Atšilus orams į gatves grįžta dviratininkai ir paspirtukininkai, o draudikai jau fiksuoja pirmuosius eismo įvykius. Kaip teigia specialistai, metų pradžia dar nėra aktyviausias laikotarpis, tačiau situacija pamažu intensyvėja.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „10-12“ įraše:
„Šių metų skaičiai dar nėra patys įspūdingiausi – visgi dar metų pradžia, praėjo tik pusantro mėnesio, kai oro sąlygos leidžia patogiau važinėti dviratėmis transporto priemonėmis. Jau matome pirmuosius įvykius, yra ir rimtesnių traumų, bet tai dar ne pikas“, – sako BTA Ekspertizės skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Pasak jo, didžiausias pavojus tradiciškai kyla vasarą, kai eismas suaktyvėja. „Manau, kad pikas bus vasarą – per atostogas, kai vaikai nebe mokyklose, o gatvėse“, – teigia jis.
Ekspertas mini, kad jau pasitaiko ir sunkių sužalojimų.
„Turime atvejį, kai žmogus patyrė galvos traumą, ir, tikėtina, kad liks neįgalus. Gerai, kad žūčių kol kas nėra, bet rimtų sužalojimų jau pasitaiko“, – sako A. Žiukelis.
Draudimo bendrovių duomenys rodo, kad pirmasis metų ketvirtis dėl šaltos žiemos dar buvo santykinai ramus, tačiau situacija greitai keičiasi.
„Per pirmą ketvirtį registravome apie šimtą žalų kreipinių. Kovo mėnesį gatvėse jau padaugėjo dviračių transporto priemonių, o didžiausias žalų skaičius fiksuojamas vasarą. Paprastai pikas būna rugpjūtį, kai žmonės atostogauja“, – sako draudimo įmonės „Lietuvos draudimas“ komunikacijos vadovas Saulius Abraškevičius.
Jis pabrėžia, kad didėjant srautams svarbus visų eismo dalyvių budrumas.
„Tiek dviratininkams ir paspirtukininkams, tiek vairuotojams reikia daugiau atidumo – keliuose jie nėra vieni“, – teigia S. Abraškevičius.
Sudėtinga identifikuoti
Klausytojas Mantas iš Vilniaus kelia klausimą dėl elektrinių paspirtukų ir vadinamųjų kurjerių transporto priemonių saugumo.
„Visi šie kurjeriai, kurie teoriškai kaip dviračiai, bet praktiškai kaip motoroleriai, laksto šaligatviais, dažnai dideliu greičiu, kartais kliudo žmones. Žiemą važiuoja per ledą, Gedimino prospekte – šaligatviais“, – kalba klausytojas.
„Ar mes lauksime didelės nelaimės, kol tai bus pradėta reguliuoti? Dabar nėra nei aiškios atsakomybės, nei kam pranešti, nei kaip identifikuoti vairuotoją – numerių nėra, vairuotojai su kaukėmis“, – priduria jis.
A. Žiukelis pripažįsta, kad reguliavimas šioje srityje išlieka neišbaigtas.
„Valstybė įvedė privalomą draudimą galingesniems paspirtukams, kurie atitinka tam tikrus techninius reikalavimus. Tačiau realiai gatvėse daug ir pigesnių, dažnai vaikams perkamų paspirtukų, kurie tų reikalavimų neatitinka ir neprivalo būti draudžiami. Taip lieka reguliavimo spraga, o atsakomybė iš esmės palikta savireguliacijai ir žmonių sąmoningumui“, – teigia jis.
Pasak specialisto, kadangi eisme dalyvaujančios dviratės priemonės dažnai nėra registruojamos, sudėtinga identifikuoti pažeidėjus.
„Teoriškai viskas įmanoma – jei yra sužalojimas, reikėtų kreiptis į policiją. Tačiau praktikoje tai sudėtinga, ypač, jei prasidėtų masiniai kreipimaisi. Elektriniai dviračiai, paspirtukai nėra registruojami, todėl jų atsekamumas ribotas“, – sako A. Žiukelis.
