Natūraliais darbais garsėjantys ukrainiečiai fotografai Tetiana Lukerievas ir Aleksei Tseitlin į Lietuvą persikėlė gyventi dar prieš Rusijai užpuolant jų gimtąją šalį. Menininkai Vilniuje įkūrė studiją, kurioje siūlo žmonėms akimirkai sustoti ir besimėgaujant buvimu čia ir dabar, užfiksuoti tikrąjį save. Gyvenimo džiaugsmu spinduliuojanti pora sako mėgstantys Lietuvą ir neįsivaizduoja savęs kitur.
Tetiana, vadinanti save Tati, turi lietuviškų šaknų, tad atsikraustymas čia nesukėlė sunkumų. Jos teigimu, lietuviai – mieli ir įdomūs žmonės. Kartu su vyru ji įkūrė fotografijos studiją „TatiFrank“. Fotografės tikslas – padėti žmonėms pamatyti savo unikalumą ir grožį.
– Jūsų darbai spinduliuoja natūralumu, ką manote apie dabartinę tendenciją dalintis tik stipriai retušuotomis savo nuotraukomis?
– Gyvename labai greitai kintančiu laiku, kai vyksta daug dalykų, žmonės jaučia didelį spaudimą. Ir galbūt tai išprovokuoja mus tapti tuo, ką matome internete. Tačiau mums natūralumas yra kelias į vidinę ramybę ir laimę. Kai priimi save – vertini ir myli save. Manau, jei žiniasklaida ir influenceriai daugiau dalintųsi tikromis gamtos nuotraukomis, daugiau žmonių darytų tą patį. Ir, galiausiai, vis daugiau žmonių jaustų meilę sau.
– Kaip lietuviai elgiasi prieš objektyvą – pozuoja drąsiai, ar dažniau susigūžia ir kompleksuoja?
– Manome, kad kiekviena poza atspindi asmenybę. Ir nėra tokio dalyko kaip „aš nesu fotogeniškas“. Tiesiog, jei žmogus – introvertas, jam puikiai tiks droviau pozuoti, taip jis parodys savo vidinį pasaulį. Ekstravertams geriau pozuoti drąsiau ir atviriau. Viskas priklauso nuo asmenybės. Visi pradeda pozuoti fotosesijos metu. Netgi profesionalus modelis, kuris laukia nurodymų, nes stovėdamas prieš kamerą negali visiškai suprasti, kokiu kampu fotografas šiuo metu naudojasi.
Mes visi esame skirtingi, todėl kiekviena fotosesija yra išskirtinė ir unikali. Pagrindinis tikslas – užfiksuoti tikrąjį žmogaus ir jo asmenybės vaizdą. Jie turėtų atpažinti save dabar ir po 30 metų, kai peržiūrinės nuotraukas. Pozos gali daug pasakyti apie žmogų, mes jas naudojame norėdami parodyti, kaip žmogus mato pats save. Pavyzdžiui, jei norime parodyti daugiau pasitikėjimo, nenaudosime pozų sukryžiuotomis kojomis, jei žmogus yra drovesnis ir nori užfiksuoti savo švelniąją pusę, naudosime pozas, kurios tai atskleidžia.
– Visuomenė mums primeta tobulo kūno standartus, kurie kinta priklausomai nuo laikotarpio. Ar manote, kad visi kūnai kada nors bus vertinami?
– Manau, taip, tikiuosi, kad einame ta kryptimi. Man nesvarbu, kokį kūno tipą žmogus turi, svarbiausias dalykas yra pasitikėjimas. Tai man yra tikras grožis. Kiekvienas žmogus gali įgyti pasitikėjimo, tai yra būtent tai, ką mes stengiamės padėti jiems padaryti savo fotosesijų metu. Mes tvirtai tikime, kad jei ko nors norime, tai ir pritrauksime.
– Daugelis žmonių turi kompleksų dėl savo kūno, kaip patartumėte su jais susidraugauti?
– Siūlyčiau daryti fotosesijas, net asmenukes. Susidūriau su panašia situacija, man nepatiko mano nosies forma. Bet kuo daugiau mano vyras mane fotografavo, tuo daugiau mačiau save kitu kampu ir po truputį tai stebint, man ji pradėjo patikti. Dabar tai yra viena unikaliausių mano kūno dalių.
