Kadangi juodasis tarakonas tapo itin retas, saugomų rūšių komisija pasiūlė jį įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. Taigi greitai bus uždrausta šiuos tarakonus naikinti. Butai, namai, restoranai, kuriuose aptinkami šie gyviai, bus paskelbti draustiniais, gyventojai bus įpareigoti saugoti juoduosius gražuolius ir per metus surengti po 5 ekskursijas norintiesiems pamatyti šitą nuostabų vabzdį.
Taip, tiems, kas skaito tik pavadinimą ir pirmus straipsnių žodžius, ši žinia kažkiek pasprogdins smegenis.
Tiems, kas skaito daugiau – niekas nežada sinantropinių tarakonų traukti į saugomų rūšių sąrašus (kaip man gaila bebūtų). Tačiau susipažinti su šia nuostabia vabzdžių grupe reikia.
Nes ką jūs žinot apie tarakonus be to, kad jie yra šlykštūs, bjaurūs, kraupūs, baisūs, veeee, fuuuu, veeuuukt?
Pasaulyje yra beveik puspenkto tūkstančio tarakonų rūšių. Ir tik apie 30 iš jų gyvena šalia žmogaus. Tarakonų yra mažyčių ir gigantų, kurių abu išskleisti sparnai siekia 20 centimetrų. Dauguma jų naktiniai padarai. Burnos aparatas graužiamasis, jie graužia patį įvairiausią maistą – nuo medienos iki mūsų atliekų.
Kai kalbu apie tarakonus, manęs dažnai klausia, o kas tai per padarai? Vabalai? Blakės? Skėriai? Tarakonai yra atskiras vabzdžių būrys. Tai yra, tarakonas yra tarakonas, boružėlė yra vabalas. Pagal naujausius tyrimų duomenis, dabar tarakonai jungiami į vieną grupę su termitais ir maldininkais. Būtent pastarieji yra artimiausi tarakonų giminaičiai.
Šiaip dauguma tarakonų mėgsta šilumą ir drėgmę, tad puikiai jaučiasi šiltose klimato juostose, tropikuose. Spėkit iš dviejų kartų, ar šylant klimatui pas mus gyvens daugiau tarakonų, ar mažiau?
Mūsų namuose gali būti aptinkami juodieji tarakonai, naminiai prūsokai, galbūt jau ir juostuotieji prūsokai (šiaip amerikonai, bet sparčiai plinta britų salyne ir kitose Europos šalyse), bei, labai retai, amerikiniai tarakonai. Taip pat gan populiaru yra kaip augintinius laikyti Madagaskaro ir kitas egzotines tarakonų rūšis.
Pradėkime nuo populiariausio ir dažniausio naminio prūsoko. Kodėl pavadintas prūsoku? Nes lietuviai labai „mylėjo“ vokiečius ir jų „garbei“ tarakonus taip ir pavadino. Tarp kitko, čekai su slovakais irgi iš „meilės“ vokiečiams šiuos padarėlius švabais vadina. Na, ir K. Linėjus davė lotynišką vardą (Blatella germanica), bet tik todėl, kad būtent Vokietijoj rastą tarakoną aprašė.
Šis tarakonas žmonių dėka po visą pasaulį paplito turbūt iš Pietryčių Azijos. Anas nėra didelis, vos pusantro centimetro, šviesiai rusvas, gelsvas, nors gali būti tamsesnis. Ant krūtinės – dvi juodos juostelės. Suaugusių patinukų pilvas smailesnis, sparnai jo galo nedengia. Patelės pilvukas apvalesnis, sparnai ilgesni.
Teoriškai skraidyti galėtų, bet neskraido. Dažnai patelės laksto su stačiakampiu kiaušinių kapšeliu, vadinamu ooteka. Padeda jį tik jau beveik išsiritus tarakoniukams. Tarakoniukai (nimfos) būna panašūs į suaugėlius, bet neturi sparnų. Kad taptų suaugėliais, nimfos turi šešis kartus išsinerti. Priklausomai nuo temperatūros, tai gali trukti nuo poros iki aštuonių mėnesių.
