Profesorius, medicinos daktaras Saulius Čaplinskas tapo bene labiausiai klausinėjamu gydytoju. Vien per pastaruosius metus išdalijęs daugiau nei tūkstantį interviu, specialistas aktualijos, virtusios pandemija, iš tiesų net nesapnavo. Per ją jis prarado darbą, tačiau teismo keliu buvo į jį sugrąžintas ir dabar gyvena ne pačiomis linksmiausiomis nuotaikomis. Sako, sunkumai ateityje dar laukia dideli, bet kad juos įveiktume, reikia žinoti kelis dalykus.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas profesorius S. Čaplinskas susidūrimo su kovidu neišvengė nei pats, nei jo artimiausi žmonės. Tačiau sveika emocinė būsena, stiprus imunitetas ir vakcinos gerokai sumažino tikimybę sirgti sunkia ligos forma.
„Iš pačių artimiausių tik tėtis išvengė kovido. Iš artimo žmonių tarpo yra ir iškeliavusių Anapilin. Aš pats sirgau gana lengvai. 3 dienas skaudėjo gerklę, kankino kosulys, temperatūra buvo neaukšta. Bet aš buvau gavęs 3 skiepus. Todėl belieka tik palinkėti, kad suprastume, kodėl ir kaip kiekvienas iš mūsų turime valdyti savo rizikas“, – sako gydytojas.
Nors kol kas niekas nežino, kaip virusai elgsis ateityje ir kas laukia žmonijos, profesorius S. Čaplinskas džiaugiasi, kad pasitvirtino beveik viskas, ką jis prognozavo apie kovidą.
Per tuos metus jis kalbėjo daug ir suskaičiavo davęs per tūkstantį interviu įvairioms medijoms. O dar kiek įžvalgų parašė socialiniuose tinkluose. Tiesa, atsigręžęs atgal, mato, kur prašovė pro šalį.
„Iš esmės visos mano įžvalgos pasiteisino. Tik nereikėjo daryti galbūt tokio ypatingo išskirtinumo, su tragišku balsu pranešinėti apie kiekvieną atvejį, bet lygiai tas pats buvo daroma ir AIDS pandemijos pradžioje“, – sako jis.
Pasak profesoriaus, žinia apie virusą specialistams nebuvo perkūnas iš giedro dangaus. Perspėjimų apie pavojingą epideminį užkratą buvo girdėti jau seniai. Mokslo pasaulis to laukė ir prognozių būta visokių, tačiau išties nė viena šalis pandemijai nesiruošė.
„Paprasčiausiai niekas to nesitikėjo. Bet apie ją buvo nuolat prognozuojama ir pabrėžiama. Pamenu, kai prieš 10 metų darėme vieną iš eilinių mūsų tarptautinių konferencijų, kurioje dalyvavo būrys žymiausių mokslininkų. Vienam specialistui iš Graikijos uždaviau klausimą: „Įsivaizduok, kad po 5 metų atvažiuosi į Lietuvą ir vėl skaitysi pranešimą. Ką tu akcentuosi?“ Žinote, nuo ko jis pradėjo? Nuo gripo, tuberkuliozės, ŽIV infekcijos, hepatitų, lytiškai plintančių ligų, atsparumo antibiotikams, pasipriešinimo skiepams ir zoonozės“, – sako profesorius.
Nenuostabu, kad civilizacijos išlepintiems žmonėms kovidas tapo beveik mirties tapatybe. O panikos ir blaškymosi pakako visose visuomenėse. S.Čaplinskas neslepia – pats iškart susivokė, kad skęstančiųjų gelbėjimas pirmiausia yra jų pačių reikalas. Tad disonanso buvo net tarp specialistų.
„Greitai suvokiau, kad reikia stengtis maksimaliai apsisaugoti pačiam ir apsaugoti savo artimuosius. Net minties nebuvo pirmos bangos metu važiuoti kartu švęsti Kalėdas, Velykas ar aplankyti tėvų“, – tikina pašnekovas.
Nors šiuo metu griežti ribojimai panaikinti, profesorius pataria pernelyg neužsimiršti. Sako, su kovidu teks gyventi ilgai.
„Dabar aišku viena – kol kas virusas mutavo ir evoliucija vyksta tuo keliu, kaip ir buvo prognozuota, jis turėtų greičiau, lengviau plisti. Konkrečiai omikrono atmaina 70 kartų greičiau dauginasi viršutiniuose kvėpavimo takuose, reiškia daug greičiau plinta nuo žmogaus žmogui“, – aiškina medicinos daktaras.
Šioje vietoje būtina prisiminti ir dalį skeptiškos visuomenės, netikinčios virusais, manančios, kad viskas išgalvota, o kovidas tėra eilinis peršalimas. Deja, sąmokslo teorijų šalininkų nestigo visame pasaulyje. Pasak profesoriaus, sąmokslo teorijų plėtrai ir gajumui labai „pasitarnavo“ socialiniai tinklai.
„Žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių įtiki kažkokia sąmokslo teorija arba paprasčiausiai nori visuomenės dėmesio, jie ir turi galimybę pasireikšti. Dar daugiau veikia socialinių tinklų maršrutizatorius. Nesvarbu, kokį mes paimsime tinklą, jeigu tave domina tokia tema, tai tau automatiškai ją ir pasiūlys“, – sako S. Čaplinskas.
Profesorius pripažįsta, kad teorijos gajumą gerokai pakursto jos skleidėjo vardas. Pašnekovas nesigina – dėl įdomumo pasidomi, kokie vėjai sklando sąmokslininkų galvose, ir pripažįsta, kad bene įtikinamiausia teorija bylojo, jog sintetiškai sukurtas kovido virusas buvo skirtas žmonėms valdyti.
„Vienas mano bičiulis mokslininkas iš Pietų Afrikos, kuris labai daug dirba virusų srityje, sako: „Sauliau, gamtoje yra visko, nereikia nieko kurti, reikia tik surasti.“ Iš kitos pusės, kai kalbame apie tuos žmones, kurie formuoja neigiamą požiūrį į skiepus, supraskime, kad dalis iš jų yra gana įtakingi, turtingi. Vėlgi, socialinės medijos sąlygomis tai padaryti yra gana paprasta“, – tikina pašnekovas.
Beje, pandemija netiesiogiai pakeitė ir profesoriaus gyvenimą. Pačiame viruso siautėjimo įkarštyje tuometis Sveikatos apsaugos ministras S. Čaplinską atleido iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo pareigų.
Pasak pašnekovo, tai buvo politinis susidorojimas, pasibaigęs jo grąžinimu į buvusias pareigas teismo keliu. Tačiau laikas, praleistas be įprasto darbo, nenuėjo veltui ir pasitarnavo visuomenei šviesti apie kovido grėsmes.
„Man tai buvo labai įdomi patirtis ir iššūkis. Galėjau daugiau laiko skirti situacijos analizei. O vien faktas, kad teismas pripažino, jog aš nepadariau jokios darbo drausmės pažeidimo, ir tai, kad man privalo kompensuoti moralinę žalą bei nedelsiant grąžinti į darbą, atrodo, viską pasako. Man daug svarbiau ne vieno politiko nuomonė, o tai, kaip mano darbą vertina žmonės“, – aiškina medikas.
Užkrečiamų ligų ir AIDS centrui vadovaujančio profesoriaus darbo patirtis įspūdinga. Prieš 34 metus Kaune baigęs medicinos studijas, gavo pasiūlymą likti Mikrobiologijos katedroje. Nuo to prasidėjo jo karjera virusologijos srityje. Atėjusi AIDS epidemija atvėrė dar platesnius vartus tyrimams ir mokslo veiklai.
„AIDS centras buvo įkurtas tada, kai aš buvau bebaigiąs aspirantūrą ir nebuvau iki galo apsigynęs disertacijos. Tuo metu buvau tik aš ir mano padejėja. Tada man buvo pasakyta: „Vaike, turėsi laisvas rankas ir šiek tiek pinigų, todėl daryk, ką reikia, kad Lietuvoje neskaudėtų galvos dėl AIDS“, – pasakojo S. Čaplinskas.
Profesorius mano, kad su kovidu susitaikysime ir gyvensime ilgai. Nors sakoma, kad viskas pasaulyje turi pradžią ir pabaigą, atsakymo, kas laukia ateityje, prognozuoti nesiima. Tačiau kovidą vaizdingai lygina su nikotinu ir rūkymu.
„Paprasčiausiai mes tyliai, ramiai su tuo susitaikysime. Taip pat kaip su rūkymu. Mes susitaikėme, kad dalis žmonių rūko ir jie kenkia ne tik sau, bet ir aplinkiniams, patenka į ligoninę ir brangiai kainuoja jų gydymas, bet mes solidariai juos gydome. O pandemijos taip ir baigiasi, kai žmonės susitaiko. Kai įpranta prie tam tikrų pasekmių ar netekčių“, – aiškina profesorius.
Kad ir kaip nenorėtume, rudenį, tikėtina, kovidas sugrįš, atsiminsime ir kaukes.Telieka prisiminti Pietryčių Aziją ir rasti tokio gyvenimo su kaukėmis privalumų. Anot S. Čaplinsko, jos gali tapti neatsiejamu mūsų aksesuaru.
„Dėl to, kad lauke žmonės vaikščiojo su kaukėmis pavasarį, labai sumažėjo alerginių ligų, šienligės. Azijos šalyse daugiausia dėl oro užterštumo žmonės vaikščiodavo su kaukėmis, tai dabar jau nebeatrodytų keistai žmogus Lietuvoje, einantis su kauke pavasario augalų žydėjimo metu“, – tikina medicinos daktaras S. Čaplinskas.
Plačiau – gegužės 7 d. laidos „Stilius“ įraše.
Parengė Miglė Valionytė.
