Mokslininkai atranda vis naujų mechanizmų, kaip konkrečiai fizinis aktyvumas, sveika mityba lemia sveiką ir laimingą gyvenimą. „Nenaudoji – prarandi“, – smegenų veiklos esmę LRT RADIJO laidoje „Tuzinas“ apibūdina Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto neuromokslininkas, judėjimo mokslo profesorius Albertas Skurvydas. Jis atskleidžia, kad netaisyklinga mityba ir mažas aktyvumas gali lemti smegenų veiklumo sumažėjimą.
Nors atrodo, kad smegenų veiklą, atmintį ir protą geriausiai skatina protinė veiklą, mokslininkų teigimu, didžiausią naudą smegenims teikia judėjimas. Tiesa, pastebima, kad vieni valios ir motyvacijos užsiimti sportu turi daugiau nei kiti. Ne vieną dešimtmetį judėjimo ir smegenų ryšio analizei paskyręs profesorius sako, jog tai lemia genetika.
„Labai daug priklauso nuo prigimties ir genetikos. Vieni linkę į muziką, kiti – į menus, kiti – į kalbas, o dar kiti – į judėjimą, judesių mokymąsi. Tačiau judėjimo talentas apsprendžia tik 30 procentų, visa kita galima įtraukti. Kai žmonės pamato, kaip kiti juda, patys žengia keletą žingsnių, įsitraukia, pradeda gamintis dopaminas – džiaugsmo, atpildo medžiaga. Raumenyse gaminasi miokinai, jie pakliūva į galvos smegenis, pakelia nuotaiką. Tačiau tai yra prigimtinė savybė, genetika“, – sako judėjimo mokslo profesorius.
Smegenų tobulėjimas
Vilniaus universiteto profesorius pasakoja, kad smegenys aktyviausiai dirba tada, kai atliekame joms nežinomus arba smulkius veiksmus, pavyzdžiui, bandome pakelti nedidelę adatą.
„Kai judesys yra tikslus, įsijungia galvos smegenų motorinės žievės neuronai. Jeigu reikia pakelti kėdę, akmenį ar pačiam pašokti iš vietos – jie dirba mažiau. Galvos smegenų aktyvavimui yra trys principai: pirmiausiai – naujas judesys. Jeigu judesys naujas, tai galvos smegenys priima iššūkį spręsti problemą. Nors mes sąmoningai nieko nejaučiame, dirba milijoniniai neuroninių tinklų.
Antra – tikslus judesys, pavyzdžiui, adatos pakėlimas. Trečias – veiksmas turi būti atliekamas rankomis, pirštais, nes galvos smegenų motorinėje žievėje yra maždaug 70 proc. ploto, kurį valdo mūsų pirštas“, – aiškina A. Skurvydas.
„Nenaudoji – prarandi“, – taip smegenų veiklą apibūdina neuromokslininkas ir įvardina tris dalykus, kurie būtini norint smegenis išlaikyti aktyvias.
„Jeigu išmoksti judesį ir jį atlieki monotoniškai – prarandi galvos smegenis. Yra trys sąlygos, kuomet smegenys labiausiai plastiškai kinta. Pirma sąlyga – fizinis aktyvumas. Antra būtina sąlyga – mokymasis. Jeigu išmokai, pavyzdžiui, važiuoti dviračiu, ir toliau nieko nebesimokai, smegenys pradeda atrofuotis. Reiškia, reikia ką nors naujo kasdien sužinoti.
Trečioji sąlyga – kontaktavimas su aplinkos įvairove. Monotonija yra smegenų atrofijos traukos objektas, o aplinkos įvairovė, kontekstas – smegenų tobulinimas. Kai mes tyrinėjame pasaulį raumenims, per vestibularinius centrus, akis, ausis, odą ir kitus jutiklius – tai fantastiškai tobulina galvos smegenis“, – tikina profesorius.
Judėjimas ir sportas
Dažnai pastebima, kad protiškai gabių asmenų judėjimo gebėjimas būna prasčiau išvystytas ir atvirkščiai. A. Skurvydas pasakoja, kad intelektinis išsivystymas ne visuomet reiškia blogesnę judesių kontrolę. O užsiimant sportu, taip pat galima treniruoti ir analitinį intelektą.
„Pagal šiuolaikinį neuromokslą yra du pagrindiniai intelektai: loginis-analitinis ir emocinis. Kai mes atliekame greitus judesius, pavyzdžiui, žaidžiame krepšinį, futbolą, žiūrime greitus filmus, kai greičiau nei per sekundę reikia priimti sprendimus – geriausiai veikia emocinis intelektas. Bet kai įsijungia emocinis intelektas, išsijungia analitinis intelektas, kuriam reikia laiko, sąmoningo dėmesio išlaikymo.
