Šeštadienį Vilniaus knygų mugėje – pasimatymų diena. Su skaitytojais joje susitiks į Lietuvą atvykę rašytojai iš Ukrainos. Tai pirmas kartas mugėje, kai knygas joje pristato kone 10 ukrainiečių rašytojų.
Lietuvos leidėjai į ukrainiečių literatūrą atsigręžė prieš ketverius metus, reaguodama į Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. Šiandien dėmesys ukrainiečių autoriams kaip niekad didelis. Knygų mugėje ukrainiečiai rašytojai pristato įvairaus žanro knygas: romanus, poeziją, trumpąją prozą. Viena jų – lietuviškų šaknų turinti Marička Paplauskaitė, parašiusi esė apie geležinkeliečius, kurie, prasidėjus karui, evakavo 4 milijonus gyventojų, padėjo kariuomenei ir kritiškiausią akimirką prisidėjo prie šalies ekonomikos.
„Supratau, kad ukrainiečiai yra optimistai, jie niekada nepasiduoda, jie randa stiprybės pačioje blogiausioje padėtyje. Kiekvienas mano knygos personažas – eilinis žmogus padaręs neeilinį veiksmą sunkiu momentu, tad tai man suteikia vilties ir optimizmo“, – kalba rašytoja.
Poetas Arturas Dronis pirmąją poezijos rinktinę išleido 19 metų, o Vilniuje pristato eiles, kurias parašė apkasuose būdamas 22 metų, tarnaudamas Donecko, Charkivo ir Zaporižios srityse. Sunkiai sužeistas poetas eilėraščių rinktinę „Čia buvome mes“ skyrė likusiems gyviems ir žuvusiems bendražygiams.
„Poezijoje man svarbiausia sudėti žodžius į visumą, taip išsakant pagrindinę mintį. Ukrainoje tai tapo ypač svarbu prasidėjus karui, kai supratau, kad kiekvienas mūsų žodis gali būti paskutinis. Tuomet nusprendžiau, kad būtent taip ir reikia rašyti, ypač poeziją – lyg kiekvienas žodis galėtų būti lemiamas“, – sako poetas.
Julijos Iliuchos kūrinys „Mano moterys“ – trumpi pasakojimai apie skirtingo amžiaus, socialinio statuso ir likimo ukrainiečių moterų išgyvenimus prasidėjus karui. Trumposios prozos rinkinį, išverstą į 11 kalbų, autorė vadina fikcija paremta tikrove.
„Parašiau knygą kaip ukrainietė moteris, mama, ukrainiečio kario žmona, mano knyga apie visas ukrainiečių moteris, kurios tebegyvena Ukrainoje ar kurios buvo priverstos išvykti, ir apie tas, kurios gina šalį arba laukia savo karių namuose. Tai tarsi archetipiniai ukrainiečių moterų paveikslai vykstant karui“, – teigia rašytoja.
Romaną „Zuikių bažnyčia“ Vasylis Škliaras rašė šešerius metus. Jos pagrindu tapo lietuvių rezistencinės kovos prieš sovietų režimą ir partizano Jono Svilainio-Liūto istorija. Autorius sako, jo kūrinys pasakoja apie lietuvių ir ukrainiečių bendrą pasipriešinimą imperijai ir žmones, kurie renkasi ne saugų, o teisingą kelią.
„Sakiau, abejoju, kad parašysiu romaną nemokėdamas lietuviškai. Juk visa kūrybinė magija slypi būtent kalboje. Pradžioje susipažinau su jūsų pasipriešinimo istorija. Nuvykau į Anykščius, po to susitikau su Jonu Svilainiu-Liūtu, kukliu ir mažakalbiu žmogumi. Jis ir tapo knygos „Zuikių bažnyčia“ herojumi“, – kalba jis.
Susitikimai su ukrainiečių autoriais knygų mugėje – šeštadienį.
