Kone dažniausi stereotipai, egzistuojantys mūsų visuomenėje, yra susiję su lytimis. Nors sociologai stereotipus vadina natūraliomis žmogaus mąstymo schemomis, kurios lemia greitus sprendimų priėmimus, kartais tai tampa diskriminacijos priežastimi.
Apie tai, kokie realūs smegenų veiklos skirtumai yra tarp skirtingų lyčių ir kaip jie lemia mūsų visuomenės funkcionavimą, LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ kartu su neuromokslininke Ramune Grikšiene aiškinosi laidos vedėjas Ignas Klėjus.
– Mes plačiai kalbame apie lygybę tarp moterų ir vyrų daugelyje gyvenimo sričių, tačiau biologiniu požiūriu tarp lyčių skirtumai egzistuoja nuo pat žmogaus atsiradimo. Kaip jūs manote, ar dėl to, kad dar nesame absoliučiai lygūs socialiniais ir žmogaus teisių klausimais, nėra kalta pati biologija?
– Aš neabejoju, kad pagrindinės priežastys yra būtent biologinės, kurios vystėsi šimtus tūkstančių metų. Tada buvo svarbiausia jėga, valdė tas, kas buvo stiprus. Jis buvo atsakingas, galėjo valdyti situaciją ir galbūt iš čia išsivystė, kad moteris yra silpnoji lytis, o vyras – stiprioji. Socialiniai dalykai keičiasi labai greitai, bet apie žmonių teises, lygybę mes kalbame galbūt 100–200 metų. Todėl mūsų biologija dar nepasiveja mūsų socialinio progreso.
– Kelis paskutinius metus plačiai kalbama apie atvejus, kai biologinė lytis neatitinka psichologinės lyties. Tai yra įgavę ir terminą lyties disforija. Ar gali neuromokslininkai atsakyti, kada biologinė lytis neatitinka psichologinės lyties?
– Ar gali atsakyti objektyviai? Nežinau, manau, tikrai galės. Ar bando atsakyti, ar tyrimus atlieka? Be abejo, nes lyties neatitikimas yra dalinai neuromokslininkų, dalinai psichologų, psichiatrų klausimas. Smegenys vienareikšmiškai yra su tuo susiję.
Deja, mechanizmus išsiaiškinti nėra taip paprasta, nes tokių tyrimų su gyvūnais neatliksi. Nelabai įmanoma sumodeliuoti tokio atvejo gyvūnuose, todėl viską bandoma tirti su žmonėmis. Pavyzdžiui, prieš lyties keitimo operaciją, hormonų terapiją, jos metu, po keitimo operacijų yra atliekama daug tyrimų. Mokslininkai žiūri, gilinasi, lygina smegenų veiklą su tais žmonėmis, kurie gerai jaučiasi savo lytyje.
– Kokius susiformavusius tarplytinius stereotipus neuromokslas galėtų paneigti jau dabar?
– Vienas stereotipas, kurį jauni žmonės sako, kad vaikinai daugiau žaidžia kompiuterinius žaidimus, o merginos – ne. Arba vairavimo stereotipas, kad vaikinai geriau orientuojasi erdvėje bei vairuoja geriau negu merginos. Nežinau, ar neuromokslas tai paneigtų, bet kiek mes darome tyrimų su erdvinėmis skirtingomis užduotimis, visą laiką vyrų duomenys yra geresni keliais ar keliolika procentų.
Bet yra dalis merginų, kurios aplenkia vyrus ir atlieka užduotį šimtu procentų. Tai rodo, kad dalinai tie dalykai greičiausiai yra atsinešti iš tų metų, kada vyrai ieškojo medžioklės plotų, o moterys dirbo namuose. Jeigu mergina augo aplinkoje, kur reikėjo tų gebėjimų, ji visiškai paneigs stereotipą.
– Kokie apskritai struktūriniai skirtumai yra reikšmingiausi ir kaip jie pasiskirsto tarp moterų ir vyrų, kokią reikšmę turi mums?
– Čia nėra toks paprastas klausimas, kaip jums atrodo, kad paėmei vyrų smegenis, moterų smegenis ir pamatuoji – tikrai ne. Nėra vienareikšmiško atsakymo, nes tai išmatuoti labai sudėtinga. Jeigu pamatuosi absoliučiai vyrų ir moterų smegenis, be abejonės, vyrų smegenys didesnės, nes jie fiziškai didesni. Tačiau esmė yra ne dydyje, o efektyvume, kaip žmonės sugeba išnaudoti savo turimus resursus.
– Moksliniai tyrinėjimai parodė, kad būtent vyrų lytyje būdingesni nukrypimai į kraštutinumus, pavyzdžiui, ūgio sudėjimo, kai tarp moterų pasiskirstymas yra maždaug per vidurį. Ar neuromokslas pastebi šį pasiskirstymą?
– Tokių faktų tikrai yra, kad vyrų smegenų tiek dydis, tiek gebėjimai gali būti nukrypę į vieną ar į kitą pusę, o moterų yra per vidurį. Kodėl taip yra, neturiu atsakymo. Bet kiek matau iš elgsenos dalykų, moterys yra universalesnės, lankstesnės, plačiau žiūrinčios, o vyrai – labiau konservatyvūs, susikoncentravę į kažkokį dalyką.
