Metų geriausieji: 10 įspūdingiausių 2025 metų lietuviškų kino premjerų

Portalo LRT.lt kultūros redakcija parengė bene įspūdingiausių 2025 metų lietuviškų kino premjerų sąrašą – turime kuo didžiuotis! Kaip anksčiau interviu LRT.lt sakė prestižines studijas JAV baigęs režisierius Saulius Baradinskas, mūsų kino lygis jau tarptautinis, todėl per ateinantį dešimtmetį į Lietuvą, tikėtina, turėtų atkeliauti ir „Oskaro“ nominacija.

Apžvelgiame įsimintiniausius, populiariausius, daugiausia skaitytojų, žiūrovų ir klausytojų dėmesio sulaukusius įrašus, tekstus, laidas, epizodus, aptariame ir rekomenduojame programų, laidų ir tekstų autoriams didžiausią įspūdį palikusius 2025 metų kūrinius ir skelbiame LRT metų atradimus.

Premjeros pateikiamos chronologine tvarka.

Algimanto Puipos „Naktinis seansas“

Pirmąja 2025 metų premjera tapo Algimanto Puipos vaidybinis filmas „Naktinis seansas“, sukurtas rašytojo Jaroslavo Melniko kūrybos motyvais. Pagrindinis veikėjas, laikrodininkas Ovidijus Morkus, atsitiktinai užklysta į paslaptingą kino teatrą ir tarsi užburtas stebi ekrane lovoje miegančią kino žvaigždutę Lizą, o sutikta mergina Olimpija pradeda lydėti jį fantasmagoriškais sapnų labirintais. Tikrovėje Ovidijaus laukia žmona Salomėja ir klasės draugas šalies Prezidentas. O galbūt ši realybė taip pat susapnuota? Ar personažams ir žiūrovams lemta prabusti?

„Siurrealizmas, kuriame dabar smagiai gyvenu, yra žanrų įvairovė, maišalynė. Joje daug citatų, šokiruojančių dalykų. Siužetas nebūtinai linijinis. Jame gali egzistuoti daug įdomių [galimybių], leidžiančių režisieriui įvairiai atskleisti savo amatą, vedžioti žiūrovą po sapnų pasaulį“, – apie „Naktinį seansą“ LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ pasakojo A. Puipa.

Igno Miškinio „Pietinia kronikas“

Sausį taip pat įvyko fenomenu tapusio Igno Miškinio filmo pagal Rimanto Kmitos romaną „Pietinia Kronikas“ premjera. „Pietinia kronikas“ it laiko mašina nukelia tiesiai į dešimtąjį dešimtmetį, fone skamba BIX, „Foje“, šiaulietiškas slengas, o prieš akis – regbis, savęs paieškos, nepamirštami stiliaus elementai ir, žinoma, meilė.

Filmas pripažintas geriausiu Baltijos šalių filmu Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje. Pagrindinis aktorius Džiugas Grinys už šitą vaidmenį pelnė „European Shooting Stars“ apdovanojimą, kuris skirtas kylančioms Europos kino žvaigždėms, o kitas filmo aktorius, Robertas Petraitis Talino „Juodųjų naktų“ kino festivalyje išrinktas tarp aštuonių kylančių Europos aktorių – jam buvo įteiktas „Black Nights Stars Discovery Campus ICDA“ apdovanojimas. „Pietinia kronikas“ taip pat triumfavo nacionaliniuose kino apdovanojimuose – iš viso susišlavė net 12 „Sidabrinių gervių“.

R. Petraitis nusifilmavo ir 2025-ųjų lietuviškame trileryje – Romo Zabarausko filme „Aktyvistas“, kuri kino ekranus pasiekė rugsėjo mėnesį. Filmas užbaigė trilogiją, kurią sudaro 2020 m. pasirodęs „Advokatas“, po ketverių metų kino ekranus išvydęs „Rašytojas“ ir premjerą 2025-aisiais atšventęs „Aktyvistas“.

