Nemanau, kad manimi Rusijos propaganda pasinaudojo, paklausta apie dalyvavimą garsioje Vladimiro Poznerio laidoje LRT PLIUS sako Lietuvos teatro ir kino aktorė Ingeborga Dapkūnaitė. Su šalimi-agresore atsisveikinusi garsi aktorė sako besijaučianti privilegijuota, nes turi galimybę rinktis dirbti iš ten, kur jai patinka, o apie darbą su garsiuoju Johnu Malkovichiumi net nesapnavo. „Buvau visiškai tikra, kad jokio vaidmens aš ten negausiu, tačiau bent jau į Londoną nuvažiuosiu!“, – juokiasi ji.
Vilniuje gimusi I. Dapkūnaitė dirbo Kauno dramos teatre, kur buvo sukurtas pirmasis ir legendiniu tapęs jos kurso spektaklis „Literatūros pamokos“. Ingeborga anksti išgarsėjo ir kine, suvaidinusi Auksę Raimondo Banionio 1984 metais režisuotame filme „Mano mažytė žmona“.
Nuo tada ją ėmė kviesti geriausi teatro ir kino režisieriai, bet ji staiga išvyko į Londoną. Ten dirbo su Johnu Malkovichiumi, Kevinu Spacey, kitais garsiais teatro ir kino žmonėmis. Vėliau aktorė persikraustė į Maskvą ir nuo tada jos gyvenimas tapo padalintas tarp Maskvos ir Vakarų.
14-kos jau nenorėjau su tėvais į Palangą važiuoti, norėjau su draugais lakstyti.
Rusijoje ji filmavosi geriausių režisierių filmuose, dirbo ir televizijoje – vedė realybės šou, dalyvavo šokių ant ledo projekte. O štai Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) Ingeborga dirbo su tokiais žymiais žmonėmis, kaip Tomas Cruise‘as, filmavosi garsiuose Holivudo filmuose, tiesa, dažniausiai epizodiniuose vaidmenyse.
I. Dapkūnaitė, ko gero, yra daugiausiai tarptautinės patirties turinti šiuolaikinė lietuvių teatro ir kino aktorė. Interneto paieškos programose suvedus jos pavardę, pateikiama daugiau kaip 100 tūkstančių rezultatų.
Gyvenau aš su bobute ir miegojau su ja viename kambaryje. Ji gulėjo savo lovoje, o aš – sudedamajame fotelyje.
Diplomato ir meteorologės šeimoje augusi Ingeborga, nors nepritekliaus vaikystėje ir nejautusi, tačiau tikina esanti paprasta ir „nesužvaigždėjusi“. „Gyvenau aš su bobute ir miegojau su ja viename kambaryje. Ji gulėjo savo lovoje, o aš – sudedamajame fotelyje, – šypsodamasi pasakoja Ingerborga. – 14-kos jau nenorėjau su tėvais į Palangą važiuoti, norėjau su draugais lakstyti.“
Paklausta, kas yra gera vaidyba, Ingeborga iškart atšauna: „gera vaidyba yra ta, kuomet tai nėra vaidyba“. Aktorė čia pat išskiria ir vaidybos kine ir teatre skirtumus.
Kine aš kalbu su jumis, bet aš leidžiu kamerai stebėti mus. O teatre aš kalbu su jumis ir mane turi girdėti paskutinė salės eilė.
„Kine aš kalbu su jumis, bet aš leidžiu kamerai stebėti mus. O teatre aš kalbu su jumis ir mane turi girdėti paskutinė salės eilė, – trumpai teatro ir kino virtuvių skirtumus apibendrina pašnekovė. – Tiek teatre, tiek ir kine yra įdomu. Man nėra skirtumo, kur vaidinti.“
Riedučiams neatsispirianti ir ant ledo tvirtai čiuožianti Ingeborga sako geras kūno formas palaikanti ne iš pareigos, o dėl to, kad sportuoti jai patinka. „Reikia paieškoti medžio ir pabelsti į jį, – paklausta apie dietas juokiasi I. Dapkūnaitė, – Kol kas man jų nereikia.“
Atvirų nuogų scenų nevengianti aktorė savo kūną laiko instrumentu, o dublerio pageidautų tik kritiniais atvejais. „Jei būtų kažkokios ypatingos sąlygos ar reiktų tam tikrų fizinių duomenų, tuomet taip, dublerio reiktų. Na, sakykime, jeigu reikia nerti į eketę ir reikia specialisto, kuris tikrai gerai moka nerti. Tada taip. Mums visiems yra kažkas būdinga ir tai yra žmogiška“, – sako I. Dapkūnaitė.
Jaunimo teatre išleidome „Žuvėdrą“ ir jinai (D. Ibelhauptaitė – LRT.lt) susitiko su manimi ir sako: „klausyk, ar tu nenorėtum nuvažiuoti į Londoną, į teatro bandymus?“
Londonas atrodė toks tolimas ir toks nepasiekiamas, šypsodamasi pirmąją galimybę išvykti į Didžiąją Britaniją prisimena Ingeborga. Moteris pasakoja, kad tiltą į Vakarus jai nutiesė tuomet dar tik pradedanti režisūrą Dalia Ibelhauptaitė.
„Tuomet ji buvo dar tik pradedanti, jauna režisierė. Jaunimo teatre išleidome „Žuvėdrą“ ir jinai (D. Ibelhauptaitė – LRT.lt) susitiko su manimi ir sako: „klausyk, ar tu nenorėtum nuvažiuoti į Londoną, į teatro bandymus?“, – lemtingą susitikimą, visiškai pakeitusią būsimą karjerą, su D. Ibelhauptaite prisimena Ingeborga. – Tais laikais tai atrodė toks neįmanomas dalykas.“
Buvau visiškai tikra, kad jokio vaidmens aš ten negausiu, tačiau bent jau į Londoną nuvažiuosiu! Tuomet nuvykti į Angliją buvo gan sunkus dalykas.
Jauna aktorė susitarė su teatru, kad jai būtų padaryta tam tikra pertrauka repertuare ir ryžosi išbandyti savo talentą Jungtinės Karalystės sostinėje. Aš buvau visiškai įsitikinusi, kad Anglijoje jokio vaidmens negausiu ir tiesiog džiaugiausi vien tuo, kad nemokamai pamatysiu Londoną, šypsodamasi prisipažįsta I. Dapkūnaitė.
„Buvau visiškai tikra, kad jokio vaidmens aš ten negausiu, tačiau bent jau į Londoną nuvažiuosiu! Tuomet nuvykti į Angliją buvo gan sunkus dalykas, reikėjo gauti išvažiavimo leidimą, vizą. Taigi, pasidariusi tą „tarpelį“ teatro repertuare, aš nuvykau į Londoną ir pakliuvau vaidinti kartu su Johnu Malkovichiumi“, – apie netikėtą sėkmę pasakoja vėliau su garsiu aktoriumi susidraugavusi Ingeborga.
Vėliau aktorės keliai vis labiau krypo į Maskvą, kur ji nusifilmavo keliuose filmuose. Paklausta, kodėl rusų režisieriai ją kvietė filmuotis, I. Dapkūnaitė tikina Rusijos kino kameras pažįstanti dar nuo 1984 metų.
Aš esu privilegijuota ir galiu laisvai dirbti iš ten, iš kur noriu dirbti. Kol kas man labiausiai patinka užsiimti tuo, kuo aš užsiimu dabar.
„Mane pakvietė 1995-aisiais ir aš jau, galima sakyti, turėjau dešimties metų filmavimosi patirtį Rusijoje, – tikina ji. – 1984 metais dar buvo viena šalis, o paskui taip jau susiklostė, kad rusų režisieriai tiesiog organiškai mane žinojo ir kvietė.“
Rusijoje Ingeborga gerai žinoma, ją atpažindavo praeiviai gatvėje, tačiau garsi aktorė į šią šalį tikina grįžti nebenorinti. Aplinkybių pakeisti aš negaliu, dabar vyksta karas ir tu esi arba vienoje pusėje, arba kitoje, įsitikinusi ji.
„Negali būti per vidurį. Tai yra neįmanoma. [...] Aš esu privilegijuota ir galiu laisvai dirbti iš ten, iš kur noriu dirbti, – sako apie režisūrą ir pedagogiką pagalvojanti aktorė. – Kol kas man labiausiai patinka užsiimti tuo, kuo aš užsiimu dabar.“
Ne, aš nemanau, kad jis manimi pasinaudojo – aš kalbėjau tą, ką aš galvoju.
I. Dapkūnaitė yra dalyvavusi Vladimiro Poznerio laidoje. V. Pozneris yra laikomas vienu „kiečiausių“ propagandininkų Rusijoje. Paklausta, ar dalyvaudama tokioje laidoje ji nebijojo būti panaudota propagandiniais tikslais, Ingeborga patikina tokių užmačių niekada nepajutusi.
„Ne, aš nemanau, kad jis manimi pasinaudojo – aš kalbėjau tą, ką aš galvoju. Ne, nemanau“, – stabtelėdama susimąsto teatro ir kino aktorė Ingeborga Dapkūnaitė.
Visą Ryčio Zemkausko pokalbį su Ingeborga Dapkūnaite žiūrėkite LRT PLIUS laidos „Pasivaikščiojimai“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
