsą, ar grybus, ar daržoves, galimybė maistą gaminti lauke – vienas didžiausių vasaros malonumų. Nereikia net kažkokių ypatingų receptų – kartais tiesiog užtenka tinkamai iškepti mėsą, pagardinti druska ir pipirais, pasipjaustyti šviežių daržovių – ir kiekvienas jau grilio meistras. Nereikia net didelės kūrybos, svarbiausia išlavinti techniką. Lauke visad skaniau, ypač jei susirenka draugai ir tuo pačiu galime pabendrauti.
Be ko vasara neįsivaizduojama? Kaip ir sakiau, be renginių. Jie gali būti visokie – su didele minia po atviru dangumi, gali būti visai nedideli. Galbūt taip tiesiog esu įpratęs, tačiau renginių vedimas, grojimas, bendravimas su žmonėmis – man ir yra vasara. Mėgaujuosi grodamas žmonėms.
