Naujienų srautas

Laisvalaikis2020.11.02 07:00

Unikalaus elektrinio katamarano kūrėją svajonės siekimas išplėšė iš emigracijos ir įkvėpė pasauliniam iššūkiui

Radvilė Rumšienė, LRT.lt 2020.11.02 07:00
00:00
|
00:00
00:00

Analogų neturintį elektrinį katamaraną „Popa Boat“ klaipėdietis Tomas Vėlius sukūrė vedamas savo svajonės. Tarsi iššūkį likimui metęs jaunas vyras nusprendė iš gyvenimo išpešti paties sumanytą maksimumą ir kol kas ryžtingai eina šio tikslo link – šiuo metu T. Vėliaus sukurtas elektrinis katamaranas jau pristatytas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Idėją padovanojo Danės upė

Klaipėdietis Tomas Vėlius nepabūgo siekti savo svajonės ir jau kurį laiką prie jos gali prisiliesti net ir svetimi žmonės – Danės upe plaukiojantis elektrinis katamaranas „Popa Boat“ nestokoja žmonių dėmesio.

Kaip gyvenimas atvedė iki minties kurti elektrinį katamaraną, šiandien jau ir įvertinimų savo veiklos srityje pelnęs ekologiškos vandens transporto priemonės kūrėjas tvirtina nežinantis – mat iki užgimstant šiai minčiai daug sąlyčio taškų su vandens transportu jis nėra turėjęs.

„Tiesiog ėjau krantine šalia Danės upės ir pamatęs visiems įprastus vandens dviračius pagalvojau, kad tai visai gera pramoga – būni mieste, bet kartu ir ne visai jame. Tuomet pradėjau ieškoti kažkokio tokio daikto. Norėjau elektrinio, nes teisių neturėjau. Be to, norėjau, kad garso didelio nebūtų, kad valdymas būtų paprastas. Bandžiau įsivaizduoti daiktą, kuriuo norėčiau plaukti. Vandens dviračiu buvau plaukęs, bet ne tas malonumas“, – dėstė T. Vėlius.

Elektrinio katamarano įsigeidusiam vaikinui jo įsigyti nepavyko, nes tokio tiesiog nebuvo. Panašiausias į T. Vėliaus vaizduotėje sukurtą transporto priemonę buvo Kinijos rinkoje aptiktas elektrinis laivas. Jį vaikinas ir įsigijo.

„Parsisiunčiau jį aš iš tos Kinijos. Sumokėjau nemažai pinigų, kaip už tokį daiktą. Gavau tokį niekalą, kad pradėjau ryžtis galvoti, kaip pasigaminti pačiam. Gamybos patirties neturėjau, todėl pradėjau domėtis, rinkti informaciją – kas yra plastikas, kas yra elektra“, – pasakojo katamarano kūrėjas.

Svajonė išplėšė iš emigracijos

Nuo minėto pasivaikščiojimo Danės upės pakrante, kai ir gimė T. Vėliaus svajonė kurti iki šiol nė pačiam nematytą vandens transporto priemonę, iki labai konkrečios vizualizacijos ir koncepcijos praslinko maždaug pusmetis.

Tada jau išgryninęs dabartinio elektrinio katamarano „Popa Boat“ idėją, vaikinas ryžosi atsisakyti visų iki tol buvusių veiklų ir atsiduoti svajonės įgyvendinimui.

„Pats vienas pasistačiau dirbtuves ir pats vienas pastačiau pirmą prototipą. Laivas man gimė per devynis mėnesius sąžiningo darbo“, – apibendrino kūrėjas.

Vėliau prie tolimesnių prototipų gamybos dirbo specialiai tam suburta profesionalų komanda, elektrinių katamaranų gamyba pradėjo įgyti verslo kontūrus, katamaraną komanda pristatė ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Būtent gana drąsus žingsnis imtis įgyvendinti savo svajonę T. Vėlių, tikėtina, tvirtesniais ryšiais susaistė su Lietuva, mat prieš imdamasis katamarano gamybos vaikinas jau buvo pabuvojęs emigracijoje.

„Buvau tipinis emigrantas, kuris išvažiavo trumpam, o pasiliko ilgesniam laikui. Standartiškai ten kaupiau pinigus, kad grįžęs galėčiau užsiimti savo veikla. Labai spaudė širdį. Ten užsiėmiau įvairiomis veiklomis, bet jos neteikė malonumo, išskyrus tai, kad reikėjo užsidirbti pinigus“, – neslėpė buvęs emigrantas, tačiau dabar jis jaučiasi jau atradęs savo kelią.

Nors viešojoje erdvėje „Popa Boat“ kūrėjas yra pateikęs kelias katamarano pavadinimo versijas, tačiau pripažįsta, kad tikrosios kol kas nėra atskleidęs – ją dar laiko paslaptyje.

„Dabar vadinkime, kad tai yra tiesiog po pasaulį plaukiojantis daiktas, o vėliau galbūt atskleisiu daugiau. Pamatysime, kaip man seksis. Tai nėra tiesiog šiaip sau, tai yra kai kas, kas slepiasi giliau“, – patikino T. Vėlius.

Reikia imtis įgyvendinti svajones

Pašnekovas neslėpė, jog prieš imdamasis kurti katamaraną nė neturėjo visos tam reikalingos pinigų sumos, tačiau sugebėjo įtikinti kitus žmones prisidėti prie idėjos.

