Šiemet penktąsias vestuvių metines paminėję Agnė ir Nerijus Juškos žino – šeima jiems svarbiausia. Jei ne šeima ir vaikai, baleto primarijus teigia, kad tikriausiai būtų išvykęs kovoti į Ukrainą. Tačiau šeimos ramybe rūpinasi Agnė ir gyvenimą diriguoja taip, kad ir kokie baisumai pasaulyje ištiktų, – kiekviena diena namuose turi būti šventė.
Vienas garsiausių šalies baleto primarijų visai rimtai sako: jei ne Agnė ir du maži vaikai, jau seniai būtų išvykęs kovoti į Ukrainą.
„Pirma, ką aš daryčiau, tai tiesiu taikymu važiuočiau ten kovoti. Net naktį pabundu ir pas mane mintys – karas, karas, kažkur kariauja. Atrodo, kuo aš galėčiau padėti. Būna, važiuoju į darbą kažkur autostrada, matau miškus, laukus ir man tas vaizdas – jeigu mus pultų, tai kur, kaip, ką išsikasti reikėtų, kokioje vietoj būti, kur laukti“, – pasakoja baleto primarijus.
N. Juška teigia, kad taip karštai reaguojantis į karo įvykius Ukrainoje galbūt dėl to, jog kartą jau yra tekę bėgti nuo karo. 2008 metais, kai Sakartvele prasidėjo neramumai, baleto šokėjas kaip tik buvo ten išvykęs.
„Buvo gastrolės, mano partnerė buvo gruzinė, tai mes nuskridome ten, kad aš su ja galėčiau parepetuoti. Nuėjome į teatrą, repetuojame ir skambina jos vyras, sako: „Prasidėjo karas, greitai bėkit iš to teatro lauk, atsiunčiu vairuotoją.“ Atsimenu iki šiol, ji sako: „Tai palauk, turim dar pabaigti, dar valandėlę.“ O kokią valandėlę, kai jau sprogdina oro uostus“, – prisimena N. Juška.
„Nesmagu ir prisipažinti, kad kažkada šokau Kremliaus balete“, – sako N. Juška, suvokiantis, jog praeities jau nepakeis.
O šiandien jis sako negalintis nesižavėti ukrainiečiais, sugrįžusiais iš kitų valstybių ginti savo šalies: „Bėgimas iš tėvynės man niekada neatrodė gera išeitis. Jei kokie neramumai pas mus ir prasidėtų, be abejo, likčiau Lietuvoje.“
Visgi N. Juška viliasi, kad kovoti neprireiks ir kad toliau gyvensime taikoje ir ramybėje.
Atšventė 5-ąsias vestuvių metines
Gegužę atšventę penktąsias vestuvių metines, Agnė ir Nerijus Juškos pripažįsta: laiką, praleistą kartu, šiandien vertina labiau nei bet kada.
„Kiekvieni metai yra daug. Šiandien, kai išgirsti, kiek žmonių skiriasi, kiek išbyrėjusių santuokų, kiek sugriautų šeimų, manau, kad apskritai kiekviena diena yra labai svarbi. Kaip sakau, šiandien tu gali būt keturiese, o rytoj gali jau nebebūti“, – tikina A. Juškienė.
Viešumoje Juškos atrodo tobula pora, tačiau Agnė atvira – ir jų namuose dūmų taip pat nestinga. Kaip ir rutinos, kuri visai neprimena baleto pasakos.
„Kokioje šeimoje ko nebūna, visko būna. Vaidinti, kaip mes čia gyvename kaip kino filme, pas mus tik viskas gražu, teatras, spektaklis, fotosesijos, gražūs rūbai – tikrai taip nėra. Vaikštome ir su suplyšusiomis kelnėmis, ir pasipykstame, ir nekalbadienių būna. Normalu, esame žmonės, yra emocijos, yra jausmai“, – neslepia primarijaus žmona.
Žmonai antrina ir N. Juška: „Galime apsibarti ir dėl ne vietoje padėto puodelio ar kitos smulkmenos, bet, laimė, nesipykstame dėl didelių dalykų.“
Visgi pora neslepia, kad konfliktus abu linkę spręsti skirtingai. Tačiau svarbiausia, kaip patys sutuoktiniai teigia, neprarasti blaivaus proto ir humoro jausmo.
Taip bekrizendami abu ir žingsniuoja gyvenimo keliu. Tiesa, Agnė į gyvenimą žiūri nepalyginti rimčiau nei jos vyras. Su garsenybe gyvenanti moteris tikina, kad kasdienybės kūrimas šeimoje – ne toks jau ir paprastas reikalas.
„Aš tikrai manau, kad tai yra darbas, nes visų pirma tu turi norėti suprasti kitą žmogų. Turi norėti suprasti, kas jam yra, juk negali gyventi tik dėl savęs. Sunku suprasti kitą, galvoti apie kito jausmus, emocijas, ne tik apie save, kas, turbūt, yra lengviausia – jeigu man gerai, tai kuo kitam blogai“, – sako pašnekovė.
