Profesorius habilituotas daktaras Vladas Žulkus LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ intriguoja radiniais Baltijos jūros dugne. Mokslininkas teigia, kad mūsiškiame jūros dugne guli puikiai išsilaikę ir tūkstančius metų skaičiuojantys ne kokie tai gabalėliai, o ištisi, didžiulio skersmens medžiai. „Šie medžiai, rasti 25-32 metrų gylyje augo maždaug prieš 11,5 tūkstančio metų!“, – pirmuoju sakiniu stebina mokslininkas.
Anot jo, jauniausi rasti medžiai datuojami augę prieš 6 tūkstančius metų, rasti 11-12 metrų gylyje. V. Žukas įsitikinęs, kad Baltijos jūros dugne pavyko atrasti reliktinį mišką. Lietuvos mokslininkai keletą medžio dalių iškėlė į paviršių ir taip nustatė jų amžių.
Tūkstančius metų skaičiuojančios, po vandeniu išgulėjusios pušys atskleidžia, kaip keitėsi Baltijos krantas. Radiniai rasti 15-20 kilometrų nuo dabartinių krantų. Pasak buvusio Klaipėdos universiteto rektoriaus, net smulkios šakelės randamos 32 metrų gylyje.
„Ten randame medžių ir durpių liekanas. Medžių liekanos ne bet kokios, o išlikusios net smulkiausios šakelės!, – tikina V. Žulkus. – Visa tai rodo, kad tie medžiai ten kažkada augo. O kada augo, tai būtent medžių datos ir pasako. Vėliausia mūsų nustatyta data siekia 11 tūkst. 800 metų!“
Po vandeniu, Baltijos dugne, glūdi virš šimto įvairių laikotarpių medžių liekanų. Tolimesni tyrimai, anot profesoriaus, turėtų parodyti dar daugiau atradimų.
„Galbūt pavyks rasti žmonių pėdsakų tuose krantuose, kurie dabar yra užlieti vandeniu 20-30 metrų gyliuose. Neveltui sakoma, kad didžiausias pasaulio muziejus yra jūros ir vandenynai, – pasakoja profesorius habilituotas daktaras. – Mums svarbu tai, kad Baltijos jūra puikiai išsaugo medieną.
Tai ne tik reliktiniai medžiai ir durpių klodai, bet ir laivai, kurie čia plaukiojo ir vikingų laikais, ir vėliau. Mes ieškome ir laivų. Juos taip pat tyrinėjame. Šiuo metu Lietuvos teritoriniuose vandenyse mums žinomi 111 laivų. Pradedant nuo 16 šimtmečio baigiant 20 amžiaus pradžia.“
Pasak mokslininko, būtų reikšminga atrasti vikingų laivų liekanų. „Mes nežinom kur, bet jau yra šokių tokių netiesioginių įrodymų, kad tokių laivų mūsų teritoriniuose vandenyse galėtų būti. Yra nuorodų, kur jų galėtume pradėti ieškoti“, – sako žinomas archeologas.
Baltijos jūra, pasak mokslininko, nė iš tolo neprimena pietinių, kur ir vanduo skaidrus ir pačios jūros ne tokios audringos. Dėl to Lietuvos mokslininkams tenka dirbti tik šiltuoju metų laiku.
„Tas šiltas laikotarpis prasideda kovo-balandžio mėnesį, ypatingai pavasarį, kai vanduo jau būna ramus, bet dar skaidrus, ir baigiam paprastai kažkur spalį, kol neprasideda audros. Baltijos jūros dugne romantikos nėra daug – ten šalta ir faktiškai tamsu, matomumas blogas. Priklauso nuo srovių ir vėjų.
Vieną dieną gali matyti 10 metrų, kas jau mūsų sąlygomis yra beveik idealu, o kitą dieną ten pat jau nieko negali matyti. Mes negalime lyginti su tomis Pietų jūromis, kur 20 metrų dugnas matosi ir iš šonų, ir iš viršaus“, – sako povandeninės archeologijos pradininkas Lietuvoje prof. habil. dr. V. Žulkus.
LRT.lt primena, kad profesorius habilituotas daktaras V. Žulkus pirmasis Lietuvoje pradėjo povandeninės archeologijos tyrimus. Nuo 2009-ųjų V. Žulkus yra UNESCO Povandeninio kultūros paveldo apsaugos konvencijos Mokslinio ir techninio patariamojo komiteto narys.
Visą reportažą šia tema žiūrėkite laidos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