– Pakalbėkime apie gebėjimus. Ar galima išskirti, kokiai lyčiai kas būdinga?
– Erdviniai gebėjimai yra, ko gero, pats stipriausias, daugiausiai įrodymų susilaukęs ir vienareikšmiškiausias gebėjimas. Erdvinė atmintis, kai kurių detalių atmintis geresnė moterų. Taip pat įvardijama, kad kalbiniai gebėjimai taip pat šiek tiek geresni moterų.
Trečia sritis, kurią būtų galima išskirti – emocijos, emocijų atpažinimas. Greičiausiai vėlgi iš tos pačios filogenezės, moterims reikėjo greitai, intuityviai pažinti, kaip žmogus jaučiasi, ir adekvačiai reaguoti. Nors nėra randami dideli skirtumai tarp vyrų ir moterų, vis tik šiek tiek lyderiauja moterys, ypač jeigu riekia atpažinti subtilias emocijas. Bet kaip ir sakiau, tai tikrai nevienareikšmiška.
– Ar neuromoksliškai paaiškinama, kaip skiriasi ligų pasiskirstymas tarp lyčių?
– Depresija, nerimo ligos, potrauminio streso sindromas – jos yra vos ne dvigubai būdingesnės moterims, o štai autizmas, dėmesio sutrikimo, hiperaktyvumo sindromas, Parkinsono liga, šizofrenija yra dažniau stebimos tarp vyrų. Jeigu galėtumėme atsakyti kodėl, praktiškai būtų galima uždaryti visas mūsų tyrimų laboratorijas.
Bet vieną dalyką, manau, svarbu paminėti. Pavyzdžiui, nerimas 50 proc. rečiau stebimas vyrams, bet savižudybių, mirčių nuo įvairių insultų, infarktų daugiau. Tai sako, kad greičiausiai nerimas yra užslėptas.
Jeigu pasižiūrėsite į depresijos klausimynus, kuriais diagnozuojama liga, jie yra pritaikyti moterims. Žinoma, skaičiai, kuriuos aš sakau, nebūtinai yra tiesa. Mes dar turime laiko išsiaiškinti, ar skirtumai tarp ligų yra tiesa.
– Pakalbėkime apie amžių. Ar senėjimas skiriasi tarp lyčių?
– Labai sunku nustatyti, išmatuoti smegenų senėjimą. Žinoma, daugiau žūsta ląstelių, bet tai vyksta dėl streso, netinkamos mitybos, pasyvaus gyvenimo būdo. Bet jeigu jūs klausiate apie lytis, tai nuo 25 metų vyrams pradeda mažėti testosterono, o moterims estradiolis, progesteronas krinta prasidėjus menopauzei, vidutiniškai nuo 50 metų.
Šie hormonai labai svarbūs smegenų apsaugai, nes jie yra kaip atsvara kortizoliui – streso hormonui. Jis yra žalingas smegenims, žudo smegenų ląsteles. Kada lytinių hormonų kiekis yra pusiausvyroje, jie gražiai balansuoja, mūsų smegenys veikia darniai.
– Lytiniai hormonai – akivaizdu, kad vyrus labiau veikia vyriški, moteris – moteriški, bet abiejų hormonų turi abi lytys, tik skirtingus kiekius. Ar jų funkcijos yra ryškios, reikšmingos?
– Testosteronas, nesvarbu, ar vyro, ar moters organizme, siejamas su agresija. Nebūtinai bloga agresija, tai gali būti agresija, skirta ginti savo aplinką, šeimą, komandą. Testosteronas taip pat siejamas su lytiniu potraukiu moterims. Neatrastas nė vienas moteriškas hormonas, kuris moterims didintų libido.
Estradiolio, progesterono kiekis vyro organizme siejamas su jautrumu. Šitų hormonų sumažėjimas siejamas su depresijos, nerimo pasireiškimais. Bet kokiu atveju, tiek vieni, tiek kiti hormonai yra stipriai siejami su neuronų sveikatos, funkcijos užtikrinimu, smegenų apsaugos mechanizmų geru veikimu, ląstelių gyvybingumu.
– Ar galėtumėme išskirti laikotarpį, kada žmogaus smegenys yra jautriausios įvairiausiems išorės veiksniams, pokyčiams?
– Pirmiausia embriono lygmenyje, kuomet žmogaus smegenys formuojasi. Bet tai yra ne vienintelis periodas. Kitas labai svarbus periodas yra ankstyva vaikystė. Iki dvejų metų formuojasi labai daug ryšių. Žmogaus smegenyse daugėja sinapsių, neuronų kontaktų. Trečias periodas, kurį galbūt pamirštame, – paauglystė.
Turime suprasti, kad tuo metu yra trečias smegenų vystymosi etapas, padidėja įvairių hormonų lygis, stipriai formuojasi, keičiasi smegenų struktūra. Ypač žmogaus kaktinės žievės sritys, taip pat sritys, kurios atsakingos už sprendimų priėmimą, pasekmių numatymą, asmenybės bruožus. Manyčiau, tie trys periodai yra be galo svarbūs. Kaip viskas susidėlios tuo metu, po to gali lemti skirtumus.
Plačiau – rugpjūčio 29 d. laidos „Tuzinas“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
