„Būtent šis Sally Rooney atvejis Jungtinėje Karalystėje įdomus tuo, kad jos knygos iš prekybos išimamos ne dėl knygų turinio, o dėl pačios autorės politinių pažiūrų ir jų deklaravimo“, – sako rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė Aušra Kaziliūnaitė. Leidėja, leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ūla Ambrasaitė atkreipia dėmesį, kad S. Rooney ir jos leidyklos sprendimas Jungtinėje Karalystėje nebeprekiauti autorės knygomis gali būti ir žingsnis, apsaugosiantis nuo tam tikrų teisinių niuansų.
Visas pokalbis – LRT KLASIKOS laidoje „Pakeliui su klasika“.
Dėl ko kilo sąmyšis?
Airių rašytojos, bestselerių „Normalūs žmonės“ ir „Intermezzo“ autorės S. Rooney knygos nebebus pardavinėjamos Jungtinėje Karalystėje. Tokį sprendimą, suderinusi su rašytoja, paskelbė jos leidykla „Faber“.
Taip pat skaitykite
Priežastis – S. Rooney parama aktyvistų grupei „Palestine Action“, kuri Jungtinėje Karalystėje yra uždrausta kaip teroristinė organizacija. S. Rooney teigia nebegalinti gauti autorinio atlyginimo už Jungtinėje Karalystėje parduodamas knygas, nes tai galėtų prieštarauti šalies kovos su terorizmu įstatymams.
Taip pat skaitykite
Kaip sako LRT RADIJO bendradarbė Jungtinėje Karalystėje Viktorija Rinkevičiūtė, „Palestine Action“ šioje šalyje buvo įkurta 2020 m.
„Tai iš esmės yra propalestinietiška aktyvistų organizacija, kurios tikslas – sutrikdyti Izraeliui ginkluotę teikiančių įmonių veiklą. [...] Svarbu pasakyti, kad „Palestine Action“ nėra organizacija, rengianti protestus, mitingus ar panašius dalykus. Ji savo politinių tikslų siekia imdamasi tiesioginių veiksmų. Pavyzdžiui, įsibrauna į karinius objektus, gadina įrangą ir taip trikdo gamybą“, – komentuoja V. Rinkevičiūtė.
Anot jos, pernai, kai „Palestine Action“ įsibrovė į britų karinių oro pajėgų bazę, šalies Vyriausybė ją įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą. Sprendimas šalies viduje sukėlė protestų bangą.
„Nuo tos akimirkos bet kokia parama arba narystė šioje organizacijoje yra kriminalinis nusikaltimas. Pavyzdžiui, jeigu rašytojos knygų uždirbti pinigai būtų pervedami šiai organizacijai, tai iš esmės būtų nusikaltimas, nes ši organizacija negali būti legaliai remiama. Dėl to ir rašytoja, ir jos leidykla susitarė, kad knygos būtent dėl šito įstatymo negali būti platinamos Jungtinėje Karalystėje“, – paaiškina V. Rinkevičiūtė.
Ar šį atvejį galima vadinti cenzūra?
Komentuodama susiklosčiusią situaciją, rašytoja, filosofė, humanitarinių mokslų daktarė A. Kaziliūnaitė pastebi, kad tai – ne pirmas panašus atvejis tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje.
Ji primena, kad JAV į teisiamųjų suolą dėl savo kuriamos poezijos buvo pasodintas rašytojas Allenas Ginsbergas. Lietuvoje kaip cenzūros atvejį A. Kaziliūnaitė išskiria situaciją, kai Neringos Dangvydės knyga vaikams „Gintarinė širdis“ buvo išimta iš prekybos dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo.
Vis dėlto S. Rooney atvejis A. Kaziliūnaitei įdomus tuo, kad, jos vertinimu, airių rašytojos knygos iš prekybos išimamos ne dėl knygų turinio, o dėl autorės politinių pažiūrų.
„Kai kalbame apie politinę cenzūrą, ar ji būtų vadinamoji negatyvi, kai imamasi draudimų, ar pozityvi, kai skatinami tik tam tikri pareiškimai ar ideologijos, dažniausiai vis tiek kalbame apie pačių kūrinių turinį: kas yra vaizduojama tose knygose, apie ką sukasi istorija, veikėjai ir panašiai. [...] Čia turime visai priešingą situaciją, kai dėl autorės pažiūrų mes tiesiog baudžiame kūrinį.
