Daugiau nei dviejų šimtų metų istoriją skaičiuojanti Kraštų dvarvietė pamažu atgimsta. Rūmus ir kitus dvarui priklausančius statinius prikelti iš užmaršties nusprendė kolekcininkas Mindaugas Vanagas.
„Mano senelių kaimas visai netoli. Keli kilometrai nuo čia. Mano seneliai, kai griuvo kolūkiai, dalino kolūkio turtą, gavo tokį grūdų sandėlį. Tas grūdų sandėlis yra šito dvaro teritorijoje. Iš vaikystės atsimenu, kai važiuodavome kažką čia pasidėti, seneliai gal čia medieną ar kažką sandėliavo. <...> Likę labai šilti sentimentai“, – sako M. Vanagas.
Istoriniai tyrimai, vykdyti šiame dvare, neapsiribojo vien archyvuose randama informacija. Dabartinis dvaro savininkas pats daug važinėjo po apylinkes ieškodamas senųjų gyventojų, prisimenančių, kuo dvaras gyveno prieš sovietmetį.
„Gaila, tų senų žmonių jau nebėra tiek daug. Bet šiek tiek tų pasakojimų yra, kas kaip“, – teigia M. Vanagas.
Dvaro teritorijos atgimimas prasidėjo nuo buvusiame sovietmečiu statytame baltų silikatinių plytų grūdų sandėlyje įkurtos šiuolaikinio meno galerijos. M. Vanagas aktyviai domisi šiuolaikiniu menu. Į šią sritį jį atvedė smalsumas ir pirmąjį meno kūrinį jis įsigijo atsitiktinai.
„Atsimenu, kažkaip ilgą laiką nebuvau jokioje parodoje ir atėjau į mugę „ArtVilnius“. Ir galvoju: „Vau, kaip faina, tiek visko daug.“ <...> Kai pamačiau ant sienos kabantį Artūro Aliuko kūrinį, iš karto įsivaizdavau, kad jis kaip freska turi kabėti viršuje. Vadinasi „Pandoros skrynia“. Kai domiesi ir žiūri, pamatai gražių dalykų. Turbūt natūralus yra žmogaus noras turėti, įsigyti. Viena dalis.
Kita dalis, matau tą prasmę, kad esu Lietuvos patriotas ir man norisi, kad Lietuvoje to meno, kultūros būtų kuo daugiau. Tai – vienas iš kelių padėti menininkams kurti, ar ne? Žinau, kad šiuolaikinio meno rinka Lietuvoje yra nedidelė. Tų pirkėjų nėra tiek daug. Menininkui išgyventi vien tik iš meno nėra lengva. Jeigu bus, atsiras kuo daugiau tokių įsigyjančių, kolekcionuojančių, vertinančių meną žmonių, manau, tai visai ekosistemai bus geriau“, – pasakoja M. Vanagas.
Pašnekovą labiausiai žavi šiuo metu aktyviai kuriančių menininkų darbai. Viena pagrindinių priežasčių – galimybė pabendrauti su menininku, jo paklausti rūpimų klausimų. Taip pat labai svarbu, kad meno kūrinys teiktų emociją.
„Labai blogai darau. Neturiu ten kuratorių ar menotyrininkų, kur reikia konsultuotis, bet sąmoningai pasirinkau šitą kelią. Suprantu, kad padarysiu klaidų ir nusipirksiu galbūt ir nelabai gero meno arba trumpalaikio meno, ar neteisingų sprendimų padarysiu, bet aš į šitai žiūriu kaip į kelionę.
Manęs klausia: „Tai žinai, kiek čia tavo kolekcijos kaina paaugo?“ Net neįsivaizduoju. Gal ir nepaaugo nė kiek. Mano tikslas nėra nupirkti ir parduoti brangiau po trejų, penkerių ar po dešimt metų. Mano tikslas turbūt yra sukaupti, padaryti gražią galeriją, gražių parodų kažkokių padaryti, padėti tam menui vystytis“, – dalijasi kolekcininkas.
Jeigu bus, atsiras kuo daugiau tokių įsigyjančių, kolekcionuojančių, vertinančių meną žmonių, manau, tai visai ekosistemai bus geriau.
M. Vanagas
M. Vanagas aktyviai prisideda ir prie šiuolaikinio meno aukcionų, kurių pagrindinis tikslas surinkti paramą nuo karo nukentėjusiems Ukrainos vaikams.
„Tai mes trys esame. Trise tie organizatoriai: „Stiprūs kartu“, „Vartų“ galerija ir mes, „Demus“, šiuo atveju viena iš mūsų įmonių „Demus Asset Management“. Aukciono idėja tokia, kad parduodame visus menininkų kūrinius ir pusė sumos keliauja paramai, o pusė sumos menininkams. Džiaugiamės iš tikrųjų.
Paskutiniame aukcione surinkome virš 180 tūkstančių eurų. Visi kūriniai išparduoti, pakilo kainos. Kas smagiausia, kad žmonės, pirkėjai, kurie įsigijo, irgi džiaugiasi, sako: „Labai faina, labai prasminga, įsigyji gerą meno kūrinį ir dar paremi Ukrainą, šalį.“ Už tas lėšas praeitais metais atvažiavo virš 400 vaikų į Lietuvą pailsėti stovyklose, karo našlaičių. Tai tikrai didelis kiekis. Manau, tai labai prasminga veikla“, – atskleidžia M. Vanagas.
Kol kas galerijos erdvė, kurioje LRT PLIUS laida „Kultūros diena“ susitiko pokalbio, nėra atvira visuomenei, bet netolimoje ateityje ji kvies užsukti meno mylėtojus. Šalies šiaurėje besiskleidžianti šiuolaikinį meną, paveldą ir patirtis sujungsianti erdvė netrukus papildys kultūrinį Lietuvos žemėlapį.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