Jis lygina situaciją su automobiliais, kuriuos identifikuoti gerokai lengviau.
„Su automobiliu situacija paprastesnė – yra numeriai, kelių kameros, visi atpažins modelį, spalvą, tad labai nedidelė tikimybė, kad išsisuksiu nuo atsakomybės pasišalinęs iš įvykio vietos. O su paspirtukais ar elektriniais dviračiais techniškai galiu sukelti eismo įvykį ir, jei būsiu nesąžiningas, pabėgti“, – pabrėžia ekspertas.
Žalos atlyginimas
Kalbėdamas apie atsakomybę, S. Abraškevičius pabrėžia, kad tokiose situacijose dažnai nukenčia būtent vairuotojai, o žalos atlyginimas priklauso nuo aplinkybių.
„Jei kalbame apie žalą automobiliui, privalomasis civilinės atsakomybės draudimas tokio atvejo nedengia – jis skirtas žalai tretiesiems asmenims atlyginti. Tokiais atvejais gelbsti kasko draudimas“, – aiškina „Lietuvos draudimo“ atstovas.
Anot jo, teoriškai būtų galima išsiieškoti iš kaltininko, tačiau praktikoje tai padaryti sudėtinga.
„Jeigu kaltininkas būtų išaiškintas, žala galėtų būti išsireikalauta regreso tvarka. Tačiau suprantame, kokia tai dinamika ir kaip greitai viskas kinta, ypač kalbant apie dviratininkus ar paspirtukininkus“, – sako S. Abraškevičius.
Ekspertas pabrėžia, kad problema susijusi ne tik su reguliavimu, bet ir su pačių eismo dalyvių elgesiu.
„Čia labai svarbus sąmoningumas ir prevencija. Dviratininkai ir paspirtukininkai patys turėtų kiek įmanoma rūpintis savo saugumu – dėvėti šalmus, naudoti atšvaitus, ryškią aprangą“, – teigia jis.
Vis dėlto, tyrimai rodo, kad saugumo priemones naudoja ne visi.
„Maždaug trečdalis važiuojančiųjų naudoja apsaugos priemones, tačiau ketvirtadalis to nedaro. Dažniausiai tai jaunesni, iki 45 metų, vyrai, dažnu atveju gyvenantys ne didmiesčiuose“, – sako S. Abraškevičius.
Pasak jo, nelaimės dažnai nutinka įprastose situacijose, kai rizika nuvertinama.
„Žmonės važiuoja pažįstamais maršrutais, neįvertina dangos ar situacijos. Statistika rodo, kad žmonės į bėdą dažniausiai patenka visiškai kasdienėse situacijose. Turime atvejų, kai per pėsčiųjų perėją važiuojantis dviratininkas susiduria su automobiliu – baigiasi sunkiomis traumomis, net kaukolės lūžiais“, – pabrėžia ekspertas.
Kalbėdamas apie galimą finansinę atsakomybę, A. Žiukelis pabrėžia, kad dažniausiai tokie incidentai lieka neišaiškinti, o net ir priešingu atveju nesibaigia didelėmis sumomis.
„Dažniausiai tai nėra didelės žalos – keli šimtai eurų. Paprastai sugadinama viena automobilio detalė, atsiranda įbrėžimų, ir viskas baigiasi jos perdažymu“, – sako jis.
Vis dėlto, anot eksperto, rizika išauga, kai nukenčia brangesnės transporto priemonės.
„Automobiliai vis naujesni, daugėja prabangių modelių. Užtenka, pavyzdžiui, pažeisti brangų žibintą, ir žala jau gali siekti keturženklę sumą – nors situacija iš pirmo žvilgsnio atrodo visai paprasta“, – pažymi A. Žiukelis.
