Rygoje tenka dažnai lankytis ir kiekvieną kartą šiame mieste randu nematytų vietų ar atsiradusių naujų stebinančių objektų. Miesto centrinė dalis yra labai didelė, dažnas miesto svečias apžiūri senamiestį, Alberto ir kelias pagrindines gatves su įspūdingiausiais art nouveau stiliaus pastatais, Art Nouveau ir kitus muziejus, rečiau aplanko toliau nuo šių turistinių vietų nutolusius objektus.
Rygos centras, kurį mes matome dabar, išaugo neįtikėtinai greitai sutapus kelioms aplinkybėms – 19 amžiaus antroje pusėje mieste sparčiai vystėsi pramonė, uostas ir prekyba, o nuo 1897 iki 1913 metų miesto gyventojų padaugėjo beveik dvigubai. 1901 metais miesto meru buvo išrinktas šiame mieste gimęs, nuo seno Rygoje gyvenusioje anglų ir škotų prekybininkų šeimoje augęs verslininkas ir liberalus politikas George`as Armitsteadas. Istorija besidominčių rygiečių iki šiol jis laikomas geriausiu visų laikų miesto vadovų.
G. Armitsteadas buvo baigęs Rygos politechnikos institutą, vėliau tęsė studijas Ciuricho ir Oksfordo universitetuose, valdė kelis šeimos verslus, turėjo aiškią vakarietiško klestinčio miesto modernizavimo viziją ir per trumpą laiką ją sėkmingai įgyvendino.
Per dvylika jo valdymo metų miestas buvo elektrifikuotas, įrengtos vandentiekio ir nuotekų sistemos, paleista pirmoji tramvajų linija, nutiestos naujos gatvės, pastatyta 13 mokyklų, trys ligoninės, nacionalinis muziejus, zoologijos sodas, parkai, bibliotekos ir aibė kitų objektų, kurie išlikę iki šių dienų. Miesto plėtra ir statybos vyko pagal aiškiai nustatytas taisykles, buvo reglamentuoti pastatų aukščiai, gatvių pločiai, vidinių kiemų struktūros.
G. Armitsteado vadovavimo miestui laikotarpiu mieste suklestėjo pramonė, verslas ir kultūra, mieste atsirado apie 800 art nouveau stiliaus gyvenamųjų namų, didesnioji jų dalis buvo projektuota vietinių architektų, kurie buvo baigę mokslus Rygos politechnikos instituto Architektūros fakultete. Didelė dalis architektų buvo etniniai latviai, dalis – vietiniai žydai ir vokiečiai. Šiandien vaikštant po Rygos centrą stebina to meto statybų ir investicijų mastas ir darbų kokybė. 1910–1913 metais mieste kasmet buvo pastatyta nuo 300 iki 500 naujų namų.
Norint pamatyti, kaip gyveno to meto rygiečiai, tai galima padaryti Rygos Art Nouveau centre – pavyzdingai restauruotame ir detaliai atkurtame žymaus to laikotarpio latvių architekto Konstantīno Pēkšēno 1903 metais įrengtame bute. Šis architektas suprojektavo ir patį namą, kuriame buvo jo butas. Norint pamatyti, kaip gyveno to meto miesto menininkai, visai šalia Rygos Art Nouveau centro verta užsukti į dar vieną to laikotarpio butą, kuriame gyveno ir turėjo studiją žymus šio laikotarpio latvių dailininkas Janis Rozentāls.
Kartu bute gyveno jo žmona, suomių dainininkė Elli Forssell-Rozentāle, jų vaikai, o dalį buto dailininkas nuomojo rašytojui Rūdolfui Blaumaniui. Projektavęs namą architektas Konstantīns Pēkšēns šį butą įrengė pagal dailininko pageidavimus – butas buvo dviejų aukštų, antrame įrengta šviesi ir erdvi dailininko studija. Šių dienų kontekste stebina, kad šie prašmatnūs namai buvo statomi vidurinei klasei.
Ilgą laiką po Nepriklausomybės atgavimo dalis buvusiems savininkams grąžinto turto Rygoje buvo neįveiklinta – matyt, laukta investuotojų ar pirkėjų. Pastaruoju metu tokių pastatų ženkliai sumažėjo. Atokesnėse Rygos centro vietose yra daug verslo ir menininkų bendradarbiavimo pavyzdžių.
Dalis tokių vietų galimai atsirado su savivaldybės palaiminimu ar parama. Viena iš tokių vietų yra Lastadijos kultūros kvartalas. Ši vieta yra už geležinkelio stoties ir Centrinio Rygos turgaus esančiame miesto rajone. Užėjus į šį kultūros centrą pirmas įspūdis buvo, kad patekau į gerai organizuotą ir laisve dvelkiantį skvotą.
Būdamas šiame kultūros centre pavydėjau, kad jis ne Vilniuje ar kuriame nors kitame Lietuvos mieste.
Ši vieta buvo ilgus metus apleista – namai negyvenami, aplinkui dykynė. Kultūros centras apima kelis anksčiau apleistus, dabar jau menininkų sutvarkytus ir vis dar tvarkomus pastatus, sandėliukus, vidinius kiemus. Kultūros centre gyvena ir kuria apie 30 žmonių, kurie užsiima skirtingomis veiklomis, didelė dalis šių veiklų yra orientuota į aplinkinius gyventojus, dalis veiklų skirta platesnei publikai. Centre vyksta koncertai, naktinės filmų peržiūros, parodos, vasarą – pankroko ir hipių muzikos festivaliai, reivo vakarėliai.
