Šiemet brandos egzaminus laikys beveik 27 tūkstančiai abiturientų. Tarp pasirenkamų egzaminų daugiausia susidomėjimo sulaukė matematika ir anglų kalba, biologija. Karjeros specialistai sako, renkantis egzaminus ir galvojant apie aukštąjį mokslą svarbu gerai išanalizuoti studijų programas ir įsigilinti į konkursinio balo skaičiavimo metodikas.
Viskas prasideda nuo pasirinkimo. 12-okai dar skuba išmokti, kas neišmokta, o 10-okams – galvosūkių metas, svarstant, kokius dalykus rinktis egzaminams, galvojant apie brandos atestatą ir galbūt apie aukštąjį mokslą.
Rinktis yra iš ko – iš viso šių metų pagrindinėje brandos egzaminų sesijoje organizuojami 39 egzaminai.
„Visai lengvai pasirinkau, nes jau keletą metų esu tvirtai apsisprendusi dėl studijų krypties. Pasižiūrėjau universiteto puslapyje, kokių jie reikalauja egzaminų, ten labai aiškiai surašyta. Pasirinkau tuos dalykus, kurie man patinka, tikiuosi, gerai juos išlaikysiu“, – sako LSMU gimnazijos moksleivė Adelė.
„Kaip apsisprendžiau? Sunkiai. Neturėjau tikslo, neturėjau aiškių pasirinkimų, tai pasirinkau viską, ką galėjau“, – prisipažįsta LSMU gimnazijos moksleivis Edvinas.
Brandos atestatui gauti pagal dabar galiojančią tvarką būtina išlaikyti du egzaminus: privalomą lietuvių ir vieną pasirenkamą. Svarstantiems apie aukštąjį mokslą reikia trijų egzaminų – privalomų lietuvių ir matematikos ir dar vieno pasirenkamo. Tačiau kad konkuravimo su kitais stojančiaisiais pozicijos būtų stipresnės, sakoma, kad reikėtų išlaikyti bent keturis valstybinius brandos egzaminus.
Taip pat skaitykite
„Pasirinkimų laukas be proto platus ir kai turi daug pasirinkimų, turi daug baimių, nes gali suklysti“, – komentuoja LSMU gimnazijos karjeros specialistė Svetlana Šukienė.
Karjeros specialistė sako, pasirinkimo baimės mažėja atlikus karjeros testą, apsilankius universitetuose, kolegijose ir išanalizavus studijų programas. Analizuoti yra ką, pavyzdžiui, šiais metais stojantieji gali rinktis iš 28 aukštųjų mokyklų, kurios siūlo daugiau kaip 500 studijų programų.
Taip pat skaitykite
„Rekomenduočiau parengti karjeros planą ir susidaryti studijų programų, kurios domina mokinį, sąrašą, pasižiūrėti, kiek yra bendrų sąlyčio taškų, ir tada aiškiai matom, ar tam tikras egzaminas perteklinis, ar jis galbūt dominuoja keliose studijų programose“, – sako S. Šukienė.
Pagal praėjusių metų statistiką, beveik pusė visų studijų programų – apie 47 procentus – kaip pagrindinį dalyką stojant vertino matematikos egzaminą, antroje vietoje pagal populiarumą (apie 20 procentų visų studijų programų) pagrindinis dalykas – biologija. Apie 13 procentų labiausiai vertino lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatus, apie 12 procentų – istorijos.
„Stojantieji, kurie pasirenka tuos dažniausiai pasirenkamus valstybinius brandos egzaminus ir yra pasirinkę keturis ar penkis, turi galimybę stoti į visas studijų krypčių programas“, – sako LAMA BPO atstovė Odeta Kardauskė.
Maksimalus laikomų egzaminų skaičius neribojamas, galima laikyti, kiek tik norima. Pasirinkimams trys svarbiausi kriterijai: dalyko buvo mokytasi mokykloje, metiniai įvertinimai teigiami ir toks egzaminas organizuojamas. Pasirinkus laikyti daugiau, nei reikia, atsiranda galimybė konkursinį balą skaičiuoti su geriau išlaikyto egzamino įvertinimu.
„Man konkursiniam balui reikia keturių egzaminų, tai aš laikau penkis, kad pasirinkčiau vieną, kurio nedėti, kurį prasčiausiai išlaikysiu“, – teigia LSMU gimnazijos moksleivė Adelė.
Dabar, kad egzaminas būtų išlaikytas, reikia surinkti 25 taškus. Po 2027-ųjų kartelė turėtų didėti iki 35 taškų. Galutiniame vertinime taškai verčiami į balus. Jie skaičiuojami prie surinktų taškų pridėjus penkis. Maksimalus įvertinimas – 100 balų.
Konkursinis balas gali būti skaičiuojamas pagal tris schemas, priklausomai nuo to, kokia studijų kryptis pasirenkama.
Dažniausiai balą sudaro keturios dedamosios. Didžiausią dalį, 40 procentų, sudaro pagrindinio studijų programos dalyko egzamino įvertinimas. Kitos trys dalys – po 20 procentų lietuvių kalbos ir dar dviejų pasirinktų dalykų egzaminų vertinimai.
Kitas variantas, kai didžiąją dalį konkursinio balo (nuo 50 iki 70 procentų) sudaro stojamojo egzamino įvertis, nuo 10 iki 20 procentų – lietuvių kalbos egzaminas. Dar viena ar dvi dedamosios skiriasi pagal studijų programas, pavyzdžiui, stojant į sporto studijas vertinami sporto pasiekimai, stojant į architektūrą – matematika.
Besirenkantiems menų studijų programas 100 procentų konkursinio balo sudaro stojamojo egzamino įvertis. Kuri schema bebūtų taikoma, stojantysis už papildomus pasiekimus, laimėjimus olimpiadose, brandos darbą ar atliktą karo tarnybą dar gali gauti iki 2,5 balo.
Maksimalus konkursinis balas keturis egzaminus išlaikius šimtukais ir dar gavus balų už papildomas veiklas siekia 12,5.
„Į medicinos studijas konkursinis balas siekė 8,21, į odontologijos – 9,55, į inžinerines technologijų studijas – 6, į informatikos mokslus – 5“, – vardija O. Kardauskė.
Minimali kartelė stojant į universitetus – 3, į kolegijas – 2 balai.
Daugiau svarbių žinių apie egzaminus skaitykite LRT.lt Švietimo rubrikoje su žyme #egzaminųvedlys.
