Grybai ir grybavimas – šiuo metu viena aktualiausių temų. Socialiniuose tinkluose gausu ypatingai didelių laimikių nuotraukų, bet kartu šiemet daugėja ir apsinuodijimų grybais. Kokias esmines klaidas daro grybautojai ir kaip jų išvengti?
Pasak LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laba diena, Lietuva“ viešėjusios VURL ūmių apsinuodijimų skyriaus vedėjos Gabijos Laubner, dažniausiai apsinuodijama prisirinkus ir suvalgius nepažįstamų grybų arba nevalgomus grybus supainiojus su valgomais.
„Šiemet netgi tie žmonės, kurie negrybavę niekada, matydami, kas darosi socialiniuose tinkluose, azarto pagauti, net ir jie eina į miškus. O jie, jeigu negrybavo visą gyvenimą, grybų nepažįsta“, – svarstė G. Laubner.
Pasak jos, apsinuodyti galima ne tik nuodingais, bet ir valgomais grybais, o simptomai bus panašūs: „Pirmas valandas netgi medikui yra sunku atskirti, nes simptomai yra panašūs ir identiški.“
G. Laubner teigė, kad apsinuodijimas grybais gali sukelti virškinamojo trakto sutrikimus, haliucinacijas, sudėtingiausiu atveju – kepenų nepakankamumą. „Jeigu priešnuodis neskiriamas laiku, pasekmės būna labai liūdnos“, – sako G. Laubner.
Gydytoja įspėja, kad jeigu valgėte grybų ir prasidėjo negerumas, pilvo skausmas, pūtimas, raižymas, pykinimas, vėmimas, vandeningas viduriavimas, reikėtų sunerimti. „Jeigu tai užtrunka, reikėtų kreiptis į medikus, jei nenorite važiuoti, reikėtų bent pasiskambinti pasikonsultuoti“, – ragina G. Laubner ir priduria, kad prastą savijautą gali lemti kiekis ir saiko nebuvimas.
Pasak G. Laubner, šiemet sunegalavusių pacientų ypač daug. Nerimą kelia tai, kad jie sako valgę tik valgomus grybus – baravykus, šilbaravykius, voveraites.
„Yra sakoma, kad miškas valosi grybais. Grybai yra vertingas produktas, turi daug vitaminų, mikroelementų, bet lygiai taip pat kaupia ir nuodingas, toksiškas medžiagas. Šiais metais mes pradėjome įtarti, kad gali būti, kad tie dideli kiekiai ir valgomų grybų suvalgymas kažkaip susiję su tuo, kad grybai vis dėlto kaupia toksines medžiagas“, – sakė G. Laubner.
Valgomus grybus ji rekomenduoja suvalgyti tą pačią dieną, nes pastovėjus pradeda irti jų baltymai ir išsiskiria toksinės medžiagos.
Prie pokalbio laidoje prisijungė ir VU profesorius, mikologas Ernestas Kutorga. Jis papasakojo, kaip grybus rinkti ir kas lėmė tokį gausų jų augimą šiais metais.
„Moksliniai tyrimai rodo, kad tiek rovimas, tiek nupjovimas didelės įtakos grybų derlingumui nedaro, tad grybautojai gali rinktis. Reikia priminti apie saikingumą. Vieno kito krepšio pakanka žmogui, palikime grybų ir gamtai, be to, reikia palikti vaisiakrūmį, kad grybai galėtų toliau daugintis“, – apie teisingą grybų rinkimą sakė E. Kutorga.
Pasak jo, svarbiausios sąlygos grybams augti – krituliai, drėgmė, temperatūra. „Temperatūrai suteikiama net daugiau reikšmės negu krituliams“, – pabrėžė E. Kutorga.
E. Kutorga teigė, kad šiemet grybams augti sąlygos itin palankios – vasara ir ruduo šilti, tad įšilęs ir dirvožemis, kur auga grybiena. Nuo antros rugpjūčio pusės buvo pakankamas drėgmės kiekis, tad grybų ir pridygo, sako specialistas.