Šiaip dauguma naminių tarakonų dievina maždaug trisdešimties laipsnių temperatūrą. O per savo metų nesiekiantį gyvenimą patelės tokių ootekų, kuriose gali būti iki 50 kiaušinėlių, gali kokias 8 pagaminti.
Šiam padarui idealiai tinka labai šiltos ir drėgnos patalpos. Man žmonės pasakojo, kad didžiausias apsivalymas nuo tarakonų įvyko blokados metais, kai viena teroristinė valstybė prisuko mums dujas. O šiaip išnaikinti, išprašyti naminius prūsokus labai sunku.
Didesnis ir gražesnis (mano asmenine nuomone) yra juodasis tarakonas. Suaugėliai gali iki trijų centimetrų užaugti. Jis ne toks lepus kaip prūsokas ir gali gyventi lauke, bet didelių šalčių irgi nepakenčia. Patelės sparniukai trumpučiai, patinų – ilgi. Jis mažiau vislus nei prūsokas, bet gali gyventi kiek ilgiau (iki pusantrų metų).
Taip pat jis nėra toks greitas kaip jo rudasis giminaitis ir stačiais paviršiais kabarotis jam labai sunkiai sekasi. Patelės ootekas (krepšelius su kiaušiniais) dažniau padeda į kokį plyšį, su savimi nesinešioja. Kažkada mūsuose buvo įprastas ir dažnas, dabar labai retai sutinkamas.
Amerikinis tarakonas nėra joks amerikinis. Jis kilęs iš Afrikos. Kartais vis pasirodo viena kita žinutė, kad ans pas ką nors namuose atsirado ar gatvėje kažkas jį pamatė. Tai didelis tarakonas, gali užaugti ir iki penkių centimetrų. Ir, o, siaube, jis puikiai skraido.
Lakstančius tarakonus žmonės dar gali pakęsti, bet skraidantys yra baisybių baisybė. Tai taip pat yra vienas greičiausiai lakstančių vabzdžių, tiesiog šešiakojis gepardas. Jei kada organizuosit tarakonų lenktynes, tai treniruokit būtent amerikinį tarakoną, nes anas lekia net 74 cm/s greičiu. Kada pas mus gyvens šie tarakonai? Nemanau, kad teks ilgai laukti. Turėsit susitaikyti ir su didžiuliais skraidančiais ūsuotaisiais.
Ar tarakonai pavojingi? Ne, jie nesikandžioja. Tiesiog jų žandukai per maži. Taip, jie gali pernešti įvairių ligų sukėlėjus (šiltinės, dizenterijos ir kt.), gali platinti kai kurias parazitines kirmėlaites. Jie smardžiai bezda, kai juos suerzini. Ir nėra malonu, kai po lėkštę laksto. Namuose juos tikrai reiktų naikinti.
Aišku, už jus tą mielai padarytų plyšiniai kampavoriai, bet jūs nepagalvoję būtent vorus pirmiausia ir išmetat. Tiesa, nelabai suprantu tos tarakonų baimės. Nes yra vabalų su daug ilgesniais ūsais. Man šiaip nėra baisesnio tarakono už tą, kuris žino, iš kur Ukraina ruošėsi užpulti Rusiją.
O dabar svarbiausia informacija! Mes turim savų, vietinių tarakonų, o ne kažkokių ateivių iš Azijos ar Afrikos. Jūsų žiniai, nėra mūsuose miško ir pievos, kur negyventų tarakonai – tai yra miškinis ir laplandinis prūsokai. Jie kažkiek panašūs į naminį prūsoką, tik grakštesni ir puikiai skraido. Skirtingai nuo naminių giminaičių, anie aktyvūs ir dieną. Minta irstančia organika. Kitą kartą braidydami po pievas ar voliodamiesi samanose atkreipkite dėmesį. Tikrai mieli ir gražūs padarai.
Tai tiek apie gražuolius baisuolius ūsuotuosius.
Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.
Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.
Taip pat žiūrėkite laidą „Gamtininko užrašai“.
