Nors „Kino pavasaris“ jau baigėsi, LRT EPIKA kviečia pamatyti ryškiausius ankstesnių metų festivalio filmus neišeinant iš namų.
„Aštuoni kalnai“ (rež. Charlotte Vandermeersch, Felixas van Groeningenas, 2022)
Du berniukai užaugę vengia tėvų išmintų takų. Tačiau, nepaisydami apylankų, vis grįžta namo. Pietras užaugo mieste, o Brunas buvo paskutinis užmarštin grimztančio kaimo vaikas. Brunas ištikimas kalnietiškai kilmei, o Pietras vis iškeliauja į pasaulį ir grįžta. Bėgant metams, jie vis susitinka, kartu išgyvena meilę, praradimus, apmąsto šaknis. Nors likimai klostosi skirtingai, abu jie žino, ką reiškia turėti draugą visam gyvenimui. Tai pasaulį sužavėjusi istorija apie draugystę.
„Blogis (ne)egzistuoja“ (rež. Ryûsuke Hamaguchi, 2023)
„Sidabriniu liūtu“ Venecijos kino festivalyje apdovanotas filmas nukelia į Japonijos kaimą. Meditatyvioje gamtos apsuptyje, švelniai čiurlenančios upės ir šlamančių medžių draugijoje, vienišas tėvas Takumis augina dukrą Haną. Jų ramus gyvenimas sudrumsčiamas, Tokijo kompanijai paskelbus apie planus netoliese statyti prabangų kempingą. Kaime augant įtampai ir baimei, kad kempingo nuotekos užterš žemumoje esančius šaltinius, Takumis tampa vienu iš pasipriešinimo lyderių.
„Interesų zona“ (rež. Jonathanas Glazeris, 2023)
Aušvico koncentracijos stovyklos komendantas Rudolfas Hiosas su žmona Hedvig sau ir vaikams kuria svajonių gyvenimą čia pat už stovyklos sienos. Žodžiais ir vaizdais nenusakomas smurtas tiek idiliškus namus, tiek žiūrovą pasiekia tik fone nuolat lydinčių vaiduokliškų balsų pavidalu. Ši istorinė drama tarptautiniame Kanų kino festivalyje įvertinta Didžiuoju prizu. Juosta taip pat pelnė dvi „Oskarų“ statulėles – šis filmas pripažintas geriausiu tarptautiniu filmu ir apdovanotas už geriausią garsą.
„Lokių čia nėra“ (rež. Jafaras Panahi, 2022)
Šiame filme režisierius J. Panahi vaidina pats save. Jam draudžiama išvykti iš Irano, todėl, apsistojęs pasienio kaimelyje, jis jaučiasi esąs arčiau Turkijoje dirbančios filmo kūrybinės komandos. Abiejose sienos pusėse paraleliai vystosi dvi meilės istorijos. Įsimylėjėliams, siekiantiems pabėgti nuo prietarų, tradicijų ir priespaudos, šalių sienos tampa tragiškais spąstais. O jų negandų centre su kamera rankose atsidūręs režisierius – sukrėstu liudininku. J. Panahi susiduria su tikėjimo ir faktų priešpriešomis ir su visuotiniu troškimu atmesti priespaudą.
„Mylimiausias mano pyragas“ (rež. Behtash Sanaeeha, Maryam Moghaddam, 2024)
70-metė Mahina gyvena viena nuo tada, kai mirė jos vyras, o dukra su šeima išvyko į Europą. Vieną dieną, pietaudama su draugėmis, Mahina nusprendžia keisti vienišą kasdienybę ir ryžtasi naujam romantiniam nuotykiui. Neplanuotas susitikimas su taksi vairuotoju Faramarzu greitai virsta nenuspėjamu ir nepamirštamu vakaru. Pasakojimas apie juodu patiks kiekvienam, kine ieškančiam prasmingų dialogų, o dramoje – subtilios komedijos. Šioje komiškoje romantinėje dramoje vaidina Irano kino žvaigždės Lily Farhadpour ir Esmailas Mehrabi.
