Kalendorius rodo sausį, o žemę dar daug kur kloja sniegas, tačiau kai kur sostinėje jau išlindo viena kita žibuoklė. Tiesa, nemanykite, kad tai yra kažkokia gamtos išdaiga – fotografas ir laidos „Gamtininko užrašai“ kūrėjas Marius Čepulis patikina, kad tai ganėtinai įprastas reiškinys, tik reikia žinoti tikslias vietas, kur išlenda pirmosios žibutės.
„Lietus be ceremonijų nutraukė baltus patalus, išdykęs vėjas puolė padus kutenti, o nuo testosterono sprogstanti zylė rėkti visa gerkle tiesiai į ausį. Nepatenkintas, surūgęs pavasaris pramerkė vieną mėlyną akį:
– A pablūdot? Dar net barsuko šlovės valanda neišaušo?!“ – prie sausio 19-ąją sostinėje, Antakalnyje, įamžintos žibutės nuotraukos savo socialiniame tinkle rašė M. Čepulis.
Kai kuriems fotografo užfiksuotas vaizdas iškart priminė pasaką apie našlaitę, kurią pamotė išsiuntė žiemos metu ieškoti žibuoklių, tačiau M. Čepulis portalui LRT.lt sako, kad tokios pasakos turi pagrindo. „Būdavo laikai, kai ir obelys žydėdavo vasario mėnesį. Natūralu, kad tuo metu būdavo ir žibuoklių.
Kai kurie jų krūmeliai vėlyvesni, kai kurie – ankstyvesni ir reaguoja į šilumą. Trijų saulėtų ir šiltų dienų pakanka, kad pradėtų lįsti žibutės ir skleisti žiedus. Joms tai ganėtinai įprasta“, – sako jis bei priduria, jog per pastarąjį dešimtmetį nepamena sausio, kad jis nebūtų radęs mėlynuojančių žiedų. „Esu ir gruodžio mėnesį radęs“, – patikina gamtininkas.
Tiesa, jis sako, kad yra vietų Karoliniškių draustinyje ir Sapiegų miške, Pavilnių regioniniame parke, kur žibutės pasirodo pirmiausia. „Tačiau reikia žinoti tikslias vietas. Ten auga krūmeliai, kurie kiekvienais metais bene pirmieji pasirodo“, – patikslina pašnekovas.
Kas nutinka su tomis žibuoklėmis, kurios išlenda pirmos? „Jos paprasčiausiai nušąla, tačiau pačiam augalui tai nieko nelemia – užauga nauji pumpurai“, – pastebi M. Čepulis.
O kol miškai dar nepasidengė žibuoklių paklode, pasigrožėkite vaizdais, kuriuos M. Čepulis įamžino šiam sausiui ritantis į antrąją pusę.
