Atjaunėti dešimčia metų – tokį tikslą užsibrėžė kosmetologė, sveikos gyvensenos mokytoja Jurgita Siaurusaitienė, atradusi Lietuvoje tuomet dar negirdėtą biohakingo sistemą. Pradėjusi gilintis suvokė, jog tai – jos kelias. O istorija prasidėjo tada, kai Jurgita, atlikusi telomerų tyrimą, įvertinantį biologinį žmogaus amžių, patyrė šoką – jos kūnas buvo už ją vyresnis. Toks spyris padėjo pakeisti gyvenimą iš pagrindų.
Daugiau nei 20 metų grožio srityje dirbanti Jurgita, matydama, kaip jos klientės įvairiausiais būdais siekia atjaunėti, rimtai pradėjo gilintis į sveiko senėjimo temą. O sužinojusi apie pagrindinį vaidmenį senėjimo procese atliekančius telomerus, ryžosi atlikti tyrimą ir sužinoti savo tikrąjį biologinį amžių.
„Nusprendžiau, kad pirmiausia reikia pradėti nuo savęs ir pačiai pasidaryti tą telomerų tyrimą. Aišku, buvau labai geros nuomonės apie save, nes maždaug 5–6 metus einu sveikatingumo keliu. Galvojau, kad mano tyrimas bus geras ir parodys bent jau tiek metų, kiek parašyta pase. Deja, mane ištiko lengvas šokas – mano biologinis amžius buvo penkiais metais didesnis, nei man yra metų“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Stilius“ prisimena moteris.
Žinia, kurią Jurgita išgirdo iš telomerų tyrimą Lietuvoje atliekančio genetiko, profesoriaus Danieliaus Serapino, nepradžiugino. Galvoje sukosi viena mintis: gal visgi įmanoma atsukti laiką atgal?
„Mane labai domino, kas iš to, jei mes išsitiriame, kad tie telomerai sutrumpėja ir kad biologinis amžius yra didesnis negu tavo faktinis amžius. Man buvo labai įdomu, ar tai galima pakeisti. Profesorius patvirtino – taip, tikrai galima pakeisti, genams ir telomerams galime daryti įtaką savo gyvenimo būdu. Tada išsikėliau iššūkį – per du metus atjaunėti dešimčia metų“, – sako kosmetologė.
Žinoti, kuria kryptimi eiti, – viena, bet realiai keisti gyvenimą nėra paprasta. Visgi Jurgita nusprendė koreguoti visas gyvenimo sritis.
„Pirmiausia – mitybą. Anksčiau buvau pradėjusi eiti sveikesnės mitybos keliu, bet tai nebuvo mano pati stipriausia pusė. Pradėjau tam skirti daug daugiau dėmesio, daugiau maisto gaminti namuose, į racioną įnešti įvairių daržovių, vaisių, taip pat mitybą papildyti maisto papildais.
Pradėjau ir daugiau judėti. Fizinis aktyvumas labai svarbus telomerų ilgėjimui. Anksčiau aš taip pat nebuvau didelė sporto gerbėja, bet užsiiminėjau joga. Po truputį pradedu patirti malonumą, kurį žmonės jaučia sportuodami. Po treniruotės su kineziterapeutu jautiesi ir energingesnis, ir žvalesnis, ir jaunesnis, ir gražesnis. Visapusiškai. Nuo sporto, pastebėjau, gerėja ir psichologinė būsena“, – kalba moteris.
Jurgita pastebi, kad sutvarkyti mitybą jai buvo viena sunkiausių užduočių. Bet kartu – ir viena svarbiausių. Perskaičiusi kalnus knygų, išklausiusi daugybę paskaitų apie sveiką mitybą, moteris galiausiai suprato, ką ir kaip reikia keisti.
„Pradėjau neštis į darbą maisto dėžutes – paruoštus pietus, kažkokių salotų, kruopų, mėsos ar žuvies. Iš tikrųjų ir energijos man daugiau atsirado, ir nuovargio neliko, nes per dieną nevalgiusi tikrai pavargdavau. Žinoma, susitvarkė visos skrandžio problemos. Manau, prie to prisidėjo vaisių, daržovių ir apskritai naminio maisto valgymas. Pats didžiausias malonumas, ko man teko atsisakyti – bandelės, torčiukai ir kava, pavyzdžiui, latė su karamele“, – pasakoja J. Siaurusaitienė.
Tik problema ta, kad vien vengdamas bandelių laiko atgal neatsuksi. Jurgita tiki, jog svarbiausias dalykas, lemiantis gyvenimo kokybę, – psichoemocinė sveikata. Tai ji suprato. Ir dar – kad trokštamų rezultatų nepasieks, jei nepajėgs sutramdyti neramaus proto.