„Jei reiktų įvardyti, ką išties naujo į nacionalinį kiną atneša R. Zabarausko trilogija, išskirčiau du aspektus. Pirma, ji pasiūlo turbūt geriausias sekso scenas šiuolaikinio lietuviško kino istorijoje. Antra, ji prasmingai sukomplikuoja viešojoje erdvėje vis nuraibuliuojančius politinius klausimus, į kuriuos naiviai trokštame gauti paprastus atsakymus“, – filmo recenzijoje rašė kino kritikė Monika Gimbutaitė.

Anot M. Gimbutaitės, „Aktyvistas“ pasiūlo pažvelgti LGBTQ+ bendruomenę ne kaip į monolitišką darinį, bet kaip į lauką, susiduriantį su tokiomis pat proziškomis problemomis: povandeninėmis srovėmis, išskaičiavimu, susiskaldymu, nuovargiu. Panašiai kaip ir radikalios dešinės judėjimas, filme įgyjantis skirtingus veidus: nuo agresyvių marozų, užstalėje geriančių degtinę, iki pagoniškų svastikų apologetų, nesunkiai įsiliejančių į šiuolaikinio miesto kultūrą.

Dokumentinis filmas „Šventė“

Dokumentinis filmas „Šventė“ nukėlė į vieną gražiausių 2024 metų vasaros savaičių – Šimtmečio dainų šventę. Juosta ne tik ragina apsvarstyti, ką mums reiškia ši tradicija, supažindina su Dainų švenčių istorija, bet ir atskleidžia nematomą renginio pusę – organizacinius užkulisius. Filme – nematyti kadrai iš didžiausių šventės renginių, juos kūrusių žmonių mintys ir visa apimantis bendrystės jausmas.

Filmo režisieriai: Ieva Šakalytė, Darius Dapkus. Dalyvauja: Vytautas Miškinis, Eglė Daugėlaitė, Saulius Petreikis, Zita Bružaitė, Vaidotas Valiukevičius, Leokadija Dabužinskaitė, Vidas Mačiulskis ir 37 tūkstančiai Dainų šventės kūrėjų. Projektą inicijavo Lietuvos nacionalinis kultūros centras.

Vytauto Puidoko „Murmančios širdys“

Jubiliejiniame festivalyje „Kino pavasaris“ įvyko lietuviška režisieriaus Vytauto Puidoko „Murmančių širdžių“ premjera. Filmas pelnė du apdovanojimus Prancūzijos dokumentinio kino festivalyje „Fipadoc“, buvo apdovanotas prizu už geriausią kinematografiją tarptautiniame Talino „Juodųjų naktų“ festivalyje. Be to, buvo pripažintas metų geriausiu ilgametražiu dokumentiniu kino filmu „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose.

V. Puidokas kartu su kino operatoriumi Linu Žiūra ir garso režisiere Lina Semaškaite-Blėdiene Kelmės rajone, atokiame kaime, stebėjo priklausomų asmenų bendruomenę. Atsiriboję nuo civilizacijos, vyrai ieško naujo gyvenimo kelio, mėgina išbristi iš priklausomybių. Jų kasdienybėje – gyvulių priežiūra, sūrio gamyba, maldos ir pokalbiai. Vis dėlto tikruoju filmo centru tampa keturiolikmetis paauglys Matas, kurio ir vaikiškas, ir kartu suaugėliškas elgesys bendruomenėje išryškina įtampą tarp skirtingų priklausomybės paženklintų kartų.

„Akiplėša“ – filmas apie norą pritapti ir kainą, kurią sumokame bandydami pasiekti tobulumą.

Giedrės Beinoriūtės „Sacrum ir profanum Pievėnuose“

„Kino pavasaryje“ taip pat įvyko Giedrės Beinoriūtės dokumentinio filmo „Sacrum ir profanum Pievėnuose“ nacionalinė premjera. Filmas nukelia į atokų Žemaitijos kaimą, tęsiantį unikalią Velyknakčio „kryžiaus sergėtojų“ tradiciją. Režisierė su švelniu humoru stebi vietinių pasirengimą šventei su velykinių užkandžių planavimu, lietuviškos mišrainės gamyba ir religinių klausimų aptarimu, taip atvesdama žiūrovus į ypatingą Velykų nakties patyrimą ir kartu keldama klausimą apie šventumo ir kasdieniškumo santykį žmogaus gyvenime.

