„Vadovaujuosi filosofija neapkrauti kitų savo bambėjimu. Ir ne tik tam, kad nevarginčiau aplinkinių, bet ir tam, kad nevarginčiau savęs“, – portalui LRT.lt sako dažnai besišypsanti žurnalistė, televizijos laidų vedėja Ugnė Siparė, neabejojanti, kad gyvenimas per trumpas, jog kankintumeisi dėl nepatinkančio darbo ar blogų santykių, o geriausiai nuo nuobodulio išlaisvina gebėjimas gyvenime žaisti.
– Neseniai sugrįžote iš atostogų JAV, kur buvo daug veiksmo, vaizdų, pramogų ir net vestuvės Las Vegase...
– Atostogos buvo labai smagios! Iš tiesų į JAV vykome su tikslu sudalyvauti sesers įkurtuvėse – ji persikėlė prie pat vandenyno. Sakiau, kad būtinai turiu pamatyti ir įvertinti jos naujuosius namus. Tiesa, netrukus pradinis planas apsidėliojo visokiausiais darbais ir darbeliais. Kadangi Marius į Los Andželą skrido pirmą kartą, susiplanavome, ką ten būtina pamatyti, patirti ir išmokti.
Turėjau ir vieną norą – kad jau sesuo apsigyveno prie vandenyno, miestelyje, garsėjančiame įvairiais banglenčių čempionatais, sakiau, kad privalome bent jau atsistoti ant banglentės. Ir nors nesitikėjau, kad per porą pamokų išmoksime sliuogti bangomis, norėjau bent pabandyti.
Iš pradžių toks mano sumanymas palaikymo nesulaukė. Bet apsilankę banglenčių muziejuje, sutikome ten dirbančią moterį, kuriai priklauso didžiausias pasaulyje moterų banglentininkių klubas, ir ji pakvietė ateiti pasimokyti. Taigi, liepos 4-ąją smagiai atšventėme JAV Nepriklausomybės dieną, o liepos 5-ąją jau mokėmės plaukioti banglentėmis ir puikiai praleidome laiką.
Labai linksmos buvo ir spontaniškai suplanuotos mūsų vestuvės. Tiesą sakant, nors Marius nebuvo lankęsis Las Vegase, jo ten visai ir netraukė. Užsispyriau, kad bent porai dienų turime ten nukeliauti, o kad laikas vakarėlių sostine vadinamame mieste nebūtų vien tuščias pasižvalgymas po netikrą Veneciją ar apsilankymas prie netikro Eifelio bokšto, sumanėme, jog reikia šventės. O ką žmonės daro Las Vegase? Tuokiasi!
Mano sesers vestuvės iš tiesų ir vyko Las Vegase, tad nutarėme, kad dabar mūsų su Mariumi eilė. Praėjo beveik treji metai nuo mūsų tikrųjų vestuvių, juokiausi, kad pats metas atnaujinti įžadus.
Kadangi tai jau antrosios mūsų vestuvės, nusprendėme pasinaudoti visomis Las Vegaso siūlomomis pramogomis – pasirinkome „Drive in“ koplytėlę, į kurią įriedėjome rožiniu Elvio Presley kadilaku, mus sutuokė pats Elvis ir dar sudainavo „Can't Help Falling In Love With You“ ir „Viva Las Vegas“.
Buvo smagios antrosios vestuvės, linksmas balius, o grįžę dar ir juokavome, kad pora savaičių vėliau toje koplyčioje bei rožiniame kadilake tuokėsi ir aktoriai Jennifer Lopez bei Benas Affleckas. Juk galėjome susikooperuoti ir tuoktis drauge! (Juokiasi.)
Kol kas smagu mums ir dviese, o vaikai – kada nors ateityje.
– Sakei, kad atostogas leidote ant vandenyno kranto. Nejaugi negalėjai tiesiog ramiai drybsoti paplūdimyje ir stebėti bangas?
– Po sunkios darbo dienos ar savaitės visada juokiuosi, kad esu tokia pavargusi, jog norėčiau mėnesį tik gulėti lovoje ir nieko neveikti. Tiesa, niekada neturėjau laisvo mėnesio, tačiau JAV turėjau dvi savaites, per kurias galėjau nieko nedaryti, bet, matyt, tas suvalkietiškas instinktas suveikė – man reikia turiningai išnaudoti laiką, kažką nuveikti, pamatyti. Tokia jau esu – visada susirandu įdomios veiklos.
