„Vaikščiojimas yra ir susisiekimo būdas, ir sportas, o dabar – ir darbas“, – sako LRT tinklalaidę „Penki kilometrai“ kartu su kolega Ignu Klėjumi ėmęs kurti Silvestras Dikčius. Meteorologas pasakoja, kad tokį keliavimo būdą jis pasirinko ne šiaip sau, o prisidėdamas prie klimato kaitos mažinimo.
Atsisakęs automobilio ir didžiąją dalį laiko visur keliaujantis pėsčiomis, meteorologas S. Dikčius skaičiuoja, kad filmavimo metu pėsčiomis įveiks beveik 200 kilometrų.
„Nors dar visos mūsų tinklalaidės nėra baigtos įrašyti, mes paskaičiavome, kad visų filmavimų metu turėtume nueiti apie 190 kilometrų“, – sako pašnekovas. Eterin jau patekusių tinklalaidžių „Penki kilometrai“ galite pasiklausyti čia.
S. Dikčius atskleidžia, kad visą gyvenimą vaikščiodamas po Vilnių jis vis dar atrandą naujų, nematytų dalykų. O į savo pamėgtą veiklą jis įtraukia ir savo žmoną, menininkę Jolita Vaitkutę.
„Vaikščiojimas turbūt yra viena dažniausių mūsų laisvalaikio veiklų. Nors daugelis žmonių ieško kažkokių pramogų, kurios būtų aktyvesnės, labiau įtraukiančios, mes vaikščiodami patiriame labai daug nuotykių. Dažnai net einant tuo pačiu keliu gimsta naujos temos ar kūrybinės idėjos“, – sako J. Vaitkutė.
„Vaikščiojimas turi labai daug plotmių, o kūrybiškumas yra viena iš jų, kurį žmonės dažniausiai pamiršta“, – antrina S. Dikčius.
Kartu sutuoktiniai leidžia ne tik laisvalaikį, bet ir užsiima kūryba. Visai neseniai buvo pristatyta ir jųdviejų sukurta instaliacija „Švelnus ginklas“.
„Ši instaliacija skirta papasakoti apie parodą „Kovojančios moterys“. Manęs paprašė sukurti ką nors, kas simbolizuotų visą kovojančių moterų šimtmetį istorijoje. Tai yra moterys herojės, kurios kariavo mūšiuose ne tik ginklu. Norėjosi atrasti simbolį, per kurį galėčiau įkūnyti jų kovą. O kelios moterys buvo susijusios su plaukais, kas ir tapo mano įrankiu. Todėl paskutines kelias savaites buvau ne menininkė, o plaukų stilistė“, – šypsosi J. Vaitkutė.
Prie žmonos kuriamų darbų realizacijos prisideda ir pats S. Dikčius. Jis pasakoja, kad gyvenimo partnerei padėti stengėsi viskuo, kuo galėjo: vairavo sunkvežimius, klijavo duoną.
„Kai pradėjome dirbti kartu, buvau ir vadybininkas, ir prodiuseris, ir pagrindinis pagalbininkas, komunikacinių tekstų rašytojas, kartais vairuodavau minisunkvežimius. Yra tekę net ant duonos tepti klijus ir ją kažkur klijuoti. Dabar, žinoma, vengiame tokių netvarių būdų, stengiamės, kad tai, kas buvo padaryta iš maisto, būtų suvalgyta“, – tikina meteorologas.
Tačiau pasinėręs į kūrybą S. Dikčius per daug nenutolo ir nuo savo tikrosios profesijos – meteorologijos. Pašnekovas sako, kad jo siekis buvo ne tik grįžti į savąsias vėžes, bet ir suprasti, kas yra klimato kaita.
„Klimato kaita – labai sudėtingas procesas, išsiplėtęs tiek laike, tiek erdvėje. Ją perprasti sunku net ir tiems, kurie dirba toje sferoje. Mano paties noras grįžti prie savo profesijos ir pradėti kalbėti apie klimato kaitą buvo siekis ją suprasti“, – sako S. Dikčius.
Taip S. Dikčiaus gyvenime atsirado ir vaikščiojimas. Meteorologo nuomone, vienas iš pagrindinių dalykų, kuris skatina klimato kaitą – iškastinis kuras, kuris dažnai naudojamas įvairioms transporto priemonėms.
„Vaikščiojimą pasirinkau ne tik dėl to, kad man patinka ar gaunu iš to naudos, bet ir todėl, jog manau, kad judėjimas gali daug ką pakeisti. Mes negalime nustoti visko vartoti, mes atsirandame tvarumo mite. Žmonės atsisako plastikinių maišelių ir tiki, kad jis daro kažkokį poveikį, bet praktiškai jis nieko nedaro.
9-ame dešimtmetyje sakydavo: užsuk vandenį, kai valaisi dantis, išjunk šviesą, jei tavęs nėra kambaryje, bet šitie dalykai nebeveikia, nes klimatą veikiančių medžiagų mastas toks didelis, kad sprendimai turėtų būti daug radikalesni. O transporto priemonės yra vienos iš didžiausių teršėjų“, – tikina pašnekovas.
Plačiau – liepos 27 d. laidos „Vasaros popietė“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
