Rugsėjo rytas ne vienai šeimai tampa iššūkių metu, kai tenka ne tik ruošti pusryčius, bet ir pasirūpinti priešpiečių dėžutėmis į mokyklą einantiems vaikams. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ Kauno technologijų universiteto (KTU) docentė Milda Keršienė sako, jog klausimas, ką įdėti į priešpiečių dėžutę yra labai svarbus, tačiau reikėtų prisiminti, jog priešpiečiai negali išspręsti vaikų mitybos.
„Tėvams nereikėtų pamiršti, kad priešpiečių dėžutė negali išspręsti viso vaikų raciono, subalansuoti vaikų mitybos visos dienos bėgyje. Tai tikrai nelengvas uždavinys visiems mums, daugiau ar mažiau žinantiems, tiek apie mitybą, tiek apie maisto produktų savybes“, – sako docentė.
M. Keršienė pasakoja, į ką svarbu atsižvelgti renkantis produktus, kuriuos dėsite į priešpiečių dėžutes.
„Turime gerai pagalvoti, ką mūsų vaikas mėgsta valgyti ar ką valgė dienos bėgyje, pusryčių ar pietų metu, ar jis valgė pietus mokykloje, ar po mokyklos jis bėgs sportuoti, ar jis yra aktyvesnis ar lėtesnis, kokių turi įpročių. Tik būnant kartu, šalia, įvertinant visą eilę veiksnių, galima pateikti rekomendacijas“,– sako M. Keršienė.
Tačiau klausimų kyla ne tik dėl to, ką įdėti į priešpiečių dėžutę, bet ar iš viso dėti. KTU docentė Ina Jasutienė sako, kad vienareikšmio atsakymo, kaip daryti geriau, nėra.
„Yra vaikų, kurie sako, kad didelė eilė, nespėju pavalgyti, arba man labai neskanu, ką duoda mokyklose. Bet kiek žinau, vaikų darželiai ir mokyklos tikrai stengiasi racioną keisti ir daugiau sveikatai palankaus maisto gaminti“, – sako docentė.
Taip pat pašnekovė pristato vieną tyrimą, kurio metu atskleista karšto maisto, valgomo mokykloje nauda.
„Čia būtų galima prisiminti Danijoje prieš gerą dešimtmetį atliktą labai reprezentatyvų, išsamų tyrimą, kuriame dalyvavo beveik 900 vaikų. Jie tris mėnesius valgė savo atsineštą maistą, tris mėnesius valgė karštą maistą gamintą mokykloje. Praėjus trims mėnesiams jie keitėsi vietomis. Atsakymas buvo vienareikšmiškas – vis tik karštas maistas valgytas mokykloje turėjo teigiamos įtakos suvartojamų maisto medžiagų kiekiui. Nors energija ta pati, jeigu skaičiuotume kilokolorijas, bet tie, kurie valgė karštą maistą, gavo daugiau kilokolorijų iš baltymų, ne iš riebalų, padidėjo vitamino D kiekis, jodo kiekis.
Pažintinės emocijos taip pat. Buvo nustatyta, kad padidėjo skaitymo greitis, pamažėjo klaidų skaičius, o kraujo tyrimai parodė, kad nors vaikai neserga širdies ir kraujagyslių ligomis, bet yra tam tikri žymenys, kurie parodo rizika susirgti ateityje“, – pasakoja I. Jasutienė.
Tačiau atsižvelgus į dabartinių vaikų užimtumą, net ir valgant karštus pietus mokykloje, priešpiečių dėžutę vis tiek reikėtų įdėti. Paklausta, koks būtų geriausias sprendimas, kuo užpildyti dėžutes, docentė M. Keršienė siūlo rinktis ne tik užkandžius.
„Nebijokime įdėti jeigu tai yra maistingas apkepas ar pyragas su mėsa, žuvimi ar daržovėmis, ar kotletukai su daržovėmis, salotos – įdėkime vaikams į mokyklą. Nebūtinai turėtume rinktis užkandį kaip užkandžio formą, tegul tai būna maistas, kurį valgėme kartu“, – tikina specialistė.
Specialistai sutaria, svarbiausia – įvairovė. O net ir bandelė, docentės M. Keršienės teigimu, ne visada blogis. O renkantis gėrimus, KTU docentė I. Jasutienė pataria nešiotis gertuvę su žolelėmis, citrinos griežinėliu ar tiesiog gerti paprastą vandenį.
Plačiau – rugsėjo 7 d. laidos „Labas rytas, Lietuva“ įraše.