Patiriamos traumos
S. Abraškevičius atkreipia dėmesį ir į pačių dviratininkų bei paspirtukininkų patiriamas traumas.
„Vidutinė žala, kai žmogus nukenčia nukritęs, siekia apie 400 eurų, tačiau traumos skiriasi. Dviratininkai dažniau patiria lengvesnius sužalojimus – nubrozdinimus, patempimus. Tuo metu paspirtukininkai dažniausiai griūna dėl didelio greičio ar nelygaus paviršiaus, griūdami paprastai remiasi rankomis ar galva, todėl pasitaiko riešų, plaštakų lūžių“, – aiškina jis.
Pasak eksperto, net ir nedidelė materialinė žala nepanaikina atsakomybės.
„Pagal Civilinį kodeksą už žalą tretiesiems asmenims reikia atsakyti. Todėl bet kuriuo atveju tai yra situacija, kurios norėtų išvengti kiekvienas – ypač tėvai, jei žalą padaro jų vaikai“, – sako S. Abraškevičius.
Draudikai pastebi, kad gyventojų sąmoningumas pamažu auga, tačiau dviratininkų ir paspirtukininkų draudimas vis dar nėra plačiai paplitęs.
„Apskritai žmonės draudžiasi vis dažniau, tai tampa įpročiu. Tačiau kalbant konkrečiai apie dviratininkus ar paspirtukininkus, didelio šuolio nematome. Viskas labai priklauso nuo gyvenamosios vietos – miestuose, kur intensyvus eismas, daugiau nelaimių, žmonės dažniau susimąsto apie draudimą“, – sako S. Abraškevičius.
Anot jo, dažnai sprendimą apsidrausti paskatina asmeninė patirtis.
„Pakanka vieno incidento ar situacijos, kai vos išvengiama susidūrimo, ir žmonėms kyla noras maksimaliai apsisaugoti“, – teigia jis.
A. Žiukelis pripažįsta, kad draudimo produktų populiarumas auga, tačiau bendras jų paplitimas vis dar nedidelis.
„Produktų yra, jų pardavimai auga ir jie turi ateitį. Situacija gerėja ir keičiasi vairavimo kultūra, bet vertinant bendrą dviratininkų skaičių, apdraustųjų dalis išlieka nedidelė“, – sako BTA atstovas.
Svarbiausia – sąmoningumas
Ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia išlieka ne draudimas, o saugumas.
„Draudimas nuo nelaimių neapsaugos – nuo rimtų sužalojimų saugo šalmai, liemenės, rankų ir kelių apsaugos, o svarbiausia – sąmoningumas, atidumas ir pagarba kitiems eismo dalyviams“, – sako A. Žiukelis.
Pasak S. Abraškevičiaus, dažniausios situacijos, kai įvyksta susidūrimai, iš esmės nesikeičia. „Tų klasikinių situacijų sąrašas nėra didelis ir jos kasmet kartojasi“, – sako jis.
Anot pašnekovo, per pastaruosius metus buvo ir teisinių pokyčių, skirtų dviratininkų saugumui.
„Kelių eismo taisyklėse įtvirtintas didesnis atstumas lenkiant dviratininką. Dedami žingsniai, kad eismas būtų saugesnis“, – teigia ekspertas.
Vis dėlto, S. Abraškevičiaus teigimu, pagrindiniu veiksniu išlieka eismo dalyvių elgesys.
„Svarbiausia yra sąmoningumas, ypač važiuojančių dviračiais, paspirtukais – jie yra silpnoji grandis. Vairuotojas automobilyje yra apsaugotas, dviratininkas atsitrenkęs jo nesužalos. Priešingu atveju gali laukti skaudžios pasekmės“, – sako S. Abraškevičius.
Jis taip pat pabrėžia elementarias saugumo priemones. „Atšvaitai, ryškūs drabužiai, liemenės. Ir, žinoma, šalmai – kad nebūtų patirtos sunkios galvos traumos“, – nurodo S. Abraškevičius.
Parengė Ignas Ramanauskas.
