Nuostabus dabar metų laikas, pats nuostabiausias po pavasario, vasaros ir žiemos. Ir turbūt su pačia užimčiausia bei įvairiausia dienotvarke. Juk kiek visko vyksta! Ir ruošimasis eiti Anapilin, ir paskutiniai styginių orkestrai, ir paskutinės giesmės bei šokiai, daugiatūkstantiniai mitingai, masinės emigracijos, šilkinės instaliacijos, tapybos darbų parodos ant lapų, ąžuolų sėja, pačių didžiausiųjų vestuvės lydimos muštynių bei naktinių arijų. Gal net pavasarį nėra tokio sujudimo. Gal dėl to aš tą metų laiką taip mėgstu ir stengiuosi visur suspėti.
Vos prieš savaitę pakandžiojus šalnoms, medžiai iškart klusniai išsitraukė teptukus ir pradėjo vienas kitą taškyti gelsvai bei rausvais dažais. Vieni skuba greičiau nusispalvinti, kiti dar nekreipia dėmesio ir nesiruošia keisti įprasto žalio apdaro. Bet su kiekvienu rytu vis daugiau lapų sutinka dieną ne ant medžio, o ant žemės, kur jo su dideliu džiaugsmu net išsižioję laukia tuntai, erkių, sliekų, grybų. Lapas maitinęs medį, bezdėjęs deguonimi, dabar maitina dirvožemio gyvius, kurie jį vėl pavers maistu tam pačiam medžiui.

Pievose dar daugybė žiedų, tik jie mirga ne sodrioje žalumoje, o tarp sudžiūvusių rusvų stagarėlių. Tačiau vakarais tuos stagarėlius šilkais apaudžia nenuilstanti vorų armija, o rytais ponia migla dosniai primėto į juos krištolo, perlų ir deimantų – šilkinės instaliacijos inkrustuotos brangakmeniais pagal naujausius mados klyksmus. Ar gali būti kas gražiau? Na nebent ta pati ponia migla, kurioje pasirodo bespalvė vaivorykštė.

Dingo paukščiai iš pievų. Bet jos nenutilo. Dar įtempęs ausis ir kokią musę ar kamanę išgirsi, dar uodas dūzgais pagros, skėriukas, jei jo nesurijo vapsvavorienė, koja į sparną pabrūžins, ar žiogas sparnais pačirkš.
Nenutilo ir miškai. Žiūrėk ir viena kita pečialinda pragysta, karietaitė uždainuoja, liepsnelė užcaksi, jau net neminint nuolatinių cypsiukų ir kalentojų – zylių su bukučiais irgi genių. Tačiau išskridusių paukščių giesmes bando kompensuoti kėkštai. Na, giedoti jiems visai nesekas, tai jie tada piktai rėkia, koliojasi ir šiaip alasą kelia.
Mat, dabar jie duodasi po ąžuolus, renka giles, nepasidalina jomis ir skuba jas sodinti (didina šaunuoliai Lietuvos miškingumą). Suaktyvėjo ir dar vienos miškų rėksnės – riešutaujančios riešutinės. Šiemet riešutų nemažai, tad ir riešutus ryjantiems – pelėms, miegapelėms, ryžoms žiurkėms (voverėms), toms pačioms riešutinėms šventė.

O štai laukuose ir danguje irgi nesvietiškas sujudimas. Dabar pats migracijos įkarštis. Didžiuliu srautu traukia kikiliai, zylės, nykštukai ir kita smulkmė. Juos aukštai gano vanagai, sakalai, lingės ir ereliai. Iki rugsėjo vidurio tik tarp laukų ir pelkių skraidžiusios gervės jau šiltesnėmis dienomis pakyla aukščiau, suka ratus ir gaudydamos kylančias oro sroves ir traukia pietvakarių linkui.

Bet jos dar ne visos išskridusios ir vieną nuostabiausių rugsėjo reginių – kaip gervės skrenda miegoti į pelkes ar Žuvintą – vis dar galima pamatyti. Klykaujančių gervių trikampius netrukus pakeis begalinės girgsinčių žąsų virtinės. Tad danguje kurį laiką tylu tikrai nebus.

Tylu kurį laiką nebus ir miške, ne tik dėl sparnuočių, bet ir dėl žvėrių. Mat iškart net trys stambiausi mūsų žvėrys kelia vestuves. Stumbrai gana kuklūs ir didesnių iškilmių nerengia, nes stipriausias patinas tiesiog be ceremonijų išveja konkurentus ir vienas sau duodasi su telyčaitėmis, o štai briedžiams ir elniams tenka rimčiau paprakaituoti. Briedžiai kuklesni ir tylesni. Tai ten, tai šen padūsauja, pastena, padejuoja.

Pats turi būti tyliai, kad juos išgirstum, o štai taurieji elniai mauroja visu pajėgumu, kiek tik plaučiai leidžia. Juk jei dabar blogai maurosi, kito karto teks vėl metus laukti. Tad ir stengiasi solistai, naktimis neėsdami vieni už kitus garsiau baubia grasindami konkurentams ir girdamiesi savo haremams. Jei grasinimai nesuveikia, tai skaidrų rudenišką orą perskrodžia skambūs susidūrusių karūnų taukšėjimai, kurie netrukus palydimi pergalingo būsimo elniukų tėvo maurojimo.

Tad kol dar gyvybės pilna, kol dar ne visi spėjo užmigti, numirti, išskristi – keliaukit miškuosna, pievosna, pelkėsna ir bandykit suspėti į visus pasirodymus, sudalyvauti visuose koncertuose bei pamatyti visas instaliacijas, nes jei pavėluosit, kitas pasirodymas bus po metų.
Gražaus ir turiningo savaitgalio!
Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.
Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.
Taip pat žiūrėkite laidą „Gamtininko užrašai“.









