„Jeigu būčiau įsikabinusi į savo pirmąją profesiją, gyvenime nieko nebūčiau pasiekusi“, – sako Beata Tiškevič. Pradėjusi nuo aktorystės ir pramogų pasaulio, šiandien ji kuria verslą bei studijuoja psichologiją. Anksčiau buvusi ryški pramogų pasaulio veikėja, turėjusi įtempta dienotvarkę, šiandien Beata įsitikinusi, jog labai svarbu, kad socialinis gyvenimas nenurungtų tikrojo gyvenimo, nes jis – daug svarbesnis.
Beata pasakoja, kad ramybę ji atrado visai neseniai, persikėlusi gyventi į Naujininkų rajoną. Aktorė pastebi, kad čia žmonės į ją žiūri visai kitaip, todėl ir ji pati gali jaustis daug laisviau.
„Aš čia išlipu iš savo socialinio burbulo. Matau, kaip žmonės kitaip gyvena, elgiasi, bendrauja, koks įvairus tas gyvenimas. Mano socialiniame burbule žmonės labai gerai gyvena, turi nemažai pinigų, dalis yra garsūs ir labai sėkmingi, daug vegetarų ir feministų. O aš nesu „fancy“. Man patinka matyti troleibusus, šaligatvius. Būti tokioje estetikoje – man komfortas “, – sako B. Tiškevič.
Aktorė tikina, kad dabar jai didžiausias prioritetas yra laisvė ir ramybė.
„Pasirinkimas gyventi šiame mikrorajone, nemokėti didžiulės paskolos už būstą kotedžų kvartale, tai išlaisvino mane nedaryti darbų, kurių aš nenoriu, nepersistengti, o rinktis tai, ką aš noriu daryti ir kartais turėti gal mažesnes pajamas“, – atvirauja pašnekovė.
Prakalbusi apie neseniai pasikeitusį gyvenimą aktorė pripažįsta, kad nėrimas į psichologijos studijas buvo jos sena neįgyvendinta svajonė, kuriai laiko ir ryžto atrado tik dabar.
„Studijos buvo sprendimas, kuris visą laiką virš manęs kabojo. Aš kažkaip laukiau tinkamo momento, kada mano darbai ir gyvenimas leis pradėti kažką naujo“, – sako B. Tiškevič.
Išbandžiusi ne vieną sritį gyvenime Beata nuo aktorystės perėjo į verslą, o dabar prie visko derina dar ir psichologijos studijas. Moteris pripažįsta, kad ne kartą yra sulaukusi kitų žmonių komentarų, jog užsiima per daug skirtingomis veiklomis.
„Atrodo, kad jeigu pasakytum: esu statybininkė ir taškas, visiems bus ramiau. Taigi aš stengiuosi neprisistatinėti, nes atrodo, kad kiekvieną tapatybęturi kūrenti kaip laužą, nes ji priges. Būna sako: kokia gi ji aktorė, tiek laiko jau nevaidina. Man neatrodo tvaru įsikabinti į išorinius dalykus, nes jie labai kinta. Jeigu būčiau įsikabinusi į savo pirmą profesiją – nebūčiau nieko pasiekus, nieko sužinojus, tiek išaugus“, – sako pašnekovė.
Dabar Beatą galima dažnai išvysti važinėjančia dviračiu Vilniaus gatvėmis ar vykstančia viešuoju transportu. Moteris sako, kad tuo metu, kai dirbo televizijoje, viešumos ji sąmoningai vengė.
„Kol dirbau televizijoje, jaučiau didelį nerimą, negalėdavau važiuoti troleibusu, buvau atsiskyrusi nuo žmonių. Kažkas norėdavo pakalbinti, prieiti, tai man ne visada labai patikdavo. Dabar yra šiek tiek ramiau, galbūt todėl, kad aš labai brėžiu savo ribas. Dabar tikrai pasakau, kad: atsiprašau, bet ne dabar“, – tikina moteris.
Anksčiau Beata apie jai artimą tvarumo ir aplinkos saugojimo temą kalbėjo garsiai, tačiau ilgainiui nusprendė gerus darbus daryti tyliai.
„Kažkada aš apie tai labai kalbėdavau, bet tada supratau, kad tai trukdo mano laisvei būti žmogumi. Man rūpi planeta, rūpi žemė, bet aš esu žmogus. Kartais tikrai nusiperku plastikinį buteliuką vandens ar pasiimu kavos išsinešti, kai neturiu savo gertuvės. Kai apie tai kalbėdavau, visi šie dalykai buvo tarsi po padidinamuoju stiklu. Tapau savo gerų ketinimų kaline. Tada supratau, kad viską darysiu sau tyliai“, – sako B. Tiškevič.
Paklausus, ar didysis gyvenimo lūžis jos gyvenime įvyko nutolus nuo televizijos, aktorė pripažįsta, kad pirmasis žingsnis buvo žengtas prieš 9 metus, pradėjus lankyti terapiją.
„Man didysis pokytis buvo tada, kai pradėjau lankyti terapiją. Tai buvo prieš 9 metus. Per paskutinį seansą su terapeute juokavau, kad per tuos metus gyvenime viskas pasikeitė, išskyrus ją. Tiksliau aš pati pakeičiau, klausydama savo vidaus ir ieškodama dermės su išoriniu pasauliu. Tai man dabar labai patinka, kad mano išorė komunikuoja tai, kas yra viduje“, – šypsosi pašnekovė.
Plačiau – rugpjūčio 3 d. tinklalaidės „Penki kilometrai“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