„Neramieji“ (rež. Joachimas Lafosse, 2021)
Leila ir Damjenas labai myli vienas kitą. Nors Damjenas turi bipolinį sutrikimą, pora bando kartu kurti gyvenimą ir auginti vaiką. Berniukas dievina nuostabiai impulsyvų tėtį ir rūpinasi juo, kai šiam sunku. Leila išmoko numatyti, kada tiksliai prasidės paūmėjimas, bet ji ir pati beveik išsekusi. Belgų režisierius J. Lafosse`as, vengdamas nuosprendžių ir klišių, keliauja per depresijos ir manijos epizodus kartu su šia, atrodytų, stipria šeima. Pasaulinė filmo premjera įvyko Kanų kino festivalyje.
„Olegas“ (rež. Juris Kursietis, 2019)
Pagal tikrą istoriją sukurtas filmas, kurio premjera įvyko Kanų kino festivalyje, pasakoja apie emigrantą iš Latvijos Olegą, Briuselio priemiestyje nelegaliai dirbantį mėsininku. Lietuvių aktorius Valentinas Novopolskis įkūnija šį emigrantą, kuris po vieno nelaimingo atsitikimo atleidžiamas. Darbą ir stogą virš galvos Olegui pasiūlo geranoriškai nusiteikęs lenkas Andžejus. Apsigyvenęs su panašaus likimo žmonėmis, Olegas supranta, kad pagalba buvo tik masalas.
„Po saulės“ (rež. Charlotte Wells, 2022)
Prieš 20 metų pigiame Turkijos kurorte Sofi su tėčiu praleido paskutines bendras atostogas. Jaunatviškas 30-metis Kalumas ir 11-metė Sofi atrodė lyg brolis ir sesuo. Retas, todėl itin brangus laikas kartu buvo pilnas saulėtos melancholijos, mažų nesklandumų, šilumos, smalsumo ir draugystės. Sofi ryškiai prisimena šias atostogas. Ji atkuria tėčio paveikslą, videojuostelėse užfiksuotus įrašus jungdama su išgalvotais ir tikrais atsiminimais, ir bando suprasti žmogų, kurio galbūt iš tikrųjų nė nepažinojo. Pasaulinė juostos premjera įvyko Kanų kino festivalyje.
„Praėję gyvenimai“ (rež. Celine Song, 2023)
Dviem „Oskarams“ nominuotame filme pasakojama meilės istorija, prasidėjusi dar vaikystėje. Deja, ankstyvojoje paauglystėje įsimylėjėliams tenka išsiskirti. Praeina 12 metų, kol Pietų Korėjoje likęs Hae Sung išdrįsta ieškoti į Kanadą išvykusios savo mylimosios. Pasirodo, ji pakeitė vardą ir siekia grandiozinių tikslų. Ar tarp jų liko vietos jausmams? Šio šiuolaikiškai romantiško, svajingo ir iki ašarų autentiško filmo herojai galiausiai susitinka vienai lemtingai savaitei. Jai baigiantis tenka persvarstyti meilės ir likimo, taip pat šaknų ir ambicijų sampratas.
„Žalia siena“ (rež. Agnieszka Holland, 2023)
Klastinguose, pelkėtuose miškuose, sudarančiuose vadinamąją žalią sieną tarp Baltarusijos ir Lenkijos, pabėgėliai iš Artimųjų Rytų ir Afrikos patenka į krizę. Apgaulingą viltį atsidurti saugesnėje Europoje keičia siaubas. Šiame nematomame kare susipina patogumų atsisakiusios, ką tik aktyviste tapusios Julijos, jauno pasieniečio Jano ir sirų Baširo ir Leilos šeimos gyvenimai. Ažiotažą Lenkijoje sukėlęs A. Holland filmas kelia klausimą, ar skirtingos barikadų pusės gali rasti bendrą kalbą, sienai tapus sudužusių svajonių kapinynu.
Daugiau „Kino pavasario“ filmų žiūrėkite LRT EPIKOJE.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
