Leidykla „Briedis“ pranešime žiniasklaidai pristato moterų sveikatos specialistės ir bestselerio „Antinksčių ir skydliaukės revoliucija“ autorės dr. Avivos Romm knygą „Išmintingieji hormonai. Kaip numalšinti hormonų audrą ir atkurti organizmo pusiausvyrą“.
Esame pačiame globalios sveikatos krizės įkarštyje. Trisdešimt procentų moterų vargina priešmenstruacinis, policistinių kiaušidžių sindromai, endometriozė, nevaisingumas, atsparumas insulinui, skydliaukės sutrikimai, gimdos miomos ir krūties vėžys. Dešimtys milijonų moterų kasdien vartoja medikamentus skausmui malšinti, nuotaikų sutrikimams ir gliukozės koncentracijai kraujyje kontroliuoti, geriamuosius kontraceptikus įvairiausiems simptomams nuo spuogų iki autoimuninių ligų gydyti, joms taikoma pakaitinė hormonų terapija, kuri gali sukelti sunkių ir net mirtinų šalutinių poveikių.
Tyrimai rodo, kad Amerikoje mergaitės pradeda bręsti sulaukusios vos septynerių, o tai gali turėti skaudžių pasekmių ilgalaikei jų sveikatai. Be to, kiekvienais metais viena iš aštuonių moterų kreipiasi į gydytojus dėl nevaisingumo. Visa tai – hormonų pusiausvyros sutrikimų simptomai, keliantys didžiulę sumaištį moterų organizme ir gyvenime.
Pasitelkusios intensyvią šešių savaičių programą, kurią Jeilio universitetą baigusi ir šeimos gydytoja tapusi dr. Aviva Romm kūrė net 35 metus, galite atsikratyti hormonų pusiausvyros sutrikimų.

Gali sutrikti ne tik moteriškų hormonų estrogeno ir progesterono, bet ir skydliaukės bei antinksčių hormonų, žarnyno, detoksikacijos sistemų, streso ir insulino atsako pusiausvyra, nes visose šiose sistemose hormonai perneša svarbias žinutes. Knygoje pateikiama programa grįsta šešiais svarbiausiais hormonų sveikatos ramsčiais, kartu pateikiami testai, įrankiai, patarimai, kaip pakeisti gyvenseną, dietos ir papildai, kurie kiekvienai moteriai padės susigrąžinti sveikatą.
Žemiau kviečiame skaityti knygos ištrauką. Knygą iš anglų kalbos vertė gyd. genetikė doc. Birutė Tumienė.
Daugelyje senovinių medicinos sričių, nuo ajurvedos iki kinų ir senovės graikų medicinos, pripažįstama virškinimo svarba sveikatai, sveikimui ir gyvybingumui. Šiais laikais mokslo įrodymai apie galingą žarnyno poveikį kone kiekvienam sveikatos aspektui kaupiasi tiesiog neįtikėtinu greičiu.
Dabar jau žinome, kad tarp virškinimo sistemos, o ypač plonojo ir storojo žarnyno, bei endokrininės sistemos yra nuolatinis, dinamiškas, abipusis ryšys. Nėra jokių abejonių, kad žarnyno būklė gali padėti palaikyti arba sugriauti hormonų pusiausvyrą, o kadangi net 90 proc. moterų patiria virškinimo sutrikimų, apie šią priežastį tikrai būtina pagalvoti.
Kaip žarnyno sveikata gali būti taip glaudžiai susijusi su hormonų pusiausvyra ir ginekologiniais sutrikimais? Žarnynas – tarsi sodo dirva, kurioje glūdi hormonų sveikatos šaknys. Tai iš tiesų nuostabu, ir aš labai noriu apie visa tai papasakoti daugiau!
Ką visa tai turi bendro su žarnynu?
Šiame skyriuje sužinosite, kaip atkurti žarnyno pusiausvyrą, nes tai labai svarbu reguliarioms mėnesinėms, PKS, endometriozei gydyti, vaisingumui pagerinti (ir natūraliam, ir pagalbinio apvaisinimo priemonių taikymui), taip pat padeda atsikratyti pilvo pūtimo, spuogų, saldumynų potraukio, nuotaikos svyravimų ir daugybės kitų simptomų, susijusių su žarnyno ir hormonų ryšiu. Šiame skyriuje pakalbėsime apie svarbiausias priemones, veikiančias žarnyną.