„Galvoju, kad mano Velykos jau niekada nebebus tokios, kokios buvo iki Pievėnų. Tie išgyvenimai išlieka atmintyje. Vienas dalykas – Velyknakčio patirtis. Kitas – filmavimo patirtis, antras sluoksnis, irgi paliekantis žymes“, – LRT.lt sakė G. Beinoriūtė.

Saulės Bliuvaitės „Akiplėša“

Festivalyje „Kino pavasaris“ įvyko ilgai laukto, dar 2024-ųjų prestižiniame Lokarno kino festivalyje triumfavusio ir net keturis apdovanojimus, tarp jų ir pagrindinį, pelniusio Saulės Bliuvaitės debiutinio ilgametražio filmo „Akiplėša“ nacionalinė premjera. Nuo pasaulinės premjeros Šveicarijoje iki pasirodymo Lietuvos kino ekranuose filmas apkeliavo per 70 festivalių, surinko 15 apdovanojimų. Taip pat buvo nominuotas Europos kino apdovanojimuose, ten varžėsi dėl Europos atradimo – tarptautinės kino kritikus vienijančios FIPRESCI asociacijos apdovanojimo.

Filmas „Akiplėša“ pasakoja apie dvi į paauglystę įžengiančias merginas, kurios svajoja ištrūkti iš nykaus industrinio rajono. Kristina, išgyvenanti santykių su tėvu krizę, nori tapti garsia manekene ir kuo greičiau palikti namus. Marija, pritapti siekianti miestelio naujokė, seka Kristinos pėdomis. Tai filmas apie norą pritapti ir kainą, kurią sumokame bandydami pasiekti tobulumą. Pagrindinius vaidmenis sukūrė debiutuojančios aktorės Vesta Matulytė ir Ieva Rupeikaitė, pastaroji pelnė „Sidabrinę gervę“ už geriausią aktorės vaidmenį.

Daivos Žeimytės-Bilienės „Pokalbininkė ir profesorius“

Daivos Žeimytės-Bilienės filme „Pokalbininkė ir profesorius“ – istorinė asmenybė, politikas, menininkas ir nepaprastas žmogus prof. Vytautas Landsbergis, apie kurį, pasak filmo kūrėjų, daugelis lietuvių turi savo nuomonę. Filmo režisierė yra sakiusi, kad norėjo išgirsti profesorių, o ne tik apie jį kalbėti, atrasti žmogų, kuris jaučia, mąsto, abejoja ir tiki. Tai bandymas per atvirą, gilų, netikėtais kampais plėtojamą pokalbį atskleisti profesoriaus V. Landsbergio vertybes, pasaulėžiūrą, gyvenimo patirtis bei reakcijas į šalies praeities ir dabarties įvykius.

Pokalbio žanras, anot D. Žeimytės-Bilienės, leido atskleisti netikėtas ir nematytas profesoriaus asmenybės puses. Pokalbio metu žurnalistė ne tik klausia, bet ir pati ieško atsakymų. Filmo kūrėja neabejoja, kad šis filmas išliks kaip dar vienas dokumentas apie nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjus. „Didžiausias mano tikslas – kad gyvas jų žodis išliktų, kad po 50 ar 100 metų žmonės galėtų išgirsti jų balsą ir mintis. Ir, žinoma, norėjosi, kad herojai suspėtų sudalyvauti savo filmų premjerose“, – teigė D. Žeimytė-Bilienė.

