„Maitinuosi sveikiau, daug sportuoju ir esu laimingas“, – portalui LRT.lt sako atlikėjas ir dainų autorius Stanislavas Stavickis-Stano, atskleidžiantis, kad jam padeda viena labai paprasta taisyklė – nieko neatsisakyti ir sau nedrausti. „Kertinis geros savijautos akmuo – ne mylimas darbas ar mankšta, o žinojimas, kad kartais gali sau leisti ko nors nedaryti“, – įsitikinęs jis.
LRT.lt tęsia straipsnių ciklą, kuriame daugelio pamilti eterio veidai ir kūrėjai dalijasi geros savijautos receptais.
Beveik kiekviena S. Stavickio-Stano diena prasideda ryto ritualu, padedančiu atsigauti ir atsibusti, – šaltu dušu. „Nors po šaltu vandeniu palendu vos minutei, kaskart tai yra savotiškas iššūkis – kiekvieną kartą labai nesinori“, – šypsosi jis.
Reikšmingu dienos ritualu jis vadina ir ilgus pasivaikščiojimus ar bėgiojimą. „Svarbiausia surasti tam laiko. Pamenu, kai pradėjau bėgioti, skirdavau tam po 15 min. per dieną, ir tai ne kiekvieną. Tačiau vis tiek atrodė sudėtinga.
Dabar bėgiojimui ar vaikščiojimui kasdien stengiuosi skirti po valandą ir įveikti po 7–9 kilometrus. Laikau tai labai gera laiko investicija – nėra geresnio būdo išsivalyti mintis, susidėlioti viską į vietas galvoje, be to, tai išeina į naudą mano produktyvumui ir bendravimui šeimoje“, – vardija Stano ir priduria, kad ilgi pasivaikščiojimai ar bėgiojimas – puiki proga klausytis audioknygų. „Tai puikus būdas užpildyti ir keliones iš vieno koncerto į kitą“, – sako jis.
Tiesa, Stano pastebi, kad net ir tiems dalykams, kurie teigiamai veikia jo savijautą, kartais reikia prisiversti. „Taigi nesvarbu, kalbame apie darbą ar apie mankštą, jei yra rutina, tam tikras įsipareigojimas sau, jis neretai kaba tarsi kardas virš galvos, primenantis, kad ką nors privalai.
Tad esu tikras, kad kertinis geros savijautos akmuo – ne mylimas darbas ar mankšta, o žinojimas, kad kartais gali sau leisti ko nors nedaryti. Būtent todėl kartą per savaitę leidžiu sau nebėgti, nelįsti po šaltu dušu ir pan., galiu tiesiog nieko neveikti. Taip nesijaučiu aplinkybių, darbų ir pareigų įkaitu“, – pasakoja kūrėjas.
Principas nieko sau nedrausti ir neatsisakyti padeda ir, pvz., laikantis sveikesnės mitybos principų. „Juk nusprendę nevartoti vieno ar kito produkto dažniau kankinamės ir galiausiai vis tiek suklumpame. Geriausia nieko neriboti, bet stengtis jausti saiką.
Neprisistatau sau sienų. Žinojimas, kad koks nors saldus desertas ar cepelinas nėra uždraustas vaisius, dažniausiai padeda išvengti nereikalingų pagundų. Todėl pastebiu, kad maitinuosi sveikiau, daug sportuoju ir esu laimingas“, – geros savijautos principais dalijasi Stano.
Vis dėlto jis pripažįsta, kad apie sportą ir sveiką mitybą ilgą laiką jis negalvojo – požiūrį į kūną ir tai, kad juo reikia rūpintis, pakeitė ne tiksintys metai, o 2018 m. diagnozuota onkologinė liga.
„Iki tol galvojau, kad visi vyrai bent iki pensijos yra nemirtingi ir tik po šešiasdešimtmečio reikia susimąstyti apie sportą ar mitybą. Susirgęs supratau, kad susimąstyti reikėjo dar prieš 20 metų. Savimi rūpintis reikia tada, kai dar ne vėlu“, – patikina jis.
Nors liga atsitraukė, pastarieji metai visiems buvo nelengvi, ypač scenos žmonėms, kurie neteko galimybių susitikti su klausytojais koncertuose, karantinas apribojo saviraiškos galimybes.
Tačiau ir kalbėdamas apie įvairias gyvenimo aplinkybes kūrėjas turi principą, kuris gelbsti: „Vadovaujuosi ganėtinai banalia, tačiau kasdien aktualia taisykle ir gyvenimo moto – suprasti, ko negaliu pakeisti, ir pakeisti tai, ką galiu. Svarbiausia šiuos du dalykus atskirti ir tarp jų nepasiklysti. Taigi, keičiu tai, kas yra mano valioje, ir stengiuosi nelaužyti galvos (nors kartais ir nelabai lengva) dėl to, kam negaliu daryti įtakos.“