Viena vertus, galima sakyti, kad tai yra cenzūra. Visgi sakyčiau, kad ne kūrybinė cenzūra, o greičiau tam tikro diskurso, kuris tildo tam tikras pozicijas visuomenėje, slopinimas“, – komentuoja A. Kaziliūnaitė.
Būdas išvengti teisinių nemalonumų?
Leidėja, leidyklos „Lapas“ įkūrėja Ū. Ambrasaitė sutinka – ne paslaptis, kad dauguma leidėjų visame pasaulyje jaučia atsakomybę už tai, ką ir kodėl leidžia ir kaip dalyvauja diskurse, kurį skatina arba formuoja jų išleisti autoriai.
Man regis, tiek leidėjas, tiek autorė turbūt supranta, kad jos knygų skaitymas turėtų tik pakilti.
Ū. Ambrasaitė
Pasak jos, įdomus požiūris, kad S. Rooney atveju cenzūruojamos politinės autorės pažiūros. Tiesa, Ū. Ambrasaitė atkreipia dėmesį, kad taip savotiškai reguliuojamas ir pinigų, kaip vertybes atspindinčio mediumo, judėjimas.
„Iš pačios S. Rooney pasisakymų žinome, kad ji pinigais, gautais iš honorarų, dotuoja „Palestine Action“ organizaciją. [...] Man atrodo, čia tam tikra prasme leidėjas su autoriumi susitarė ir priėmė paprastesnį sprendimą kaip neiti gilyn į teisinius niuansus.
Žinau, kad S. Rooney turėjo atšaukti vieną vizitą Jungtinėje Karalystėje būtent dėl baimės, kad gali kilti protestų. Greičiausiai čia nėra vien reguliaciniai dalykai, turbūt jaučiami ir tam tikri galimi visuomenės iššūkiai“, – svarsto Ū. Ambrasaitė.
Jos nuomone, šis autorės ir leidėjų sprendimas S. Rooney knygų populiarumo tikrai nesumenkins. Tai, kad negalima nusipirkti knygos vienoje rinkoje, globaliame pasaulyje nereiškia uždarytų durų kitose rinkose.
„Man regis, tiek leidėjas, tiek autorė turbūt supranta, kad jos knygų skaitymas turėtų tik pakilti. Gal tai kaip tik yra proga iškomunikuoti autorės politinę poziciją ir iš prekybos išimti knygas, kurios kada nors vėliau galbūt galėtų patekti į sankcijų sąrašą. Jie tą sprendimą priėmė anksčiau, negu galėtų kilti problema“, – sako Ū. Ambrasaitė.
Lietuvoje S. Rooney knygos nedings
Lietuvoje keturias S. Rooney knygas yra išleidusi leidykla „Alma littera“. Leidyklos direktorė, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė sutinka, kad autoriaus ir leidyklos vertybinis suderinamumas yra svarbi bendradarbiavimo sąlyga, tačiau sako, kad šiuo metu nemato pagrindo keisti S. Rooney knygų platinimo.
„Lietuvoje „Palestine Action“ organizacija nėra uždrausta, šiuo metu nematome pagrindo keisti autorės knygų platinimo ar imtis kitų veiksmų. Papildomų autorės kūrinių leidybos teisių šiuo metu nesame įsigiję.
Manome, kad autoriaus ir leidyklos vertybinis suderinamumas yra svarbi ilgalaikio bendradarbiavimo sąlyga. Kūrėjų politinės pažiūros ir vieša veikla gali turėti įtakos leidybiniams sprendimams, tačiau kiekvieną situaciją vertiname individualiai.
Mūsų „Alma littera“ praktikoje yra buvę atvejų, kai dėl esminių vertybinių nesutarimų nusprendėme neleisti kūrinio, sustabdyti leidybos procesą ar išimti leidinį iš prekybos. Kartu manome, kad svarbu gerbti kūrėjų saviraiškos laisvę ir atskirti asmeninę autoriaus poziciją nuo jo kūrybos, kiekvienu atveju atsakingai įvertinant aplinkybes“, – LRT RADIJUI atsiųstame komentare teigė D. Zaidė.
Taip pat skaitykite
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