Giedrės Žickytės „Irena“

Režisierė Giedrė Žickytė šį rudenį pristatė filmą apie iškilią ir nepamirštamą Irenos Veisaitės asmenybę. Ji – Holokaustą išgyvenusi žydų kilmės lietuvė, visą gyvenimą skyrusi kultūriniam dialogui, švietimui ir demokratinių vertybių puoselėjimui. Daug metų dėstė vokiečių literatūrą ir teatro istoriją, aktyviai dalyvavo Lietuvos kultūriniame ir pilietiniame gyvenime. Asmeniškas filmas „Irena“ – ne tik istorinis liudijimas, bet ir priminimas šiems neramiems laikams, kaip laikysena gali keisti pasaulį, bei kvietimas permąstyti žmogiškumo ir dialogo svarbą.

G. Žičkytė džiaugiasi spėjusi I. Veisaitei parodyti kelias scenas iš šio filmo: „Man buvo svarbu Irenai atskleisti, kaip tuo metu dirbome su jos istorija, tad dideliame ekrane jai parodžiau 15 minučių filmuotos medžiagos: jos gimtadienį su ta daugybe ją mylinčių žmonių skambučių, jos susitikimą su kompozitoriumi Arvo Pärtu Estijoje. Tai buvo labai simboliškas kino seansas.“ Filmas „Irena“ taip pat pristatytas vieninteliame Šiaurės Europos A klasės kino festivalyje – Talino „Juodosiose naktyse“.

Emilio Vėlyvio „Vilko gomurys“

Režisierius Emilis Vėlyvis šešių dalių mistiniam kriminaliniam trileriui „Vilko gomurys“ scenarijų parašė pats. Režisierių įkvėpė interneto šešėlių zona – tamsusis internetas, kuriame, E. Vėlyvio manymu, vyksta žmogaus protui sunkiai suvokiami dalykai. „Vilko gomurio“ idėja atsirado dar anksčiau nei kino filmas „Piktųjų karta“. Iš pradžių norėjau kurti ilgametražį filmą, tačiau kartais nutinka taip, kad viskas, ką nori sukurti, į filmą netelpa“, – sako režisierius.

„Vilko gomurys“ nukelia į mįslingą uostamiesčio atmosferą, kurią sudrumsčia šiurpus nusikaltimas – miško pakraštyje kurčnebylys tatuiruotojas Ulvis atranda išniekintą gražuolės Silvijos kūną. Nusikaltimą tirti imasi kriminalistai Vladas ir Laura. Užuominų ant įkalčių sienos daugėja, vienas po kito ryškėja pėdsakai, o kraupioje kelionėje pamažu atsiveria uostamiesčio gyventojų paslaptys. „Vilko gomurys“ jau sulaukė ir tarptautinio dėmesio – teisę jį platinti įsigijo amerikiečių kompanija, kino bei televizijos industrijos ryklys „AGC Studios“.

Manto Verbiejaus „Smėlis tavo plaukuose“

Režisieriaus Manto Verbiejaus filmo „Smėlis tavo plaukuose“ pasaulinė premjera įvyko lapkritį Talino kino festivalyje „Juodosios naktys“, nacionalinė premjera – taip pat lapkritį Europos kino festivalyje „Scanorama“. Filmas nėra skirtas tik vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau tai istorija apie juos – apie garbaus amžiaus žmonių norą ir teisę gyventi visavertį gyvenimą ir neatsisakyti savo svajonių, sako režisierius.

„Labiau dėmesį atkreips vyresnio amžiaus karta. Kai rašiau scenarijų, nemaniau, kad tai yra jiems, nes man šio filmo tema ne senatvė, ne vienatvė, ne amžizmas. Šitos temos filme veikia kaip aplinkybės. Man šio filmo tema – žmogaus santykis su laiku“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo M. Verbiejus. Pagrindinius 75-erių ir 80 metų Kipro ir Malvinos vaidmenis filme sukūrė aktoriai Jūratė Onaitytė ir Liubomiras Laucevičius, taip pat vaidina Juozas Budraitis, Laima Akstinaitė, Eglė Mikulionytė, Aušra Pukelytė, Mantas Vaitiekūnas ir kiti žinomi aktoriai.

Daugiau 2025 metų geriausiųjų publikacijų – čia.

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.