Atlikėjas Vilius Tarasovas šypsosi, kad net ir tomis dienomis, kai nesilanko sporto salėje, vietoje neužsisėdi – Labradoro retriverių veislės augintinį į lauką reikia išvesti kasdien, tad ir nužingsniuoti daugiau nei 10 kilometrų – kasdienybė. Kaip pasakoja portalui LRT.lt, jis su nekantrumu laukia, kada su visa šeima galės važinėtis dviračiais.
LRT.lt tęsia straipsnių ciklą, kuriame daugelio pamėgti eterio veidai ir kūrėjai dalijasi geros savijautos receptais.
Būdamas paauglys V. Tarasovas po pamokų skubėdavo ne tik į muzikos, bet ir į krepšinio mokyklą, tad kaip be scenos, taip ir be aktyvaus laisvalaikio gyvenimo neįsivaizduoja.
„Net ir baigęs sporto mokyklą ilgą laiką derindavau krepšinį ir įvairias treniruotes salėje, su svoriais. Visada intensyviai sportavau, tačiau dabar dažniau susimąstau, ar verta tiek draskytis – į olimpiadą juk nevažiuosiu“, – šypteli jis ir priduria, kad mankštintis taip pat reikia protingai, nes nepamatuotas krūvis raumenims gali baigtis traumomis.
Vis dėlto visiškai be sporto Vilius negalėtų – tai viena svarbiausių geros savijautos sudėtinių dalių. „Kiti po treniruočių jaučiasi pavargę, o aš jaučiuosi pailsėjęs ir atsigavęs. Man tai geriausias būdas išsikrauti. Net jei iš ryto jaučiuosi mieguistas, slegia niūrus oras ar trūksta saulės, sportas padeda kaipmat pasijusti žvalesniam ir energingesniam.
Tiesa, kartais reikia prisiversti, ypač dabar, kai dėl karantino sporto klubai kelis mėnesius uždaryti. Daugiau motyvacijos būna, kai gali sportuoti sporto klube, susitikti su pažįstamais ar bičiuliais, tačiau aš ir namuose prisiverčiu pasimankštinti“, – tikina atlikėjas.
Praėjusiais metais jį pristabdė ne tik karantinas, bet ir trauma. Birželį žaidžiant krepšinį atlikėjui plyšo Achilo sausgyslė, prireikė operacijos ir ilgos reabilitacijos. Ir nors tai vyrą pristabdė, visiškai nesustabdė – ant scenos jis lipo su ramentais, o atsigavęs po operacijos skubėjo į treniruočių salę mankštinti viršutinės kūno dalies. „Vasara buvo ganėtinai aktyvi, nors trauma kažkiek ribojo, o rudenį – vėl karantinas. Buvo rūpestėlio, nes reabilitacinius pratimus teko atlikti namuose“, – prisiminė jis.
Lietingas ir šaltas savaitgalio dienas V. Tarasovas mielai leidžia namuose žiūrėdamas filmus ar serialus, taip dieną kitą pailsėdamas ir nuo sporto salės. Sako, kad po pertraukėlės ir motyvacijos bei energijos sugrįžus tik daugiau. Tiesa, visiškai nieko neveikti neleidžia šuo.
„Labradoras jau aštuntą ryto žadina – reikia eiti pasivaikščioti, papildomai pajudėti. Taip iš ryto nupėdinu kokius 3 kilometrus, o per dieną susidaro ir 12–13 kilometrų. Jei oras lepina, galime išsiruošti ir į ilgesnį pasivaikščiojimą. Šį pavasarį buvo puikių dienų, tad buvome persikėlę į Smiltynę ir grožėdamiesi pajūriu smėliu nužingsniavome apie 15 kilometrų. Šuo buvo toks pavargęs, kad grįžęs namo vakare vėl eiti į lauką nenorėjo“, – šypsosi V. Tarasovas.
Uostamiestyje gyvenantis V. Tarasovas ne kartą patikina, kad jis tikrai ne iš tų klaipėdiečių, kurie prie jūros apsilanko retai. Jam patinka pajūrio gamta ir jis su nekantrumu laukia, kada atšils ir su šeima galės dažniau minti dviračius. Kaip ir pasivaikščiojimai, dviračio mynimas – puikus būdas ne tik pajudėti, bet ir daugiau pabūti gamtoje, pasigrožėti įstabiais vaizdais. Juolab kad per Klaipėdą driekiasi ne vienas puikus dviračių takas.
Vilius nestokoja optimizmo – tikisi, kad šią vasarą galės ne tik aktyviai pajudėti ar pasivažinėti dviračiu, bet ir susitikti su klausytojais koncertuose. Juk saviraiška ne mažiau svarbi gerai savijautai palaikyti. „Po praėjusį pavasarį buvusio karantino žmonės buvo labai išsiilgę koncertų, matėsi, su kokiu noru vasarą ateina pasiklausyti. Tikiuosi, kad situacija pagerės ir šią vasarą vėl galėsime susitikti“, – sako V. Tarasovas.