Pusiau pralaidi membrana: žarnyno gleivinė
Žarnynas – tai ilgas vamzdelis, kuris tęsiasi nuo skrandžio iki pat išangės. Plonoji žarna yra maždaug 6 metrų ilgio, 2,5 centimetro skersmens, ji tęsiasi nuo skrandžio iki storosios žarnos. Storoji žarna – maždaug 1,5 metro ilgio, 8 centimetrų skersmens, o jos galinė dalis baigiasi tiesiąja žarna.
Storojoje žarnoje absorbuojamas vanduo ir susiformuoja išmatos. Kai išmatos patenka į tiesiąją žarną, spaudžiami nervai ir atsiranda noras tuštintis. Vidinis žarnyno paviršius kur kas didesnis, nei galima būtų manyti. Jei ištiestume žarnyną, jo plotas padengtų maždaug 40 kvadratinių metrų kambarį (arba pusę badmintono aikštelės, kaip teigia šiuos matavimus atlikę graikų mokslininkai!).
Kaip tai įmanoma?
Plonosios žarnos gleivinė nėra glotni, ji padengta milijonais mažyčių, pirštus primenančių išaugų, tarsi kokia medūza. Šios išaugos išsikiša į plonosios žarnos spindį ir labai stipriai padidina paviršiaus plotą. Gaureliai padengti ląstelėmis, o šių paviršiuje yra mikrogaureliai, kurie suteikia milžinišką paviršių mitybinėms medžiagoms įsiurbti. Gaurelių bangas primenantys judesiai padeda stumti žarnyno turinį žemyn.
Didžioji žarnyno paviršiaus dalis padengta vienu enterocitais vadinamų ląstelių sluoksniu. Šios ląstelės sąveikauja su žarnos spindžiu ir sudaro jos gleivinę. Gleivinė padengta storu gleivių sluoksniu, kuris sukuria fizinį barjerą ir apsaugo žarnyno gleivinės ląsteles, palaiko sveiką pH terpę, saugo gleivinę nuo uždegimo ir aprūpina mikrobiomą svarbiomis mitybinėmis medžiagomis.
Šis fizinis barjeras leidžia mums gyventi santarvėje su žarnyno svečiais – trilijonais bakterijų, mieliagrybių ir kitų žarnyne gyvenančių mikroorganizmų, kurie čia nesukelia stiprios imuninės reakcijos. Kartu žarnyno gleivinė yra pusiau pralaidi ir leidžia iš maisto pasisavinti mitybines medžiagas (kurias kai kurie žarnyne gyvenantys mikroorganizmai netgi padeda apdoroti).
Fizinis barjeras neleidžia žarnyno turiniui (suskaidyto maisto dalelėms, bakterijoms ir kitiems mikroorganizmams, įvairiems šių mikroorganizmų baltymų fragmentams ir viskam, kas patenka į virškinimo traktą, tarkime, vaistams) patekti į organizmo vidų, o pažeidus šį barjerą gali prasidėti tikra sumaištis.

Taip yra todėl, kad po enterocitų sluoksniu išsidėsčiusi viena labai svarbi imuninės sistemos dalis. Paaiškėjo, kad didžiausia organizmo imuninės sistemos limfinio audinio saugykla yra išsidėsčiusi po žarnyno gleivine ir vadinama su žarnynu susijusiu limfiniu audiniu (angl. gut-associated lymphoid tissue, GALT). Ji yra plonojoje žarnoje ir vadinamose Pejerio plokštelėse.
Organizmas nuveikia milžinišką darbą, atrinkdamas, kas prasiskverbia pro vidinį žarnyno sluoksnį į GALT, o kas ten nepatenka, tam panaudodamas daugybę „vartų“, kurie vadinami sandariomis jungtimis tarp enterocitų. Tai tarsi pasienio kontrolė, tikrinanti visų praeivių pasus ir sakanti „Galite eiti“ arba nepraleidžianti.
Pralaidus žarnynas
Pažeidus žarnyno gleivinės vientisumą dėl uždegimo, enterocitų pažeidimo, kai kurių vaistų, streso ar maisto, kuris padidina sandarių jungčių pralaidumą, gebėjimas išlaikyti griežtą į kraujotaką patenkančių medžiagų kontrolę pažeidžiamas ir žarnyno gleivinė tampa pralaidi. Tai vadinama sustiprėjusiu žarnyno pralaidumu ar tiesiog pralaidžiu žarnynu.
Kai žarnynas pralaidus, maisto dalelės, bakterijų ir kitų mikroorganizmų fragmentai bei kiti šalutiniai plonosios žarnos produktai, kurie turėtų likti žarnyne ir pasišalinti su išmatomis, patenka į imuninių ląstelių kupiną žarnyno sluoksnį. Kai tai nutinka, GALT ar kitame limfiniame audinyje kyla imuninė reakcija arba šios dalelės patenka į kraujotaką. Tai gali sukelti sunkią būklę, vadinamą endotoksemija.
Tarkime, tai nutinka tuomet, kai tam tikri išorinio bakterijų apvalkalėlio fragmentai, vadinami lipolisacharidais (LPS), pro pralaidžią žarnyno gleivinę prasiskverbia į bendrą kraujotaką. Kai šios dalelės prasiskverbia pro apsauginį žarnyno barjerą į kraujotaką, organizmas atpažįsta jas kaip įsibrovėlius, visai kaip ir bet kokią bakteriją, virusą ar svetimkūnį, ir ima pulti. Į ataką paleidžiamos imuninės ląstelės, kurios turi nukenksminti įsibrovėlius, prasideda uždegimas.

LPS yra toksiški organizmui ir sukelia endotoksemiją. Visi šie pakitimai pakursto uždegimą. Baltymai ir kitos su maistu gautos dalelės taip pat gali sužadinti imuninę sistemą ir priversti ją pasiųsti savo pajėgas dalelėms nukenksminti, o šios gali netyčia užpulti ir savas ląsteles; taip prasideda autoimuninės ligos.
Ir uždegimas, ir endotoksemija gali sukelti didžiulių, lėtinių ir iš pirmo žvilgsnio tarsi nesusijusių sisteminių problemų, kurių priežastis – uždegimas ir pernelyg stiprus imuninės sistemos stimuliavimas. Pralaidus žarnynas gali būti „nebyli“ būklė ir nepasireikšti jokiais virškinimo sutrikimais.
Žmogus gali jausti tik sisteminius rusenančio lėtinio uždegimo poveikius, tarp jų ir hormoninius sutrikimus. Kaip netrukus sužinosime, manoma, kad tai viena iš galimų endometriozės priežasčių, bet pralaidus žarnynas gali būti susijęs ir su atsparumu insulinui, kuris būdingas PKS, ir uždegimu, kuris sukelia mėnesinių skausmus bei PMS. Be to, LPS kraujotakoje ir lėtinis uždegimas sutrikdo cirkadinius ritmus.
Nuosavas slaptas sodas: mikrobiomas
Žarnyne yra ne tik įvairių apsauginių poveikių turinti, mitybines medžiagas įsiurbianti ir imunines reakcijas reguliuojanti žarnyno gleivinė, bet ir dar viena labai svarbi mikroekosistema, kuri palaiko bendrą ir hormonų sveikatą; tai – mikrobiomas. Šią mažytę mikrovisatą sudaro trilijonai mikroorganizmų, naudingų bakterijų, mieliagrybių ir virusų rūšys, kurios visos kartu vadinamos žmogaus žarnyno mikrobiomu ir kartais priskiriamos atskiram „virtualiam organui“.
Suskaičiuota iki tūkstančio įvairių žarnyno mikroorganizmų rūšių, o jų žarnyne tiek gausu, kad jų skaičius dešimt kartų viršija žmogaus organizmo ląstelių skaičių. Tiesą sakant, 90 proc. ląstelių jūsų organizme yra mikrobiome ir didžioji dalis šių mikroorganizmų gyvena simbiozėje. Tai reiškia, kad jie sudaro abipusiai naudingus ryšius tarpusavyje ir su mumis. Mes negalime gyventi be jų, o jie – be mūsų.
Sveiką mikrobiomą sudaro labai įvairūs mikroorganizmai, kurių turi būti tinkami kiekiai ir tinkamose žarnyno vietose. Jie skirtingi plonojoje ir storojoje žarnoje, kur mikrofloros daugiausia. Kiekvienas iš mūsų turime nuosavą mikrobiomo „atspaudą“; mikrobiomą sudarančių mikroorganizmų tipai labai individualūs kiekvieno iš mūsų organizme, jiems turi įtakos dieta, gyvensena ir netgi etninė kilmė. Kadangi kiekvieno iš mūsų norma šiek tiek skiriasi, daugelis šiuo metu parduodamų mikrobiomo tyrimo rinkinių turi ribotą vertę.

Beveik viską, kas vyksta organizme (ir netgi psichikoje), veikia ir mikrobiomo sandara. Prisimenate, kokie svarbūs sveikatai fitochemikalai? Kad šios augalinės kilmės medžiagos būtų pasisavintos, reikia sveiko mikrobiomo gaminamų fermentų. Be mikrobiomo galite valgyti vaisius ir daržoves visą dieną, ir jie neduos jokios naudos sveikatai!
Be to, nors kepenys yra svarbiausias organas, vykdantis įvairiausių medžiagų detoksikaciją nuo hormonų ir šalutinių maisto medžiagų produktų iki aplinkos toksinų, žarnyno mikrobiomo vaidmuo taip pat nėra antraeilis. Jo svarba tokia pat didelė. Daugybę aplinkos toksinų gauname su maistu. Tos cheminės medžiagos, kurios menkai suvirškinamos, patenka į plonąją žarną. Atspėkite, kas jas ten skaldo? Žinoma, mikrobiomas! Jis labai svarbus šalinimui. Mikrobiomas veikia imuninės sistemos pusiausvyrą ir gali lemti įvairiausius imuninius sutrikimus, įskaitant endometriozę, Hašimoto tiroiditą ir daug kitų.
Žarnyno ir smegenų ašis
Darosi vis įdomiau! Egzistuoja galingas ryšys tarp to, kas vyksta žarnyne, ir smegenų; tai vadinama žarnyno ir smegenų ašimi, kuri pagrįsta nuolatine abipuse komunikacija tarp žarnyno ir smegenų. Jei kada nors jautėte drugelius pilve įsimylėjusi, teko daugybę kartų lakstyti į tualetą prieš egzaminą arba pokalbį dėl darbo, puikiai žinote, ką ūmus stresas gali padaryti žarnynui.
Taip yra dėl tiesioginio smegenų ryšio su žarnynu. Tiesą sakant, dėl šio ryšio žarnynas kartais vadinamas „antromis smegenimis“, ir šis posakis labai teisingas. Žarnyno gleivinėje išsidėstęs maždaug šimto milijonų neuronų tinklas, kuris komunikuoja, panaudodamas daugiau nei trisdešimt penkis neurosiuntiklius. Tiesą sakant, 95 proc. serotonino pagaminama būtent žarnyne.
Ši enterinė nervų sistema arba „antrosios smegenys“ kartu su didžiausiu organizmo nervu, vadinamu klajokliu nervu ir jungiančiu smegenis su žarnynu, perduoda maždaug 95 proc. iš žarnyno gaunamos informacijos. Gali būti, kad daug jūsų patiriamų emocijų kyla ne smegenyse, kaip manyta anksčiau, bet atspindi tai, kas vyksta žarnyne.