„Pats svarbiausias dalykas yra mūsų mentalinė sveikata, minčių švara. Dėl to populiarėjančios meditacijos, atsipalaidavimo būdai šiais laikais ir šių laikų žmonėms yra labai svarbūs, nes nuo to priklauso ne tik mūsų biologinis amžius ir jaunystė, bet ir apskritai viso organizmo sveikata.
Kadangi esu masažo terapeutė, pasakiau sau, kad ir pati pradėsiu dažniau vaikščioti į masažus. Esu žmogus-kinestetikas, man svarbu, kai mane liečia ir man pačiai patinka liesti. Masažas tapo vienas iš pagrindinių psichologinės sveikatos gerinimo būdų, nes masažo metu pakeičiama sąmonės būsena, smegenys atsipalaiduoja, persikrauna“, – kalba pašnekovė.
Subūrusi sveikos gyvensenos ekspertus bei įkūrusi sveikatinimo centrą, Jurgita pradėjo dar labiau tyrinėti sveiko senėjimo temą. Ji atrado ir Lietuvoje dar naują biohakingo sistemą, pasaulyje gyvuojančią apie dešimtį metų.
Pasak leidinio „Forbes“, ši nemažai kontroversiškų klausimų kelianti tema tampa naujuoju sveikatinimosi virusu. Laiką sustabdyti bandantys entuziastai nuolat atlieka kraujo tyrimus, seka savo sveikatos būklę bei ieško labiausiai jiems tinkamų jaunėjimo būdų.
„Biohakingas yra toks judėjimas, sistema, kuri skatina žmones atsukti laiką atgal. Biohakingas teigia, jog mes visi galime gyventi ilgiau. Gyvenant, džiaugiantis, keliaujant. Dar labai svarbu bioindividualumas. Kiekvienas žmogus skirtingas ir jam tinka skirtingi metodai“, – sako sveikos gyvensenos mokytoja.
Pasak specialistės, senėjimo tema mūsų visuomenėje vis dar labai jautri. Tačiau Jurgita tiki – naudos bus daugiau, jei daugiau kalbėsime ne apie senatvę, o apie natūralią organizmo kaitą. Sako, ypač tai svarbu moterims.
„Kai ateina moterys, prisidėjusios įvairių užpildų į veidą, mane ne tai, kad gąsdina, bet man truputėlį gaila jų, nes tai vis tiek nedaro tavęs jauna. Būdama nelaiminga, neturėdama geros aplinkos savo gyvenime, turėdama lėtinių ligų, turėdama netaisyklingą laikyseną, įtampą kūne, tu vis tiek neatrodysi taip jaunai. Jauninimą reikėtų pradėti visgi nuo kito galo“, – tikina moteris.
Greta to Jurgita pastebi – norėdami atjaunėti, žmonės moka bet kokią kainą ir renkasi itin radikalius metodus. „Forbes“ teigia, kad biohakeriai pasiryžę daug kam – nuo OMAD dietos, kai valgoma tik kartą per parą, pasninko, krioterapijos, iki metodų, pasitelkiant naujausias technologijas.
„Mane visada stebina moterys, kurios būdamos pakankamai gražios, jaunos, dedasi į savo veidą visokius užpildus visokius, kurie pakeičia veido bruožus. Atrodo, padaryk mankštą du kartus per savaitę, pasikeis ir laikysena, ir veido ovalas savaime pagražės“, – pasakoja kosmetologė.
Ilgaamžiškumo ir biohakingo temas nagrinėjanti Jurgita vertingų patarimų išgirsta ir studijuodama sveikatos mokslus Amerikos Integruotos mitybos institute. Kai kurios išgirstos žinios ją nustebina.
„Yra pirminis ir antrinis maistas. Tai, kas mūsų lėkštėje, realiai yra tik antrinis maistas, ir tai nėra pats svarbiausias maistas. Pirminis maistas yra visa aplinka, tai, ką mes veikiame gyvenime: mūsų santykiai, socialinis gyvenimas, karjera, finansai, maisto gaminimas namuose, kokią emociją tai sukelia, namų aplinka, kur jūs gyvenate, ar jus tenkina jūsų namai, dvasingumas, mokymasis. Visa ta didelė sfera – ji lemia žmogaus sveikatą, net lėtinių ligų atsiradimą arba mažinimą bei jaunystę“, – tikina biohakingą praktikuojantį J. Siaurusaitienė.
Plačiau – laidos „Stilius“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
