Įdomu, kaip žmonės žvelgia į istoriją. Jei akmens amžiui taikomi šiandienos estetiniai ar etiniai kriterijai, situacija visuomet tampa juokinga, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ sako rašytojas Herkus Kunčius, kurio knyga „Lietuviškos apybraižos“ dalyvauja Metų knygos rinkimuose. Pasak autoriaus, viena svarbiausių knygos temų – valdžia, visais laikais siekianti kuo daugiau galios.
Apybraižos žanras pasirinktas todėl, kad talpina savyje tikrą istorinį pasakojimą ir sugalvotas istorijas, sako rašytojas Herkus Kunčius. Pasak jo, knygos pavadinimas „Lietuviškos apybraižos“ turi ironijos atspalvių: „Tai man primena sovietmečio laikus, kai knygynai buvo pilni įvairių apybraižų – portretinių, kelionių ir pan.“
Visgi „Lietuviškos apybraižos“ – istorijų romanas, kuriame kai kurie personažai pasirodo visos knygos metu. „Šios istorijos prasideda XVIII a. pradžioje ir baigiasi XX a. devintajame dešimtmetyje, kai Lietuva jau nepriklausoma. Visas istorijas jungia Lietuva ir jos aktualijos. Man įdomu rašyti apie Lietuvą ir kitas regiono šalis – Lenkiją, Baltarusiją. Tai mano interesų sritis“, – tvirtina rašytojas.
Kalbėdamas apie istorinės tiesos ir fantazijos santykį, H. Kunčius sako pasirenkantis tikrus faktus ir apipinantis juos vaizduote: „Man buvo įdomu, kaip mes žiūrime į istoriją. Juk dažnai į ją žvelgiame iš šiandienos pozicijos, o tuomet atsiranda komiškų dalykų. Jei taikome estetinius ar etinius kriterijus akmens amžiui, būna juokinga, nes niekas nesutampa.“
Viena iš svarbių knygos „Lietuviškos apybraižos“ temų – valdžia. „Visais laikais valdžia veikė įvairiausiais būdais, siekdama vieno – sukaupti dar daugiau galios savo rankose. Ne veltui pasirinkti personažai knygoje – Hitleris, Napoleonas, net Brežnevas ir kt.“, – pasakoja kūrėjas.
Daugiau – laidos įraše.