Stresas pakeičia žarnyno judrumą ir sukelia viduriavimą, vidurių užkietėjimą, dujų kaupimąsi ar dirgliosios žarnos sindromą. Stresas gali pažeisti ir žarnyno gleivinę, sukelti ar pasunkinti pralaidų žarnyną. Stresas sumažina žarnyno mikrobiomo gausą ir įvairovę, maitina žalingas bakterijas, kurios pradeda vyrauti. Stresas turi įtakos ir pasirenkamam maistui, o tas maistas, kuriam vystosi nenumaldomas potraukis ar kurio norim kankinant „blogai nuotaikai“, yra žalingas žarnyno ar mikrobiomo sveikatai.

Visų šių procesų pasekmė gali būti endotoksemija, kurios metu lipopolisacharidais (LPS) vadinamos žarnyno bakterijų dalelės patenka į kraujotaką per pralaidų žarnyną ir sukelia tokius ginekologinius sutrikimus kaip endometriozė, taip pat kitas autoimunines ligas, tarp kurių ir Hašimoto tiroiditas.
Naudingos žarnyno bakterijos taip pat turi savų funkcijų. Tarkime, kai kurios žarnyno bakterijos gamina sviesto rūgštį, trumpos grandies riebalų rūgštį, kuri palaiko žarnyno gleivinės sveikatą ir tinkamą pralaidumą, saugo nuo infekcijų ir uždegimo, svarbi depresijos ir nerimo sutrikimų prevencijai. Sutrikus mikrobiomui ar gleivinės pralaidumui, sviesto rūgšties gamyba susilpnėja. Tai iš dalies paaiškina, kodėl mikrobiomo sutrikimai susiję su depresija ir nerimo sutrikimais.
Pralaidus žarnynas dar labiau pasunkina procesus, kurie galų gale sukelia „smegenų uždegimą“. Manoma, kad būtent tai yra maždaug 30 proc. depresijos atvejų pagrindinė priežastis. Sąsaja tarp psichikos, nuotaikų ir mikrobiomo yra tokia stipri, kad šiuo metu susiformavo atskira šaka, vadinama psichobiotika. Ši sritis tiria probiotikų panaudojimo psichikos sutrikimams gydyti galimybes.
Gauta daugybė duomenų, įrodančių ryšį tarp žarnyno veiklos ir depresijos, nerimo sutrikimų ir kognityvinių funkcijų. Tarkime, viename plačiai paviešintame Kalifornijos universitete atliktame tyrime nustatyta, kad papildžius kasdienę dietą puodeliu jogurto du kartus per dieną keturias savaites, dvidešimt penkių tiriamųjų grupėje nerimo lygis stipriai sumažėjo.
Tyrėjai padarė išvadą, kad jogurte esantys probiotikai teigiamai pakeitė tyrimo dalyvių žarnyno mikrobiomą, o tai savo ruožtu turėjo įtakos ir smegenų cheminei struktūrai. Mikrobiomas turi įtakos signalų perdavimui smegenyse, o šie signalai gali turėti įtakos PMS, nerimui ar depresijai. Sveiki, gana dideli naudingų bifidobakterijų kiekiai susiję su mažesnėmis kortizolio koncentracijomis, mažesniu streso, nerimo lygiu, didesniu emociniu atsparumu ir geresniu miegu.
Kitame 2015 metais atliktame tyrime 45 asmenims paskyrus prebiotiko, sveiką žarnyno florą maitinančio angliavandenio, sumažėjo kortizolio koncentracija, streso ir nerimo lygis, padaugėjo pozityvių ir sumažėjo negatyvių minčių. Ir disbiozė, ir pralaidus žarnynas aktyvina PHA ašį ir lemia nuolat suaktyvėjusį stresinį atsaką, taip pat sustiprėjusius pilvo skausmus. Miegas svarbus ne tik nuotaikai ir streso lygiui, cirkadinio ritmo sutrikimams labai jautrus ir žarnyno mikrobiomas. Nepakankamas miegas susijęs su žarnyno disbioze. Dėl trumpesnio miego ir susilpnėjusios melatonino gamybos gali sustiprėti žarnyno pralaidumas ir uždegimas.