Vieni kultūros centro gyventojai lysvėse augina daržoves, gėles, uogas ir prieskonines žoleles, kiti lauko katile verda maistą, vyksta edukacijos aplinkinių gyventojų vaikams ir kitos veiklos. Ant pastato sienos kabojo plakatas, informuojantis, kad nustatytą savaitės dieną aplinkiniai gyventojai gali atnešti savo sugedusius buitinius prietaisus, juos centro gyventojai prikels antram gyvenimui.
Vieno iš kultūros centro pastatų pirmame aukšte įrengtos patalpos, kuriose aplinkinių rajonų nepasiturintys gyventojai gali pasiimti kitų žmonių atvežtų nebenaudojamų rūbų, avalynės, knygų, žaislų, namų apyvokos daiktų.
Mokėti nereikia, bet, jei nori, gali paaukoti pinigų centro veiklai. Paslauga populiari – mums būnant centre žmonės vežė jiems nebereikalingus daiktus, viename centro kambaryje gyventojai rūšiavo atvežtus daiktus, kituose kambariuose mažiau pasiturintys žmonės rinkosi rūbus ir avalynę. Būdamas šiame kultūros centre pavydėjau, kad jis ne Vilniuje ar kuriame nors kitame Lietuvos mieste.
Kiek toliau nuo centro nutolusi populiari Rygos jaunimo pamėgta vieta Talino gatvės kvartalas. Čia 19 amžiaus pabaigoje veikė įrankių fabrikas, jo pastatas išlikęs, sovietmečiu čia veikė greitosios pagalbos automobilių bazė. Šiuo metu dideliame pastatų komplekse veikia galerijos, vyksta koncertai, spektakliai, įsikūrę barai ir maitinimo įstaigos, menininkų studijos.
Vietą verta apžiūrėti ir dėl grafičių. Netoli šios vietos yra daugiau panašių, didesnių ir mažesnių, ne taip seniai buvusių apleistų, šiuo metu sėkmingai įveiklintų vietų: Briano kvartalas, buvusios alaus daryklos teritorijoje esantis Kimelio kvartalas ir kiti.
Kitoje Dauguvos upės pusėje verta apsilankyti neseniai renovuotame Agenskalno turguje. 1898 metais pastatyto turgaus pastato, kiek primenančio Vilniaus Halės turgų, pirmame aukšte prekiaujama vietinių ūkininkų produkcija, antrame aukšte veikia kavinės ir barai, sekmadieniais lauke vyksta labai tvarkingas antikvaro ir sendaikčių turgus, taip pat čia būna koncertų, teminių renginių, kartą per mėnesį vyksta vintažinių rūbų ir aksesuarų mugės. Turgų juosiančios tvoros dekoruotos grafičiais, tarp jų ir lietuvio menininko Pidžin.
Lankantis Rygoje verta aplankyti ir mažiau žinomas, nuo miesto centro nutolusias vietas. Viena iš jų – Daugavgryvos tvirtovė, esanti gana toli nuo miesto centro esančiame Kuržemės rajone, šalia vietos, kur Daugava išteka į Baltijos jūrą. Strategiškai svarbioje vietoje, kurią valdydamas kontroliuoji ir laivybą į Rygą, įsikūrusi pilis per šimtmečius daug kartų buvo sugriauta ir keitė šeimininkus.
Tvirtovės vietoje 1205 metais įsikūrė cistersų vienuoliai, bet netrukus per latvių genčių sukilimą vienuolynas buvo sugriautas ir 1305 metais perduotas Kalavijuočių ordinui, jis šioje vietoje pastatė pilį. Pilies atsiradimas nepatiko Rygos miesto gyventojams, jie ją užėmė, po gero šimtmečio pilį vėl atsiėmė ordinas, miestiečiai ją vėl sugriovė, ordinas ir vėl atstatė. Vykstant 16–17 amžiaus karams pilies priklausomybė kelis kartus keliavo iš Abiejų Tautų Respublikos rankų į švedų rankas ir atgal. Šios pilies fragmentų griuvėsių likę tvirtovės teritorijoje.
Dabartinė olandiško žvaigždinio tipo tvirtovė buvo suprojektuota švedų 1641 metais. Po Šiaurės karo ją užėmus rusams, tvirtovė buvo perstatyta, dauguma statinių išlikę iki šių dienų. Sovietmečiu tvirtovės teritorijoje ir šalia jos veikė karinė bazė. Šiuo metu tvirtovė atvira lankytojams, įėjimas nemokamas, teritorija ir pastatai po truputį tvarkomi vietinių entuziastų.
Išvalytose tvirtovės patalpose įrengta nedidelė ekspozicija apie tvirtovės istoriją, eksponuojamos senų, iš paplautų kopų, upės ir jūros dugno iškeltų senų medinių laivų dalys. Vietą verta pamatyti besidomintiems istorija, karine architektūra ir paveldu, nepaisant to, kad vienas įdomesnių ir geriausiai išsilaikiusių Latvijos ir kaimyninių šalių šio tipo gynybinių statinių kompleksų šiuo metu kiek apleistas ir prašosi restauracijos.
Sutvarkius šią vietą, ji taptų dar vienu rimtu turistų traukos tašku Rygoje. Netoli šios tvirtovės yra jūra su laukiniais paplūdimiais, kur rajono gyventojai leidžia laiką, molas.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
