„Tokio ledų asortimento nerasite net Vilniuje“, – šypsosi Vilkaviškyje esančio ledų fabriko „Art Glacio“ vadovas Arūnas Simutis. Ir iš tiesų – didžiuosiuose šalies prekybcentriuose šių ledų neieškokite, nebent mažesnėse, privačiose krautuvėse. Šių ledų lengvai rasite ir Amerikoje ar Vokietijoje. Ir, gali būti, net už mažesnę kainą.
Ledų gamykloje darbai vyksta pagal saulę – rugpjūčio gale pardavimai jau smunka dešimčia kartų. O lietuvių favoritai – aiškūs. Jei ir paragaus ledų su mocarela ir saulėje džiovintais pomidorais arba alumi, vis tiek grįš prie klasikos: kakavinių ir vanilinių.
Eksperimentuoti labiau linkę nebent patys vilkaviškiečiai, žinantys apie slaptą šaldiklį, į kurį atkeliauja eksperimentinės, platesnės rinkos dažnai taip ir nepasiekiančios ledų partijos. Kainos greta gamyklos esančioje parduotuvėje stebina.
Rudenį smukę pardavimai prasidėjus šildymui pakyla
„Mūsų gamybos sezonas vyksta pagal saulę“, – šypteli ledų fabriko gamybos direktorė Brigita Juodytė. Vasarą gamykla burzgia be perstojo – ištisą parą, septynias dienas per savaitę čia pluša 4 pamainos, t. y. daugiau kaip 150 darbuotojų.
Didžioji dalis – vilkaviškiečiai, iš aplinkinių miestų atvyksta vos vienas kitas. „Vasaros metu dirbti priimame moksleivius, į gimtinę vasaroti grįžusius studentus. Turime ir policininkų, ir kareivių, kurie jau ne vieną vasarą pas mus dirba“, – pasakoja B. Juodytė. Anot jos, gamybos darbuotojai į rankas uždirba apie 700 eurų.
Vasaromis gamyba stoja nebent sanitarinėmis dienomis – kai tenka plauti įrangą, perrinkti gamybos liniją. O štai žiemą viskas kitaip.
„Šaltuoju sezonu eksportas krinta apie 4 kartus, Lietuvoje pardavimai sumažėja gal dešimčia kartų. Mažiau ledų žmonės pradeda valgyti jau antrojoje rugpjūčio pusėje. Pastebėjome, kad ateina ruduo, šalta, drėgna – ledų niekam nebereikia. Kai prasideda šildymo sezonas, ledus vėl perka“, – sako fabriko vadovas ir bendrasavininkis A. Simutis.
Žiemą gamykloje ramiau – dirba apie 100 darbuotojų, o gruodį visi išeina mėnesį trunkančių atostogų.
Ledų kelias arba žvilgsnis ten, kur patenka retas
Gamyklos darbuotojų pamaina prasideda specialiame kambaryje, kuriame jie pasiruošia darbo dienai: apsirengia vienkartinius drabužius, nusiplauna rankas, pasižiūri gamybos grafiką ir keliauja į cechą. B. Juodytė ramina – nors gali susidaryti kitoks įspūdis, ceche šalta nėra, palaikoma 18–20 laipsnių temperatūra.
Kaip pasakoja B. Juodytė, ledų gamyba prasideda nuo sandėliuose laikomų žaliavų atrinkimo. Ledų mišinio ruošėjai, gamykloje vadinami tiesiog ledų virėjais, pirmiausia atrenka reikalingus ingredientus – pieną, grietinėlę, sviestą, cukrų, vanilę, kakavą ir kitus, priklausomai nuo ledų receptūros.
Tada ingredientai keliauja į pasterizavimo talpas. Jose vienu metu maišoma, kaitinama ir pasterizuojama apie 1000 kilogramų ledų mišinio. Kai masė paruošta ir tinkama naudoti, ji vamzdynu keliauja į ceche esančias talpas, kuriose vyksta ledų masės brandinimas. „Kol ledų mišinys nėra sušalęs, jis būna skystas kaip blynų tešla“, – užsimena B. Juodytė.
Brandinimo talpose, 4–6 laipsnių temperatūroje, mišinys stovi apie 4 valandas. Tada vyksta frezavimas, maišymas, po to masė keliauja į vaflinius puodelius, galiausiai – į grūdinimo kamerą, kurioje pučia šaltas vėjas, palaikoma -40 laipsnių temperatūra.
„Kad nesusiformuotų ledo kristalai ir ledai išliktų kreminiai, jie turi sušalti per kuo trumpesnį laiką. Dažniausiai gamyboje kitaip nepasitaiko, tačiau, jeigu ledai, pavyzdžiui, transportuojant atitirpo ir sušalo per ilgą laiką, susiformuoja ledo kristalai, kurie valgant nėra malonūs“, – paaiškina B. Juodytė.
Po maždaug valandos gamybine linija iškeliauja jau sušalę ledai – prasideda pakavimas. Pastarasis vyksta dviem būdais – automatizuotu ir rankiniu. Populiariausi gamyklos ledai į pergamento pakuotę pakuojami būtent rankomis. 20 darbuotojų per dieną supakuoja įspūdingą kiekį porcijų – net 40 tūkst.
Košerinių ledų gamybą prižiūri rabinas
Vilkaviškyje esančioje ledų gamykloje gaminama apie 200 skirtingų ledų rūšių. Tiesa, didžiuosiuose Lietuvos prekybcentriuose jų veikiausiai nerasite, mat maždaug 85 proc. pagamintų ledų eksportuojami į užsienio šalis, Lietuvoje pardavinėjami likę 15–20 proc.
„Pagrindiniai mūsų klientai yra vokiečiai – būtent su jais pradėjome dirbti, kai 2013 m. įsteigėme įmonę. Jie turi parduotuves Graikijoje, Italijoje, Ispanijoje, kitose Europos šalyse, Anglijoje. Turime ir daugiau klientų – ledus eksportuojame į Kiprą, Izraelį, Kanadą, Ameriką – pastaroji, kai tik pradėjome dirbti, buvo mūsų svajonių šalis“, – pasakoja gamybos vadovė.
Skirtingi klientai turi skirtingus favoritus – štai Vokietijoje, kaip sako B. Juodytė, mėgstamos ledų pakuotės po 6–8 porcijas. Izraelio rinkai vilkaviškiečiai gamina košerinius ledus, jų gamyba vyksta prižiūrint rabinui.
„Rabinas dalyvauja kiekvienos partijos gamyboje. Atvyksta pas mus į gamyklą, į moteris nelabai žiūri, bet prižiūri gamybą, – šypsosi B. Juodytė. – Žaliavos, iš kurių gaminami ledai, privalo turėti kosher sertifikatą. Rabinas tai patikrina, tada apžiūri cecho švarą – dieną prieš jame niekas negali būti gaminta, cechas turi būti labai gerai išplautas. Rabinas visus katilus prabraukia pirštais ir tik tada duoda leidimą gamybai – tą dieną gaminami tik šios rūšies ledai.“
A. Simutis šypsosi, kad gaminti ledus tokiam klientui – vienas malonumas. „Bet antro košerio nenorime, užtenka vieno“, – nusijuokia.
Nauji skoniai lietuvių nežavi
Lietuviai – ištikimi vanilinių ir kakavinių ledų mėgėjai. „Kad ir ką besukurtume, šie ledai neturės konkurentų. Galime turėti kad ir šimtą skirtingų įdarų – žmonės paragaus kartą, du, bet trečią sykį grįš prie klasikos“, – lietuvių ledų valgymo įpročius apibendrina B. Juodytė.
Bandymų šioje gamykloje vyko daug: buvo gaminti mocarelos ir saulėje džiovintų pomidorų skonio ledai, ledai su karamelizuotais svarainiais, čili prieskoniais, alaus skonio ledai.
„Tokie laikai, kad galima padaryti beveik bet ką, bet dažniausiai eksperimentai vyksta dėl mūsų pačių. Nors mums labai skanu, būna, kad neperka ir viskas“, – kalba gamybos vadovė.
