Na, štai, jau ir įpusėjo paskutinis kalendorinis vasaros mėnuo, bet gamtoje jau kuris laikas ruduo, ir tik kaitri saulė dar sukelia vasaros iliuziją. O rudeninės nuotaikos visur, kur tik pažvelgsi. Tiesa, kodėl žmonės liūdi, kad ateina ruduo, aš tikrai nesuprantu. Juk pagaliau bus gražu, vėsu, bus galima dirbti ir mokytis – vienas nesibaigiantis džiaugsmas.
Ruduo atėjo į pievas. Tiesa, šiemet ne iškart po Joninių, o palaukė net liepos vidurio. Žalsvus, gėlių išmargintus kilimus pakeitė nurudavę smilgų paklotai. Melsvus katilėlius pakeitė melsvos trūkažolės (man šios yra visiški rudens šaukliai), pradėjo gelsti pavieniai berželių lapai.
Ir dar labiau ruduo jaučiasi pasižiūrėjus į drugelius. Dar prieš porą savaičių jų įvairovė buvo kelis kartus didesnė: perlinukai, satyrai, šaškytės, ekstravagantiškos vaivos, baltukai tuntais skrajojo virš gėlių. Dabar gi liko spungės, citrinukai, dilgėlinukai, karpytūnės ir admirolai. Admirolų šiemet labai daug. Dalis jų išsirita pas mus, dalis traukia iš šiaurės ir sustoja trumpam prie papuvusių obuolių ar jurginų pasimaitinti. Vėliau trauks toliau į pietus. Taip, drugeliai irgi keliauja, ir kartais toliau nei paukščiai.
Dar vienas vasaros pabaigos simbolis – staiga visur atsiranda daugybė voratinklių ir vapsvų. Voratinklių atsiranda daug, nes vorai per vasarą užauga, subręsta. Jie šiuo metu kelia vestuves, kur pagrindinis šventinis patiekalas dažniausiai būna jaunasis.
Kai kurios vorės jau saugo voriukus, besiduodančius kokonuose. Ir daugybė mažų voriukų pradeda keliones. Jie ropščiasi į smilgų viršūnes, leidžia voratinklius pavėjui, kol šie juos ima kelti. Ir išskrenda.
Širšių daugėja, nes motinėlė nuo pavasario jų gimdo vis daugiau. Vasaros gale jų būna daugiausia. Tada gimsta patinai, kurie apvaisina būsimas karalienes, ir šios lieka žiemoti, o visa darbininkių armija, kuri įkyriai laižo jūsų uogienes, kai maloniai pusryčiaujat lauke, miršta.
Paukščių migracija prasideda dar birželį, kai mūsiškiai varnėnai išlekia lesti lenkų vyšnių (nes pigiau), o pas mus atskrenda šiauriečiai. Visą vasarą vyko žuvėdrų ir tilvikų migracija (ir dabar tebevyksta). Jau nebegirdėsit volungių irgi gegučių, ir išvis paukščiai nutilo, tik kartais kokia karietaitė bei liepsnelė pragysta.
Jau išskrido dalis čiurlių, kai kurie jaunikliai pasiliko ir kantriai tupi lizde, kol jų plunksnos pasieks reikiamą ilgį, o tada patys savarankiškai išskris pirmam skrydžiui link Afrikos.
Dalis gandrų irgi jau paliko mūsų kraštą. Savaitės viduryje matyti dideli būriai sulaukė šiltų kylančių srovių ir pakilo kelionėn į pietus, kur vyras galės pailsėti nuo pačios, nes vienas užsisakė viešbutį Čade, o kita vilą Botsvanoje. Bet dar daug raudonsnapių tupi lizduose, dar daug šmirinėja po pievas, tik vargiai jie lauks Šv. Baltramiejaus.
Gervės ir pempės jau būriuojasi laukuose. Gervės ieško nuimtų javų, milžiniški mišrūs pempių ir varnėnų būriai tupinėja arimuose. Kai kurios šelmeninės ir langinės kregždės dar maitina atžalas lizduose, o jų urvinės giminaitės renkasi į didžiulius būrius Nemuno deltoje.
Raguočių pasaulyje pereinamasi laikotarpis. Tik ką baigėsi stirnų ruja, tik ką nustojo loti stirninai, o miškai jau pasiruošę naujam pagrindiniam rudens spektakliui – briedžių ir elnių rujai. Patinai jau savo vietose, ragai nuvalyti – beliko sulaukti, kol savo kvapais damos išves vyrus iš proto.
Lapiukai, vilkiukai, lūšiukai, jau visiški paaugliukai, mokosi išgyvenimo ir medžioklės subtilybių. O didieji miegaliai – usūriniai šunes, barsukai, ežiai ir miegapelės – ryja nesustodami, kad riebaliuko užsiaugintų ir žiemą galėtų ramiai praparpti.
Tad tiek žinių iš miškų ir pievų. O šiąnakt pasiruoškit šiltesnius rūbus, susiraskit miesto šviesų neužgožtą dangų ir susigalvokit norus, nes šiąnakt kris šiukšlės. O kaip čia aš ne romantiškai. Taip, kris kometos uodegos dulkės, kurios nėra didesnės nei smėlio kruopelės ir kurias mes iškilmingai vadinam krentančiomis žvaigždėmis.Tai jos pasirodo rytinėje skliauto dalyje iš Persėjo žvaigždyno.
Bet geriausia jų ieškoti tiesiog žiūrint į viršų. Šiąnakt viską gadins pilnatis ir tų meteorų matysis daug mažiau, bet tikrai vienas kitas įspūdingas perskros dangų.
Tad linkiu norų išsipildymo ir malonaus rudens.
Daugiau fotografijų – nuotraukų galerijoje.
Autorius yra Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas.
Draudžiama publikuoti šį komentarą bet kurioje žiniasklaidos priemonėje, išskyrus LRT.lt, be raštiško autoriaus sutikimo.
Taip pat skaitykite
Taip pat žiūrėkite laidą „Gamtininko užrašai“ (visas laidas rasite čia).
