Apie gyvenimą Senamiestyje svajojusi vilnietė įsigijo nedidelį butą senos statybos daugiabutyje ir ryžosi radikaliems, architekto Petro Sakalausko bei interjero dizainerės Jurgitos Mockaitytės pasiūlytiems pokyčiams.
Ryžosi esminiams pokyčiams
Sostinės senamiestyje esanti Žydų gatvė – trumputė, joje – vos keli gyvenamieji namai. Tai – istorinė miesto dalis, tačiau butas, dėl kurio įrengimo į interjero specialistus kreipėsi naujoji jo savininkė, yra sovietmečiu statytame daugiabutyje.
Architektas P. Sakalauskas pasakoja, kad „chruščiovkės“ tipo daugiabutyje esantis 40 kv. m butas buvo suplanuotas pagal to meto standartus: siauras koridorius, ankšta virtuvėlė, mažas tamsus vonios kambarys ir du uždari kambariai.
Būstą įsigijusi moteris buvo pasiryžusi pokyčiams, todėl, kad namai atitiktų šiuolaikinio gyvenimo standartus ir atsirastų daugiau erdvės, dizaineriai pasiūlė iš esmės pakeisti funkcinį planą. Išgriovus buvusias kambarių sienas, atsirado vietos didesniam vonios kambariui ir dviem drabužinėms.
Be to, per atsivėrusią trijų langų sieną, į namus patenka daugiau natūralios šviesos. „Anksčiau buvo kambarys – langas, kambarys – langas. Dabar sėdint gyvenamajame kambaryje galima matyti visus tris buto langus ir turėti daugiau natūralios šviesos“, – atkreipia dėmesį P. Sakalauskas.
Buitis neužgožia estetikos
Užėjus į naujai suplanuotą butą, patenkama į koridorių su drabužine viršutiniams rūbams. Prie vidinės namų sienos suprojektuota didelė knygų lentyna.
Buto šeimininkė dirba iš namų, todėl interjero dizaineriai gyvenamajame kambaryje įrengė nedidelę darbo vietą – lentyną su minimalistiniu staliuku, prie kurios dera iš valgomojo „pasiskolinama“ kėdė. „Norėjome kiek įmanoma gražesnės darbo vietos, kad gyvenamasis kambarys neatrodytų kaip kabinetas“, – komentuoja P. Sakalauskas.
Buto viduryje suformuotas baldinis tūris, iš dalies įrėminantis gyvenamąjį kambarį. Jame įrengta minimalistinė L formos virtuvė. Architektai palaikė šeimininkės iniciatyvą specialiai atsisakyti viršutinių spintelių, kad virtuvė atrodytų ne kaip tipiška virtuvė, o kaip pagalbinis gyvenamojo kambario baldas. Baldo kampinėje dalyje įmontuota viryklė ir orkaitė.
Už virtuvinės dalies suprojektuotas erdvus vonios kambarys. Jo apdaila – betono mozaikos rašto plytelės, klasikinis apvalus šviestuvas – primena praėjusio amžiaus viduriui būdingą interjero stilistiką. Skaidraus stiklo vonios kambario durys – vienas drąsiausių šio interjero sprendimų.
Architektas P. Sakalauskas sako, kad ši idėja atsirado norint į vonios kambarį įleisti natūralios šviesos bei sukurti erdvės pojūtį. Kadangi bute gyvena vienas žmogus, toks sprendimas užsakovei pasirodė keistas, bet originalus ir priimtinas. Be to, pasikeitus poreikiams ir norint privatumo, anot architekto, stiklą galima uždengti specialia plėvele ar žaliuzėmis.
Baldinėje sienoje, prie vonios kambario, įrengta skalbykla. Šalia suprojektuotas miegamasis su drabužine. Stumdomos durys suteikia privatumo, o atidarytos leidžia miegamąjį lengvai sujungti su gyvenamąja erdve. Ramų miegamojo koloritą švelniai pagyvina menininkės Ievos Mekšrūnaitės paveikslas.
Šviesą tausojantys sprendimai
Butas antrame aukšte, turistų gausiai lankomoje vietoje. Norėdami namus lengvai pridengti nuo smalsių žvilgsnių, bet tuo pačiu įleisti kuo daugiau natūralios šviesos, interjero kūrėjai langams parinko pusiau permatomas natūralaus lino atspalvio užuolaidas.
Architektas P. Sakalauskas sako, kad šio interjero stilius – modernus ir santūrus, nesivaikantis laikinų tendencijų. Korpusiniai namų baldai pagaminti iš šviesios natūralaus ąžuolo faneruote dengtos medžio drožlių plokštės.
Pastatomi baldai – lengvi, paprastų formų, neapsunkinantys erdvės ir neužstojantys natūralios šviesos. Dirbtinis apšvietimas, pasak architekto, neįmantrus, tačiau maksimaliai komfortiškas, kuriantis jaukumą.
