Senojoje Varėnoje, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimtinėje, iškilo lauko vitražas, sukurtas pagal simfoninę poemą „Miške“. Vitražas pastatytas šalia M. K. Čiurlionio gimimo vietą žyminčio paminklo Senosios Varėnos bažnyčios šventoriuje.
Pristatant lauko vitražą, sukurtą pagal simfoninę poemą „Miške“, skambėjo M. K. Čiurlionio preliudai, kuriuos atliko styginių kvartetas „Musica Humana“. Lauko vitražas pastatytas Senosios Varėnos bažnyčios šventoriuje, šalia prieš penkerius metus atidengto M. K. Čiurlionio gimimo vietą žyminčio paminklo. Keturių metrų aukščio vitražas sukurtas iš stiklo, atvežto iš Ukrainos, Lvivo. Vitražo idėjos autorius – Senosios Varėnos bažnyčios klebonas.
„Eglės pasirinktos kaip motyvas, nes mūsų tautosakoje eglė yra labai svarbi. Turime pasaką „Eglė žalčių karalienė“, todėl norėjome, kad eglė būtų smaragdo spalvos, šviesi. Mums, tikintiesiems, tai yra liturginė vilties spalva“, – sako Senosios Varėnos bažnyčios klebonas Pranciškus Čivilis.
Lauko vitražą sukūrė vienas iš šios bažnyčios architektų Brunonas Bakaitis. Vitražo idėja – penkios stilizuotos eglės.
„Matau ir mišką, ir muzikos instrumentą, nes lietuviški skrabalai labai panašūs. O Čiurlionis be muzikos kažkaip irgi neįsivaizduojamas“, – pasakoja architektas, vitražo autorius Brunonas Bakaitis.
M. K. Čiurlionis gimė Varėnoje, o į Druskininkus su tėvais išvyko dar būdamas vaikas. Todėl kuriant vitražą norėta gimimo vietą susieti su jo kūryba.
„Čiurlionio kūryboje galima atrasti ir gimtinės elementų – pavyzdžiui, Varėnės upę, jos vingius, mišką, gamtą. Visa tai susilieja į Čiurlionio kūrybą. Nesvarbu, kad čia prabėgo tik ankstyvoji jo vaikystė, tačiau būtent šios vietos vaizdai atsispindi jo kūryboje“, – sako Senosios Varėnos M. K. Čiurlionio draugijos narė Regina Svirskienė.
Šiemet minimos M. K. Čiurlionio žmonos, rašytojos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės 140-osios gimimo metinės. Bažnyčioje pristatyta paroda „Sofija Čiurlionienė (Kymantaitė). Vertingas gyvenimas“. Keturiolikos meninių vinječių rinkinį sukūrė Čiurlionių provaikaitis, dailininkas Džiugas Pauliukaitis.
„Iš atsiminimų, raštų ir laiškų parinkau, mano manymu, tinkamas citatas ir fragmentus. Kai kurie žodžiai yra pačios Sofijos, kai kuriais atvejais – kitų asmenų. Rinkausi tai, kas man pačiam įstrigo atmintyje, kas, mano manymu, yra verta parodyti žmonėms“, – pasakoja Džiugas Pauliukaitis.
Parodą Džiugas Pauliukaitis vadina vainiku savo promočiutei Sofijai Kymantaitei-Čiurlionienei.
