Kariuomenėje badauti netenka – pietus galima rinktis net iš 3 patiekalų, o ir liūdėti nėra dėl ko, kai šalia guli „meilužė“, sako šiuo metu karinę tarnybą atliekantis LRT laidų vedėjas Ignas Krupavičius. Paaiškina, jog „meiluže“ kariai vadina savo ginklą, su kuriuo nesiskiria net eidami į tualetą. Prieš 10 metų nuo privalomosios karo tarnybos išsisukęs I. Krupavičius džiaugiasi, kad šiandien klausimų, ar tarnauti, jam nebekyla.
Igną Krupavičių, vieną iš LRT RADIJO laidos „Vasaros popietė“ vedėjų, kalbina kitos laidos vedėjos – Lavija Šurnaitė ir Gabrielė Martirosian.
LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovai turbūt jau spėjo pasigesti iš ekranų dingusio I. Krupavičiaus. Šiuo metu jis atlieka karo tarnybą Kazlų rūdoje, Kazio Veverskio poligone. Pirmą kartą į Lietuvos kariuomenę I. Krupavičius pakliuvo 2015 m. – tada savo noru išėjo 9 mėnesių trukmės bazinį kursą ir pateko į aktyvų karių rezervą, o dabar pasakoja grįžęs atnaujinti žinias ir pasikartoti, ko išmoko.
Kelioms savaitėms laidos vedėjui teko pamiršti savo profesiją. Dabar jis – jaunesnysis eilinis Ignas Krupavičius.
„Pamenu, kai aš, žurnalistas, prieš penkerius metus pirmą sykį atvažiavau į kariuomenę, pirmosiomis dienomis man viskas buvo įdomu. Viską fotografavau, dalinausi socialiniuose tinkluose. Iš karto buvau pakviestas „ant kilimėlio“: „Jaunesnysis Krupavičiau, ar tu žinai, kur atsidūrei? Klausyk, tu nesi žurnalistas, pirmiausia tu esi karys, todėl atlik savo misiją.“
Nuo to karto supratau, kad savo profesiją turiu atidėti į šalį, nes dabar, patekęs į kariuomenę, esu karys“, – LRT RADIJO laidoje „Vasaros popietė“ tiesiai iš karinės tarnybos pasakoja I. Krupavičius.
Šiuo metu, kaip ir daugelis kitų karių, I. Krupavičius jaučiasi peršalęs, mat oras jau rudenėja, o po atviru dangumi vykstančiose karinėse pratybose tenka ir paprakaituoti, ir, pučiant vėjui, atvėsti. Tačiau kariai – gerose rankose, jais rūpinasi paramedikai.
O ir sirgti nėra kada – pusvalandžiui į eterį šiaip ne taip būrio vado išsiprašęs I. Krupavičius pasakoja, kad karių kasdien laukia griežta dienotvarkė. 7 val. ryto – pusryčiai, nuo 8 val. – pratybos, 13 val. – pietūs, po jų – vėl pratybos iki 17 val.
Ne paslaptis, jog daugelį domina karių ir kariškių meniu. I. Krupavičius tikina – badauti tikrai netenka. „Pavyzdžiui, šiandien pusryčiams gavome fritatą – itališką omletą su sūriu, prifarširuotą daržovių, taip pat kukurūzų dribsnių, rūkyto kumpio, arbatos. Pietums galėjome rinktis iš trijų patiekalų: vegetarišką, kuriame mėsą pakeičia daržovės ar sojų mėsa, tada jautienos maltinuką arba kiaulienos eskalopą“, – kariuomenės virtuvės paslaptis atskleidžia I. Krupavičius.
Kariuomenėje I. Krupavičius gerai jaučiasi ne vien dėl pilnavertės mitybos. Sako, nieko netrūksta, mat šalia guli šalmas, pirštinės, kovinė ekipuotė ir... meilužė. „Meiluže kariai vadina savo ginklą, jo nepaleidžia net eidami į tualetą ar miegodami. Kai miškuose būna 15 laipsnių šalčio, kariai ginklą įsikišą tarp kojų ir šildo“, – kalba I. Krupavičius.
Ir nors jam – arti 40-ies, klausimas, ar verta eiti į karo tarnybą, laidų vedėjui nekyla. „Drąsiai galiu pasakyti – čia antrieji mano namai, į kuriuos grįžau. Tarp mūsų yra ir 20-mečių, ir 30-mečių, vyriausiam – 47-eri. Džiugu, kad tie, kurie čia susirenka, tokio klausimo (kodėl – LRT.lt), nekelia. <...>
Dabar, kai geopolitinė situacija yra ypač sujautrėjusi, toks klausimas netenka prasmės“, – įsitikinęs laidų vedėjas. Priduria, kad kariuomenėje kareivėlių niekas nežaidžia – juk dabar itin svarbu likti budriems, kad mus užliūliuoti siekiančiam priešui šis planas neišdegtų.
Visgi I. Krupavičius neslepia, kad į kariuomenę atėjo ir vedamas asmeninių patirčių bei siekių. Laidų vedėjas prisiminė, kad prieš dešimtmetį pakviestas į privalomąją karo tarnybą nuo jos išsisuko.
„Išsikovojau baltą vėliavėlę ir keliais ėjau kalbėti su medikais, kad tik mane atleistų. Tuo metu mano plokščios pėdutės pastipseno medicinos kabinete, taip pat labai blogai matau, bet tai nėra kliūtis. Mano sveikatos grupė nėra pati geriausia, bet esu tinkamas kariuomenei.
Po 10-ies metų pajutęs, kad kažkas manyje kirba, kad aš nuo kariuomenės išsisukau sąmoningai ir, galbūt, tikrai negražiai, po tų metų natūraliai, prisidėjus įvairiems asmeniniams reikalams ir problemoms, supratau, kad misija dar neatlikta. Prisidaviau ir prieš 5 metus savanoriškai ėjau atlikti privalomąją karo tarnybą“, – atvirauja I. Krupavičius.
Laidų vedėjas priduria – jei galvosime, kad giname savo artimus: žmonas, vyrus, mamas, tėvus, seseris, brolius, kurie ir sutelpa į žodį „tėvynė“, klausimų, ar verta eiti tarnauti, tiesiog nekils.
Visas pokalbis su Ignu Krupavičiumi – rugpjūčio 24 d. LRT RADIJO laidos „Vasaros popietė“ įraše.