Net kai buvome Las Vegase, iš ryto eidavome prie baseino. Kol atsibusdavo sesuo su vyru, mes jau būdavome susipažinę su daugybe viešbučio svečių ir išsišniukštinėję, kokių gėrimų ar patiekalų galima užsisakyti ne iš valgiaraščio ir pan. Juk tuo ir žavios atostogos, kad gali pažinti žmones, kultūrą, smagiai praleisti laiką ir išbandyti ką nors naujo.
– Tavo atostogų kryptis neretai būna JAV – keliauji aplankyti ten gyvenančios sesės. Atrodo, kad tavo šeimą sieja itin glaudus ryšys. Kaip pavyksta jį išlaikyti su seserimi, nuo kurios skiria daugybė kilometrų ir laiko skirtumas?
– Iš tiesų visi esame labai artimi. Ir kalbu ne tik apie savo tėvus, sesę ar giminaičius – su Mariaus šeima bei giminėmis taip pat labai glaudžiai bendraujame. O technologijų laikais išlaikyti ryšį nėra taip jau sudėtinga. Kaip sakau, turime šeimos tarybą – su tėvais ir sese kiekvieną vakarą susiskambiname. Ir būna labai juokinga, nes dažniausiai tėvai įsijungia iš skirtingų vietų – mama iš šiltnamio ar miegamojo, tėtis iš svetainės ar dar kur nors, kiekvienas su savo telefonu.
Be to, kiekvieną rytą, kai važiuoju vesti laidos „Labas rytas, Lietuva“, jungiu laisvų rankų įrangą ir kalbuosi su sese. Pas ją tuo metu būna vakaras, laikas po darbų, o pas mane – metas prieš darbus. Taigi dar neįžengus į studiją mano pirmoji pašnekovė visada būna sesuo. (Juokiasi.)
– Turbūt lengviau ir anksti atsikelti, kai žinai, kad netrukus galėsi pasikalbėti su sese.
– Iš tiesų! Kiti sako, kad jiems reikia išsibudinti ir atsigerti kavos, kad galėtų pradėti bendrauti, o aš negaliu atsibusti, jei nepabendrauju.
Aš namus tvarkau geriau, švariau ir pagal Ugnės standartus!
– Dabar su žiūrovais kalbiesi ne tik iš televizijos ekrano – pastaruoju metu nemažai turinio įkeli ir į savo instagramo paskyrą. Kas paviliojo į socialinius tinklus – nori daugiau grįžtamojo ryšio, parodyti darbo užkulisius?..
– Kartais ir pati bandau sau atsakyti į šį klausimą. Galbūt esu instagramo kartos atstovė? Be to, manau, kad matomam žmogui, televizijos laidų vedėjai, svarbu išnaudoti visus kanalus, o galbūt net ir būtina. Vis dėlto jei man nepatiktų, tikriausiai to ir nedaryčiau. Kurti turinį socialiniams tinklams man tiesiog smagu, taip pat ir gauti tam tikrą atsaką – esu varoma bendravimu su žmonėmis, taip pasisemiu jėgų ir energijos.
Smagu ir tai, kad nesu influencerė ir iš instagramo neuždirbu, todėl nesu įpareigota būtinai ką nors įkelti – jei turiu ūpo, pasidaliju nuotrauka ar vaizdo įrašu, jei neturiu, galiu nieko neviešinti. Tiesa, paprastai ūpo turiu visada.
– Pastebi, kad jau įsitraukei į instagramo žaidimą, džiaugiesi augančiu sekėjų skaičiumi?
– Džiaugiuosi. Kaip ir sakiau, nieko nereklamuoju ir nieko iš to neuždirbu, viską darau tik dėl smagumo. Taigi ir mano sekėjai ateina tik todėl, kad jiems įdomūs televizijos ar mano gyvenimo užkulisiai. Man tai savotiškas įvertinimas, maloni veikla ir netgi saviraiška.
Į priekį visada varo entuziazmas ir ta ugnelė, kuri kužda: „Ugne, gali daugiau ir geriau!“
– Influenceriai neslepia sulaukiantys ir neigiamo dėmesio, piktų komentarų. Kaip yra tau?
– Turbūt dirbdama televizijoje jau esu užsiauginusi kiek storesnę odą – būtent nuo darbo prasidėjo ir tam tikras žinomumas, ir dėmesys, ir komentarai. Taigi eidama į socialinius tinklus jau žinojau, ko tikėtis, juolab kad šia tema laidose esu kalbinusi ne vieną specialistą.
Nepasakyčiau, kad sulaukiu piktų žinučių – vienas kitas žmogus išsilieja, tačiau neimu to į širdį. Galbūt mes dažniau reaguojame į pastebėjimus, kuriuose yra bent dalelė tiesos, o aš dažniausiai gaunu nebent piktą pasisakymą iš kokio nors paauglio, kuris tiesiog norėjo drėbtelti kažką pikto. Todėl manęs tokie dalykai nepykdo ir nežeidžia. Kuo daugiau žmonių tave mato, seka ar žino, tuo daugiau tarp gražių ir teigiamų žinučių atsiranda neigiamų.
– Neretai pastebima, kad socialiniuose tinkluose esame linkę rodyti gražiąją gyvenimo pusę ir kurti apie save tam tikrą legendą, nesėkmes ir sunkumus mieliau pasilaikome sau. Kurdama turinį apie tai mąstai?
– Neturiu kuo gyvenime skųstis, o jei jau skundžiuosi, nebent tuo, kad pavargau. Tfu tfu tfu, gyvenimas didelių iššūkių nėra pažėręs, tad ir mano bėdos neatrodo tokios didelės, kad negalėčiau jų įveikti. Tikrai nesistengiu savo gyvenimo pagražinti ar ką nors nuslėpti – esu atvira knyga, tiesiog jei jau apniko bloga nuotaika ar pasitaikė sunkesnė diena, ne visada turiu ūpo reikštis instagrame.
Ne visada galvoju, kaip įkelti nudailintą fotografiją ir nebijau iš savęs pasijuokti – man labai patinka sarkastiški juokeliai. Pavyzdžiui, įdėjau dvi nuotraukas: vienoje esu po darbų, su makiažu, išpuošta, o kitoje – visiškai be makiažo, o prie jų parašiau: „Įvaizdis prieš ir po vestuvių.“ Kartais tiesiog norisi pajuokauti, pralinksminti žmones, pakelti jiems nuotaiką.
Aš vis dar jaučiuosi ta perspektyvia žurnaliste, nors suprantu, kad aplink yra ir jaunesnių, ir perspektyvesnių.
– Sakei, kad nesiskundi gyvenimu. Kartais atrodo, kad būti nepatenkintam ar džiaugtis – mūsų pasirinkimas. Juk kai kurie yra linkę bambėti, skųstis ir patys išpučia net ir nereikšmingas problemas. Atrodo, kad tau tiesiog pavyksta pagauti save už rankos ir sąmoningai priminti, kad bambėti nėra dėl ko.
– Daug skųstis – ne mano charakteriui, tačiau tikrai būna, kad ir aš pabumbu. Tiesa, vyras greitai mane nuramina, pastato ant žemės ir ant kojų – pasiklauso, pasižiūri ir tada tiesiog sako, kad reikia kažką daryti.
Iš tiesų gyvenime vadovaujuosi filosofija nevarginti kitų savo bambėjimu. Ir ne tik tam, kad nevarginčiau aplinkinių, bet ir tam, kad nevarginčiau pati savęs. Jei jau kažkuo labai skundiesi ar nuolat mąstai, kaip tau blogai, vadinasi, reikia kažką keisti, kad būtų gerai. Gyvenimas yra per trumpas, kad kankintumeisi dėl nepatinkančio darbo, santykių ar pan. Niekas nevertas metų metus trunkančių tavo kančių ar skundų. Reikia daryti viską, kad būtum laimingas.
– Prieš akis – labai graži ir laiminga proga. Vasaros pabaigoje su Mariumi minėsite trečiąsias vestuvių metines. Sakoma, kad santykiai sėkmingai klostosi tada, kai gebi tą patį žmogų įsimylėti daugybę kartų.
– Kiekvieną kartą kai susipykstame, tarsi išsiskiriame ir susitaikydami vėl įsimylime iš naujo. Taigi maždaug kartą per savaitę. (Juokiasi.)
– Atrodo, kad abu esate lengvai sugyvenami. Dėl ko ten pyktis?
– Tiesą sakant, iš pradžių pasipykdavome dažniau nei dabar. Beje, mano mama taip pat sakė, kad ir ji su tėčiu iš pradžių pasipykdavo, o dabar neturi dėl ko. Ko gero, gyvendamas su žmogumi jį perpranti, supranti, kas jį gali suerzinti ar pan. Turbūt išmokstame geriau valdyti ginčus, geriau suprasti vienas kitą, prisitaikyti. Tikiuosi, kad tokiu sėkmingu keliu ir toliau žygiuosime.
Neturiu kuo gyvenime skųstis, o jei jau skundžiuosi, nebent tuo, kad pavargau.
– Vis dėlto tenka pripažinti, kad dauguma porų ginčijasi dėl buities. Judu daug dirbate, ar nebūna, kad kibirkštis įplieskia dulkėta spintelė ar pora trupinių ant virtuvės stalo?