Gali atsirasti žarnyno mikroorganizmų sudėties pokyčių. Prastas miegas susijęs su Firmicutes bakterijų suvešėjimu žarnyne, o šios bakterijos – su svorio augimu ir metaboliniu sindromu. Viename įdomiame tyrime perkėlus paros ritmo sutrikimus dėl dvidešimt keturių valandų skrydžio patyrusių žmonių žarnyno mikrobiomo mėginius pelėms, joms ėmė augti svoris, sumažėjo gliukozės toleravimas.

Be to, toks nesveikas maistas kaip cukrus ir greitai virškinami angliavandeniai, kurį žmonės valgo, norėdami kompensuoti nuovargį, taip pat maitina blogąsias bakterijas ir pasunkina disbiozę bei jos simptomus. Įdomus ir dar vienas „viskas susiję“ reiškinio pavyzdys: pakitęs mikrobiomas veikia miego trukmę ir kokybę.
Taigi, mikrobiomas labai svarbus mitybinių medžiagų įsiurbimui, detoksikacijai, net nuotaikai, apetitui, maisto potraukiui ir psichinėms funkcijoms, o jam sutrikus gali vystytis uždegimas, nutukimas, diabetas, hormonų sutrikimai, nerimas, depresija ir sutrikti mąstymas. Sąsaja tarp žarnyno, imuninės ir nervų sistemų valdo uždegimą, o per tai ir nuotaiką, kūno svorį, jautrumą insulinui, miegą, skausmo jutimus ir tai, kas privertė jus imtis šios knygos, – hormonus. Žarnynas toks svarbus hormonų pusiausvyrai, kad speciali mikrobiomo dalis skirta vien tik estrogeno pusiausvyrai reguliuoti.
Susipažinkite su savo estrobolomu
Jei norime suprasti, kaip žarnynas veikia estrogeno koncentracijas, turime žinoti, kaip estrogenai patenka į žarnyną. Estrogenai daugiausia gaminami kiaušidėse ir mažiau riebalinėse ląstelėse bei antinksčiuose. Tuomet su kraujotaka jie pasklinda po visą organizmą, nuo smegenų iki širdies, kaulų, gimdos ir milijonų kitų ląstelių, turinčių estrogenų receptorius ir atliekančių visus tuos nuostabius dalykus, kuriuos sukelia estrogenas. Šios kelionės pabaigoje estrogenas patenka į kepenis, kur yra suskaidomas, jo aktyvumas nuslopinamas ir jis paruošiamas pašalinti.
Paruoštas estrogenas sumaišomas su tulžimi, išskiriamas į žarnyną ir turėtų būti pašalinamas su išmatomis. Į žarnyną patekęs estrogenas susiduria su specifiška mikrobiomo dalimi, vadinama estrobolomu, kurios darbas – reguliuoti estrogeno koncentraciją.
Šios bakterijos turi genus, kurie geba reguliuoti, kiek estrogeno pašalinama su išmatomis, o kiek pakartotinai įsiurbiama į kraujotaką. Tai daroma, gaminant fermentą beta gliukuronidazę, kuris skaido estrogenus ir verčia aktyviomis jo formomis bei reguliuoja, kiek estrogeno pakartotinai įsiurbiama enterohepatine cirkuliacija vadinamo proceso metu.
Estrobolomo bakterijos – tarsi mažytės gamyklos, kurios geba susintetinti estrogeną ir iš augalinės kilmės junginių maiste. Tai atliekama verčiant lignanus, kurių gausu daržovėse, ankštiniuose ir ypač daug linų sėmenyse, estrogeną primenančiais fitoestrogenais (augalų estrogenais), kurių organizmas be bakterijų pagalbos pasigaminti negali. Fitoestrogenai labai svarbūs; kai estrogeno koncentracija padidėja, fitoestrogenai gali užblokuoti estrogenų receptorius ir apsaugoti nuo estrogenų pertekliaus poveikio, o kai estrogeno trūksta, jie gali aprūpinti trūkstamu estrogenu.
Kai estrobolomas ir visas žarnyno mikrobiomas sveiki ir gerai pamaitinti, tai turi didžiulę reikšmę hormonams. Tačiau kai žarnyno pusiausvyra sutrinka, atsiranda vadinamoji disbiozė, reikalai gali stipriai pablogėti.