Užklupusi tėvystė
Finansininke dirbanti A. Juškienė neslepia – gimus vaikams iškristi iš darbo rinkos bei daryti pauzę jai buvo nelengva. Tačiau būdama motinystės atostogose ji sugalvojo pabaigti rinkodaros studijas bei įgyti dar vieną diplomą.
„Mokiausi naktimis, kad neatimčiau laiko iš vaikų. Negaliu būti tokia, kad man dabar reikia mokytis, o jūs, vaikai, dabar palaukite, arba tu, Nerijau, pažiūrėk, gal paruošk pietus, o aš dabar eisiu pasimokyti. Ne, aš visą dieną maksimaliai skirdavau laiką šeimai. Kai visi suguldavo, tada eidavau mokytis.
Būdavo, kad Nerijus atsikelia aštuntą ryto ir mane dar randa prie knygų. Tai turbūt negalima traktuoti kaip pliuso, galbūt čia yra bėda, kad niekam negaliu patikėti pareigų ir atsakomybės. Man atrodo, kad jei aš kažką apsiėmiau, aš turiu padaryti. Jeigu aš pagimdžiau vaikus, ne auklė, ne kažkas kitas turi juos auginti, bet aš. Jeigu apsiėmiau studijas, tai irgi turiu jas pabaigti maksimaliai – ne penketui, ne šešetui, bet kuo daugiau“, – pasakoja moteris.
Visgi A. Juškienė neneigia, kad perfekcionizmas turi savo kainą. Anot jos, už pastangas kiekvienoje srityje būti geriausia tenka mokėti pašlijusia sveikata.
Ir nors šiandien N. Juška ragina žmoną bent kiek stabtelėti ir pats gyvena laisvesniu grafiku, puikiai prisimena dienas, kai visur bėgdavo griūdamas, kai spektakliai ir repeticijos buvo nesibaigiantis maratonas.
„Darbas man būdavo šventas dalykas. Dabar lengva pasakyti, kai karjera jau šalia, tai jau žiūriu truputį iš savo pusės – palauks, niekur nedings, važiuojam, pailsėsim. Bet kai dirbdavau teatre, aš nieko nematydavau, išskyrus darbą. Ryte atsikeli – kavos puodelis, nuvažiuoji į darbą, dirbi visa dieną, atšoki spektaklį, grįžti namo, arbatos išgėrei, į lovą. Tada buvo kitaip, dabar yra kitaip“, – tikina baleto primarijus.
Viešumoje visi įpratę matyti N. Jušką nuolatos laidantį juokelius, tačiau realybėje jis visai kitoks, atskleidžia penkerius metus bendrą gyvenimą su baleto artistu kurianti A. Juškienė.
„Esame diena ir naktis. Aš atrodau labai rimta ir disciplinuota, o jis kažkoks, nenoriu įžeisti, kaip plevėsa, kuris tik juokauja ir daugiau nieko, bet taip nėra. Jis iš tikrųjų namie labai rimtas, galbūt net pasakyčiau, kad griežtas. O visi galvoja, kad ne, jis toks mielas, toks juokutis“, – šypsosi A. Juškienė.
Vienas žinomiausių Lietuvos baleto artistų, baleto mokyklos įkūrėjas dažnai viešumoje sulaukia ypatingo aplinkinių dėmesio. A. Juškienė sako dar pažinties pradžioje susitaikiusi, jog kitaip ir nebus.
„Pagaunu save ir Nerijus sako, kad ypač kai kažkur iškeliaujame, abudu nenorime, jog kažkas matytų, kalbintų, nes tu realiai išvažiuoji pailsėti ir nori būti kaip visi normalūs žmonės, kurių niekas nekalbina, neprašo. Bet aš negaliu pasakyti, kad tai vargina. Susigyveni. Kaip sakau, jeigu tu žmogų myli, tu jį myli su pliusais ir su minusais“, – sako A. Juškienė.
Buitimi dalinasi kartu
Jokių darbų mano vyras nesibaido, gali ir indus sutvarkyti, ir grindis išplauti, pasakoja A. Juškienė. Sako: „Kaip supuola aplinkybės, taip ir tvarkomės, šioje vietoje taisyklių nėra.“
„Gal yra tokių šeimų, kuriose, kaip sakoma, sudėliota į stalčiukus, kad, pavyzdžiui, vyras visada siurbia namus, o moteris sėdi ir niekada to nedarys. Pas mus to nėra. Jeigu pradėsi skirstyti, kas ką daro, o to žmogaus neliks, tai kas tada tai padarys“, – įsitikinusi pašnekovė.
O smagiausia, kai buitį galime atidėti į šoną ir išlėkti kur nors pailsėti, sako ji. Į keliones Juškos dažniausiai traukia visi keturi. Tiesa, kartą sugalvoję pabėgti nuo vaikų ir romantiškai praleisti laiką dviese, netrukus pasigailėjo.
„Nueiname į baseiną, baseinas – tuščias, mes dviese, ir ateina šeima su vaikais. Mes tada susižiūrime vienas į kitą – kaip mūsiškiams dabar būtų linksma čia. Tai kitą sykį jau važiavome visi. Į užsienį skristi ir vaikus palikti? Man tai būtų nuodėmė“, – įsitikinęs N. Juška.
Plačiau – birželio 11 d. laidos „Stilius“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