– Mane labai erzina netvarka! Tačiau esu ne kartą kalbinusi buities analitikus, kurie vieningai teigia, jog buitis negali nužudyti meilės. Taigi kai įsirenginėjome savo namus, dizainerės prašiau, kad viskas būtų praktiška, lengvai sutvarkoma, išvaloma ir pan. Žinojau, kad už tvarką busiu atsakinga aš.
Reikia pripažinti, kad Marius nėra pats tvarkingiausias pasaulyje žmogus. (Juokiasi.) Net filmuką instagramui apie tai buvau sukūrusi.
Tačiau jis visada gamina ir, kaip ne kartą esu sakiusi, gamina puikiai. Taigi, jei susierzinu, kad kažkoks namų kampas netvarkingas, prisimenu, jog yra moterų, kurios ir tvarkosi, ir gamina. O man dėl maisto ruošimo nereikia sukti galvos – vienu dideliu rūpesčiu mažiau. Be to, aš namus tvarkau geriau, švariau ir pagal Ugnės standartus! Taigi, manau, kad esame puikiai supaprastinę savo buitį ir gerai pasidaliję darbus.
– Turbūt buitį praskaidrina ir mokėjimas kasdienybėje susikurti šventę. Vestuvės Las Vegase parodė, kad jūs tai tikrai gebate.
– Kad ir tau, ir antrai pusei nebūtų nuobodu, labai svarbu mokėti gyvenime žaisti. Manau, kad mes tikrai sugebame mesti sau iššūkių, susikurti švenčių, nukeliauti atostogų, nueiti į pasimatymą ar net surengti antras vestuves. Ir tai, kad mėgstame nuveikti tai, ko nesame veikę, ar išbandyti ką nors nebandytą, į gyvenimą įneša įspūdžių, įvairovės, praskaidrina ir tą nelemtą buitį.
– Turbūt nėra poros, kuri nesulaukia klausimų apie šeimos pagausėjimą, greičiausiai ir jums nepavyksta jų išvengti.
– Natūralu, kad tėvai ar giminaičiai kartais pasidomi – juk tai artimi žmonės ir jiems įdomu, rūpi, bet didelio spaudimo nepatiriame. (Juokiasi.) Kol kas smagu mums ir dviese, o vaikai – kada nors ateityje.
Kad ir tau, ir antrai pusei nebūtų nuobodu, labai svarbu mokėti gyvenime žaisti.
– Pakalbėkime apie tavo antruosius namus – šią vasarą sukako 12 metų, kai tu dirbi LRT.
– Kai pradėjau dirbti, buvau studentė, kurią visi vadino jauna, perspektyvia žurnaliste. Kažkur pasąmonėje tai užstrigo ir aš vis dar jaučiuosi ta perspektyvia žurnaliste, nors suprantu, kad aplink yra ir jaunesnių, ir perspektyvesnių. Jaučiuosi labai gerai – turiu ir jaunatviškumo, ir patirties, ir entuziazmo, ir jėgų, ir tos ugnelės. Manau, tai – labai geras karjeros etapas.
Atrodo, 12 metų vienoje darbo vietoje – labai daug, bet LRT yra tokia didelė žiniasklaidos grupė, čia daugybė laidų, o man įdomu save visur išbandyti – rašyti scenarijus, dirbti redaktore, vesti laidas... Viskas įdomu ir padeda iš vidaus pažinti laidų kūrimą. Tada ir pats darbas yra kitoks – visai kitaip matai visumą, nes esi išbandžiusi skirtingas pareigas. Jaučiu, kad taip tobulėju ir ugdau profesionalumą.
– Rudenį prasidės naujas televizijos sezonas. Ar TV žmonėms šis laikas yra, tarkime, mažieji Naujieji metai ar naujas etapas, prasidedantis su naujo puslapio emocija?
– Pamenu, mokykloje maniau, kad geriausias dalykas yra atostogos vasarą, po kurių gerai pailsėjusi gali kibti į darbus. Man atrodė, kad suaugusieji turi dirbti ištisus metus. Tačiau gyvenu panašiu ritmu – nors mano vedamos laidos „Labas rytas, Lietuva“ bei „Euromaxx“ rodomos visus metus, dauguma kitų laidų, kuriose dirbu už kadro, vasarą nekuriamos, tad galiu kiek atsikvėpti ar išbandyti ką nors kitokio, pavyzdžiui, šią vasarą darbavausi su laida „Draugiška Lietuva“.
Mano darbe – daug įvairovės, per 12 metų LRT nuveikiau daugybę skirtingų dalykų ir jaučiuosi paragavusi įvairiausių sričių. Tai didžiulis malonumas. O į priekį visada varo entuziazmas ir ta ugnelė, kuri kužda: „Ugne, gali daugiau ir geriau!“