Dažniausiai matome save esant labai blogam apšvietimui, dažniausiai žiūrime į save tiesiai. Tai labai skiriasi nuo to, kaip mus mato kiti žmonės. Fotografai gali užfiksuoti mus visais kampais natūralioje šviesoje. Žmonės stebisi, kaip gerai jie atrodo, kai rodome neredaguotas nuotraukas tiesiai iš fotoaparato.
– Ką patartumėte žmogui, kuriam vis nepavyksta išmokti mylėti save tokį, koks yra?
– Aš pasiekiau meilę sau ir negaliu pasakyti, kad kelionė buvo trumpa ar lengva. Man prireikė daug laiko. Svarbiausia buvo patirtis ir bendravimas su įvairiais žmonėmis visame pasaulyje. Kai pradedi išeiti iš savo komforto zonos, aplinkui pamatai didžiulį ir skirtingą pasaulį.
Pasaulis mane sutiko su daugybe puikių žmonių, kurie save myli. Manau, kad pagrindinė pamoka, kurią gavau, yra daryti tai, kas man tikrai patinka. Nes galiausiai viskas, ko mes ieškome, yra laimė. O kai darai tai, kas tau patinka, nereikia kankinti savo kūno dietomis, siekti savo paties pritarimo.
Nėra nieko blogo, jei norisi ką nors savyje pakeisti. Bet tik jei pats nori. Televizijos, socialinė žiniasklaida, kiti žmonės daro didelį spaudimą, kaip turėtume atrodyti ir elgtis. Šis spaudimas yra toksiškas. Turėtume daryti tik tai, ką norime daryti. Tik mes patys galime padaryti save laimingus. Kiekvienas gali būti kuo tik nori.
Jei šis spaudimas yra per didelis, pabandykite atsisakyti kai kurių socialinių paskyrų arba pailsėkite nuo socialinių tinklų. Mes tai darome ir tikrai padeda. Mes stebime tik tai, kas daro mus laimingus. Stengiamės, kad aplink mus būtų kuo daugiau pozityvumo.
– Fotografai turi išskirtinių gebėjimų pakviesti žmogų būti „čia ir dabar“. Kaip patirti tokį jausmą kasdien?
– Manau, kad gebėjimas būti čia ir dabar priklauso ne nuo žodžių. Siūlyčiau sutelkti dėmesį į savo kvėpavimą ir kvėpuoti labiau pilvu, tai man labai padeda pajausti akimirką. Taip pat galiu pasiūlyti nusišypsoti sau veidrodyje. Kasdien šypsausi ir mane tai labai džiugina. Stenkitės palikti visus rūpesčius dėl praeities ar ateities ir tiesiog būkite čia tą akimirką, kai nieko nevyksta, išskyrus jūsų kvėpavimą ir šypseną. Tai man labai padeda išvalyti mintis.
– Kas jus įkvėpė pradėti fotografuoti ir iš to užsidirbti?
– Mano vyras. Nuo pat pradžių jis mane labai palaikė. Ir šiuo metu galiu pasakyti, kad darau tai, kas man tikrai patinka ir tai kasdien mane įkvepia vis labiau.
– Kodėl pasirinkote tai daryti Lietuvoje?
– Turiu lietuviškų šaknų, mano senelis iš Lietuvos. Visą gyvenimą vaikystėje svajojau persikelti į Europą, o kai pagaliau persikraustėme į Lietuvą, nuo pat pirmos dienos pajutau, kad tai – mano namai. Man čia patinka žmonės, jų temperamentas ir elgesys. Mėgstu lietuvišką orą ir lietų. Man patinka gamta ir nebeįsivaizduoju savęs be Lietuvos.
– Kaip sekėsi čia įsikurti atvykus, su kokiomis problemomis susidūrėte?
– Mes neturėjome jokių problemų. Gal iš pradžių buvo sunku surinkti visus dokumentus, bet dabar viskas puiku. Visada sunku sukurti ką nors nauja, pavyzdžiui, pirmą kartą persikelti į naują šalį ar pirmą kartą vykti į fotosesiją. Tačiau galiausiai ši patirtis suteikia galios gyventi taip, kaip norite ir tuo mėgautis.
– Ar ilgalaikėje perspektyvoje užsieniečiui sunku gyventi, kurti, užsiimti verslu Lietuvoje?
– Mums ne. Pavyzdžiui, mokesčių inspekcijos parama mums visada buvo draugiška ir padėdavo iškilus klausimų. Jums tereikia viską daryti pagal taisykles ir tuomet gausite visą įmanomą naudą.
