Tingūs ir ilgi savaitgalio rytai – ne žurnalistui Ignui Krupavičiui, jis mieliau leidžiasi į kelią ar prisiminęs orientacinį sportą eina „pagrybauti“. „Tiesa, kartais ir man reikia prisiversti, pagudrauti ir apgauti savo protą“, – portalui LRT.lt sako jis ir priduria, kad netikėtumas mūsų planus daugiau pajudėti kartais paverčia žaismingesniais ir paprasčiau įgyvendinamais.
LRT.lt tęsia straipsnių ciklą, kuriame daugelio pamilti eterio veidai ir kūrėjai dalijasi geros savijautos receptais.
Kai 6 val. ryto dažnas dar tik budinasi į darbus, Ignas jau sveikinasi su LRT TELEVIZIJOS laidos „Labas rytas, Lietuva“ žiūrovais, pristato dienos naujienas, kalbina pašnekovus. Net ir atsikėlęs paryčiais, jis gali susigalvoti nedidelių ritualų, kurie padeda nusiteikti dienai ir išlikti žvaliam.
„Paprastai stengiuosi pamiegoti bent 7–8 val., tačiau būna, kad tiek neišmiegu. Neseniai atsibudęs pastebėjau, kad oras tinkamas važiuoti dviračiu, tad į darbą atmyniau. 10 minučių kelionės užteko, kad jausčiausi žvalus, o kitai dienai po laidos pasiruošiau vos per pusvalandį. Pasirodo, mažas ryto ritualas gali ženkliai prisidėti prie produktyvumo.
Be to, pastebėjau, kad savaitgalį, kai gali pamiegoti ir 10 val., dažniau jaučiuosi persimiegojęs, o nuo ilgesnio gulinėjimo jėgų, rodos, nelieka, atsiranda tam tikras nerimas. Tada jau mano žmonelė judina – ragina pabėgioti, eiti „pagrybauti“. Taip linksmai ji kalba apie orientacinį sportą, kai prasivėdinti galvos išeinu į miškus, pelkes... Vos per porą valandų gamtoje taip pailsiu, kad grįžęs būnu kur kas geresnės nuotaikos, o nuo to ir namiškiai būna laimingesni“, – pasakoja Ignas.
Jis net neabejoja, kad aktyvesnės veiklos gali sustiprinti santykius šeimoje ir suteikti naujų spalvų. „Judesys praturtina santykius ir pakelia juos į kitą lygį. Atviras pokalbis – labai svarbu, bet ne mažiau svarbu ir veikla. Kartais smagu drauge išvažiuoti pasivažinėti dviračiais ar pasivaikščioti, o kartais smagu ir pabūti atskirai – išeiti pasivaikščioti vienam ar su bičiuliu, atsikvėpti ir prasiblaškyti“, – priduria žurnalistas.
Jis pats ganėtinai aktyvus – juokauja, kad ir žiemą kaip meška žiemos miegu neįminga, mėgsta pasivaikščioti, paslidinėti lygumų ar kalnų slidėmis, vasarą atsiranda progų paplaukioti, pasivažinėti dviračiu, pamėtyti kamuolį, pažaisti tenisą ar užsiimti kokia nors kita veikla.
Tačiau jis įsitikinęs, kad aktyvumui palaikyti užtektų ir pasivaikščiojimų. „Kiekvienas gali mesti sau iššūkį ir bent tris savaites kasdien nueiti bent po 5 tūkst. žingsnių“, – šypsosi Ignas. Jis sako, kad tokiais atvejais labai padeda ir motyvuoja įvairios programėlės, skaičiuojančios žingsnius.
„Pavasario pradžioje mamai, kuriai dabar 72-eji, atsiunčiau programėlę, tai tapo postūmiu daugiau vaikščioti. Anksčiau ji tiek nenueidavo, tačiau dabar mama su drauge (kuriai 81-eri) kas antrą dieną nužingsniuoja 12 tūkst., o kas antrą – 6 tūkst. žingsnių. Mama kas vakarą man parašo, kiek žingsnių per dieną įveikė. Dabar ji yra energingesnė ir gyvybingesnė už daugelį bendraamžių. Ji – puikus pavyzdys, jog svarbiausia, kad judesys teiktų malonumą ir būtų tam tikra pramoga“, – šypsosi Ignas.
Jis pastebi, kad būtent atrastas judėjimo malonumas turi vesti mus į priekį, o ne tam tikra prievarta. „Į viską turėtume žvelgti paprasčiau. Prakalbus apie sveikatą ar fizinį aktyvumą, dažnam suveikia tam tikras vidinis saugiklis – pradedama svarstyti „tai ne man“, „tai reikalauja daug pastangų, per sudėtinga“ ir pan.
Net ir aš, ganėtinai nemažai sportuojantis, žinau, ką reiškia, kai išsiruošti pasimankštinti visai nesinori. Svarbiausia – neprievartauti savęs daryti to, ko nenorime. Tai galioja kalbant ir apie sportą, ir apie mitybą, ir apie santykius ar pan.“, – svarsto Ignas.
Tačiau jis sako, kad galima pagudrauti su savimi ir pasitelkti netikėtumą, tada viskas eisis sklandžiau, paprasčiau ir su geresne nuotaika. „Pavyzdžiui, pagalvoju, kad orai lepina, tad tą savaitę galėčiau bėgti pabėgioti kas antrą dieną. Tačiau jei matau, kad nepavyksta prisiversti, pabandau apgauti savo protą – vieną dieną nubėgu 10 km ratuką, kitą dieną tą patį ratuką bėgu iš kitos pusės.
Jei žinau, kad po bėgimo esu suplanavęs padaryti pratimų, bet tingisi, pasimankštinu kur nors bebėgdamas, stabtelėjęs prie kokio nors suoliuko. Kai tai, ką buvai suplanavęs, padarai kitaip, viskas pavyksta lengviau, paprasčiau ir su geresne nuotaika“, – priduria žurnalistas.
Daug gerų minčių ir emocijų jam taip pat suteikia kelionės bei kelias. „Kadangi stengiuosi laikytis karantino taisyklių, teko atšaukti ne vieną kelionę. Jų esu labai pasiilgęs. Tačiau pastebiu, kad mane į priekį veja kelio troškimas, nuolatinis judesys. Man patinka ir tiesiog sėsti į automobilį ir, pavyzdžiui, nuvažiuoti iki kokio nors vaizdingo pažintinio tako pasivaikščioti. Vos tik baigiu darbus, jau galvoju, kur galėčiau nuvažiuoti, vis trokštu leistis į kelią, nuolat judėti...“ – pasakoja Ignas.