„Iš esmės reikia būti geranoriškiems. Tokiems, su kuriais žmonės nori bendrauti, bendradarbiauti. Niekada negali žinoti, kokios pagalbos tau reikės, ir jeigu būsi „fainas bičas“, visi tau padės, kiek galės“, – mintimis dalijosi kūrėjas ir verslininkas.

Vis dėlto, pinigų kiekį ar jų stygių T. Vėlius vertina filosofiškai. Anot jo, žmogui ateina tokia pinigų suma, kokiai jis yra pasirengęs.

„Aš nuo pat pradžių norėjau didelės pinigų sumos iš investuotojų, bet tik per laiką supranti, kad turi būti to vertas, mokėti tą suvaldyti“, – dėstė pašnekovas.

Jau nieko nestebina sėkmingų verslininkų pasisakymai apie tai, jog turintieji savą verslą dirba neskaičiuodami darbo valandų, tačiau T. Vėlius ir nelimituotą darbo dieną vertina kiek kitaip.

„Darbas tik dėl darbo išeina nemielas. Aš užsidegiau tuo, ką darau. Tai mano hobis. Aš dirbu visą laiką, kai nebendrauju kitais reikalais. Net ir kai su žmona vykstame kur nors pailsėti, dažniausiai tai būna prie kokio vandens telkinio. Viskas yra susiję. Nežinau, ar tai darbas, ar gyvenimo būdas“, – neslėpė pašnekovas.

Savo svajonę įgyvendinęs ir toliau ją plėtojantis kūrėjas pabrėžė, jog reikia ne tik nebijoti svajoti, bet ir imtis veiksmų, siekiant tas svajones įgyvendinti.

„Mes gyvename ne tiek ir ilgai. Vyresnio amžiaus žmonės vis sako, kad ėmė laikas ir prabėgo. Tai jeigu jis iš tiesų taip greitai bėga – norisi jį praleisti turiningiau“, – požiūriu dalijosi T. Vėlius.

Piligrimų kelius ėjęs, įvairiomis gyvenimo filosofijomis domėjęsis žmogus teigė, kad dažnai įvairios praktikos akcentuoja žmogaus pastangų ir gyvenimo kokybės proporciją.

„Vis sakoma, kad kaip pasiklosi – taip išsimiegosi, pats esi savo gyvenimo kalvis ir pan. Daug patarlių, bet visos apie tą patį. Pamačiau, kad žmonės vienaip ar kitaip gauna tai, ko nori. Todėl pagalvojau, kad gal išeitų man tapti kokios didelės gamyklos savininku, vadovu, pagaminti tokius laivus, kokius sugalvojau, ir paleisti juos po pasaulį. Toks gyvenimo iššūkis. Jeigu viskas įmanoma, užsiprašysiu nekukliai“, – bėrė pašnekovas.

Pašnekovas neslėpė, kad ši veikla jį savotiškai užaugino, davė daug neįkainojamų potyrių ir įgūdžių.

Ateities transporto priemonė?

Per trejus veiklos metus jau pastatyti keturi „Popa Boat“ laivai. Du iš jų pernai ir šiemet jau dirbo – žmonės galėjo juos išsinuomoti ir paplaukioti.

„Komanda mūsų jau pilna, bet dar neturime masinės produkcijos – to tikrojo tikslo dar nesame pasiekę, išskyrus tai, kad katamaranai, kuriais jau galima plaukti, yra“, – teigė T. Vėlius.

Kūrėjas neslėpė norintis užkariauti pasaulį – tiki, jog jo kurtais elektriniais katamaranais ateityje džiaugsis ne tik Lietuvos ar Europos gyventojai, bet ir žmonės iš kur kas tolimesnių kraštų.

Panašu, kad laikui bėgant jauno vyro svajonė vis labiau auga ir idėja nebeapsiriboja tik tikslu sukurti ekologišką vandens transporto priemonę, bet apima daugybę sričių. Viena tokių – tikslas ateityje sukurti katamaranų dalijimosi sistemą, kokios jau yra sukurtos automobiliams, dviračiams ar paspirtukams.

„Kaip žinome, nuo senų senovės miestai kuriasi arti vandens telkinių – upių, ežerų. Taigi, galime naudoti tvariausią kelią – vandenį, ne mūsų žemę, užklotą asfaltais ir kitais dalykais, kurie iš principo nėra geri“, – dėstė T. Vėlius.

Manoma, kad iki maždaug 8 km/val. įsibėgėjantys katamaranai turėtų būti ypač patraukli susisiekimo ir kelionių mieste priemonė Skandinavijoje, kur yra daugybė salų. O šiuo metu, kol lietuvio kuriami elektriniai katamaranai dar neišpopuliarėjo visame pasaulyje, jie tarnauja rekreacijai ir turizmui.

Rugsėjo pabaigoje katamaranai „Popa Boat“ baigė sezoną ir yra iškelti į krantą, tačiau šiųmetį sezoną kūrėjas vertina pozityviai – išbandžiusieji džiaugėsi patogia ir neįprasta vandens transporto priemone. Paplaukioti spėjo ne visi norintieji, tad ateinantį sezoną tikimasi klientams pasiūlyti daugiau katamaranų.

Pašnekovas akcentavo, kad „Popa Boat“ pandemijos metu buvo ypač paranki pramoga, mat žmonės galėjo pasimėgauti laiku ant vandens, bet išvengti nereikalingų kontaktų su svetimais žmonėmis, kurių galbūt būtų įprastame laive ar tiesiog miesto gatvėse.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi