„Mes su sužadėtiniu nevartojame alkoholio ir norėtume vestuves rengti be jo. Visgi mano tėvai ir teta sako, kad tai būtų pernelyg neįprasta ir kai kurie svečiai liktų labai nemaloniai nustebę... Ar būna vestuvių be alkoholio? Ir ar apskritai verta paisyti tėvų nuomonės, ar daryti taip, kaip norisi mums?“ – aiškinasi Greta.
Vestuvių planuotoja Tatjana Svygrys sakė: „Man tokia idėja atrodo labai pagirtina – jauni žmonės šiais laikais neretai galvoja, kaip surengti vestuves su kuo mažiau alkoholio. Štai birželį organizuoju išskirtinio formato vestuves, kuriose bus bažnytinė santuoka, furšetiniai pietūs gamtoje su gražiais įžadais, simbolinė taurė šampano – ir tą patį vakarą jaunieji bus išlydėti į kelionę.“
Vestuvių planuotoja ragina visus jaunuosius ruošti tokią šventę, kokios nori jie patys: taip, prieš 30–40 metų buvo labai populiarios vestuvės, kai būdavo baliavojama tris dienas, susirinkdavo pusė kaimo, visi giminės (net ir tie, su kuriais nebendraujama) ir stalai lūždavo nuo vaišių, o lėbaujama būdavo iki nukritimo.
„Tačiau dabar situacija keičiasi. Tėvus, kurie prie šiuolaikinių švenčių nepratę, galima suprasti, bet visiems neįtiksite – kai kam nepatiks ir balta mišrainė ar jūsų pasirinktas tortas. Tad nereikia sukti galvos dėl to, kad atsisakius alkoholio tėvai ar kiti svečiai jūsų nesupras. Kiekvienas sąmoningas svečias turėtų galvoti ne apie tai, kas jam patogu ar ne, o apie tai, kuo galėtų prisidėti prie geros jaunųjų nuotaikos – galbūt jiems šventėje norisi blaivaus tarpusavio ryšio“, – pastebėjo vestuvių planuotoja.
Tad ji ragina šventę organizuojančias poras galvoti apie savo vertybes bei poreikius ir nebijoti kam nors neįtikti. „Visiems savo klientams pabrėžiu, kad tai – jų šventė, ir viskas, ko jie nori, yra normalu“, – sakė T. Svygrys.
Beje, vestuvėse skiriasi ne tik požiūris į alkoholį, kurio kiekį dabar neretai stengiamasi sumažinti, bet ir į maistą – vieniems vis dar norisi baltų mišrainių ir kelių aukštų torto, kitiems to nebereikia. Apskritai populiarėja minimalizmas. Vestuvių planuotoja šventei ruošiantis pataria apskaičiuoti, koks maisto kiekis reikalingas, kad po to dar tris dienas nereikėtų jo valgyti.
„Seniau būdavo natūralu, kad prieš eidami į šventę žmonės visą dieną nieko nevalgo, nes prisikimš pilvus svečiuose, bet ir šis požiūris keičiasi. Į šventę einama pabūti su jaunaisiais ir jaukiai praleisti vakaro, o ne prisigerti – bent jau šiuolaikinis jaunimas šitaip nemąsto“, – pastebėjo T. Svygrys.