Dabar, per naujų skonių paieškas, laboratoriniu būdu galima pagaminti kad ir pusę kilogramo ledų, o anksčiau, pasakoja B. Juodytė, tekdavo gaminti mažiausiai 300 kilogramų.
„Turėjome ir vieną nepavykusį variantą. Gaminome veganiškus ledus, tad reikėjo ieškoti alternatyvos pieno miltams. Kadangi klientas nenorėjo naudoti sojų, naudojome kitokius augalinius baltymus, t. y. žirnių. Skonis buvo... tragedija“, – juokiasi gamybos vadovė.
O štai naujieji mangų skonio ledai buvo gaminami net kelis mėnesius. Mangų tyrė atkeliavo iš pačios Indijos – ten pavyko surasti skaniausią, kvapniausią, sako gamintojai. „Kol suradome mums tinkamą variantą, pagaminome gal 2 tonas ledų“, – sako A. Simutis. Šypsosi, kad degustuojant per dieną tenka suvalgyti ir po 5 porcijas ledų. Gerai, kad vadovas mėgsta saldumynus – būtent todėl, juokiasi, ir atėjo dirbti į ledų gamybą.
„O iš tiesų tai atėjau atsitiktinai. Šiaip jau esu inžinierius statybininkas, o dabar – šios gamyklos vadovas ir bendrasavininkis, mano partneris – vokietis. Ledus pradėjau gaminti vienoje Marijampolės įmonėje“, – apie ankstesnę patirtį trumpai užsimena A. Simutis.
Slaptame šaldytuve – ledų porcijos po keliasdešimt centų
Eksperimentiniai produktai šiukštu nemetami lauk – jie keliauja į gamyklos kieme esančią parduotuvę. Ištikimiausi pirkėjai jau žino, kad reikia ieškoti slaptojo šaldiklio – būtent į jį patenka naujausių skonių ledai. Kainos šioje krautuvėlėje – stulbinančios. Ledų porcija nekainuoja nė euro, ledų tortą galima įsigyti už 5 eurus. „Tokio asortimento nerasite net Vilniuje“, – šypteli A. Simutis.
Ir iš tiesų, su didžiausiais prekybos centrais gamykla kol kas nebendradarbiauja. „Patys savo produkcijos nepardavinėjame. Lietuvos rinkoje yra keli platintojai, jie perka mūsų produkciją, o kur parduoda, mes nereguliuojame. Dažniausiai tai – netinklinės, privačios parduotuvės“, – kalba B. Juodytė.
Pasak jos, verslo pradžioje gamykla neturėjo tiek gamybinių našumų, kad galėtų patenkinti didžiųjų Lietuvos prekybos centrų poreikį. Ilgainiui našumas didėjo – prieš metus pajėgumas išaugo dvigubai, – bet išsiplėtė ir klientų ratas, tad ir dabar, kaip sako B. Juodytė, gamintojas Lietuvos prekybos centrams nesisiūlo.
„Beje, kad ir kaip būtų gaila, mūsų prekybos centrai nori aukštos kokybės, bet mažos kainos, o tai – sunkiai suderinami dalykai“, – sako ji.
A. Simutis pastebi, kad jų gaminamų ledų kaina Lietuvoje ir užsienio šalyse skiriasi. „Užsienyje pigiau. Kiek pastebėjau, užsienio prekeiviai užsideda žymiai mažesnį antkainį“, – sako įmonės vadovas.
Neslepia, kad ledų kainos brangs nuo 10 iki 30 procentų. „Žaliavos pabrango jau du kartus. Gofro dėžės, kartonas, pienas, grietinėlė – kainos kyla, kaip ir visur“, – sako A. Simutis.
Šie metai Lietuvos turizmo sektoriui ypatingi – be didžiųjų šalies miestų švenčių, 2022-ieji paskelbti Sūduvos metais. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ vietos turistus kviečia susipažinti su slapčiausiomis, saldžiausiomis ir istoriškiausiomis Suvalkijos krašto vietomis, tad surengė ir pažintinę kelionę žurnalistams. Įtakos teksto turiniui tai neturėjo.