Jeigu tu tik žaidi – netenki analitinio intelekto, nes pagrindinė jo sąlyga – sulėtėk, sąmoningai koncentruok dėmesį. Bet jeigu tu žaidi krepšinį ar futbolą ir galvoje strateguoji, kas bus vienu ar kitu atveju, turi kelis variantus – ugdai darbinę atmintį, o darbinė atmintis ir dėmesio koncentravimas – analitinio proto pati svarbiausia sąlyga. Jeigu šiuos du intelektus protingai derinsime su sportu, galime fantastiškai sau padėti, bet jeigu tai darysime neprotingai, galima ne tik prislopinti, bet ir nueiti į kraštutinumus“, – teigia profesorius.
Mokslininkas A. Skurvydas sako, kad smegenys dalį mūsų aktyvumo visada laiko rezerve, o mokslininkai vis dar ieško būdų, kaip jį pasiekti.
„Patys didžiausi pasaulio atletai sugeba aktyvuoti ne daugiau kaip 70 proc. visų raumeninių skaidulų. Mes nesugebame aktyvuoti 30 proc. pačių greičiausių, galingiausių skaidulų. Yra paliktas rezervas, kurį galėtume panaudoti nelaimės atveju. Psichologai ieško įvairiausių technikų, kaip aktyvuoti daugiau procentų raumenų“, – sako pašnekovas.
Profesorius įsitikinęs, kad stebuklingo būdo, kaip tai daryti, nėra. Viskas, ką reikia daryti, – laipsniškai mokytis tai daryti.
„Nieko stebuklingo nėra, mes turime laipsniškai išmokti aktyvuoti. Jeigu mes to neišmokome, atėjęs į varžybas kiek nori gali prašyti galvos – smegenys nemoka to daryti. Ką reikia daryti? Iš karto neišmoksi. Reikia mokyti smegenis pulsuoti didesniais dažniais, reikės grįžtamosios informacijos, paskatinimo, dopamino, kažkokio galingo atpildo“, – aiškina neuromokslininkas.
Atlygis smegenims
A. Skurvydas pasakoja, kad mūsų smegenys yra išlepusios ir susiformavusios taip, jog siekia greito atpildo.
„Mūsų smegenys, organizmas yra įpratęs dirbti paprastu principu – kuo greičiau gauti maisto, įdedant kuo mažiau darbo. Mokslininkams dabar yra milžiniškas iššūkis, nes didžioji dalis žmonių, kai reikia priimti sprendimus ar kažką planuoti, strateguoti, renkasi mažą atpildą dabar, užuot didelį po 2–3 savaičių“, – sako jis.
Mokslininkas atskleidžia, kad ne tik mąstymas ir judesiai yra stimulas keistis smegenims. Ne mažiau svarbi ir mityba. Nors mūsų smegenys maitinasi cukrumi, kuris yra energijos šaltinis, A. Skurvydas pasakoja, kad geresnei smegenų veiklai itin padeda kalorijų sumažinimas.
„Ne vien judesiai ir mąstymas yra stimulas galvos smegenims keistis, bet ir energijos deficitas. Protarpinis badavimas, kalorijų apribojimas, pagal mokslininkus, verčia smegenis keistis, tobulėti, jis stimuliuoja smegenų plastiškumą.
Be to, po badavimo svarbu pilnavertis miegas, nes miego metu galvos smegenys ne vien pasyviai ilsisi, bet viską sudėlioja, išvalo iš smegenų visą šlaką. O be kalorijų apribojimų viena iš populiariausių – Viduržemio jūros dieta. Valgyti kuo daugiau jūros gerybių, daržovių, vaisių, apriboti saldumynų ir apdorotos mėsos produktų. Labai svarbu, kad būtų įvairios metabolizmą stimuliuojančios medžiagos – įvairūs prieskoniai“, – atskleidžia neuromokslininkas. A. Skurvydas.
Įrodyta, kad fizinis judėjimas yra neurodegeneracinių ligų prevencija. Mokslininkas pasakoja, kad judėjimas taip pat skatina smegenyse natūralių vaistų gamybą.
„Jeigu tu neatlieki fizinio aktyvumo pratimų, nejudi, nemąstai, negalvoji, nesprendi svarbių užduočių – smegenys tampa pasyvios. Jeigu tu pradedi judėti, suaktyvini kraujotaką, suaktyvini neutrofinų gamybą – stimuliuojami galvos smegenų nauji neuronai, nauji kontaktai, naujų kapiliarų gamyba. Tu pagamini natūralius vaistus, jų nereikia pirkti vaistinėse. Iš judėjimo smegenyse pagaminti vaistai atjaunina“, – tikina profesorius.
Plačiau – kovo 21 d. laidos „Tuzinas“ įraše.
Parengė: Miglė Valionytė.
