Šiandien Vilniuje įvyko žurnalistės Daivos Žeimytės-Bilienės filmo apie prof. Vytautą Landsbergį „Pokalbininkė ir profesorius“ premjera. Pažinti ir pažvelgti kitaip į vieną svarbiausių Lietuvos asmenybių susirinko būrys kviestinių svečių.
Dokumentiniame portrete – istorinė asmenybė, politikas, menininkas ir nepaprastas žmogus, apie kurį, pasak filmo kūrėjų, daugelis lietuvių turi savo nuomonę. Filmo režisierė yra sakiusi, kad norėjo išgirsti profesorių, o ne tik apie jį kalbėti, atrasti žmogų, kuris jaučia, mąsto, abejoja ir tiki.
„Pokalbininkė ir profesorius“ – tai bandymas per atvirą, gilų, netikėtais kampais plėtojamą pokalbį atskleisti profesoriaus V. Landsbergio vertybes, pasaulėžiūrą, gyvenimo patirtis bei reakcijas į šalies praeities ir dabarties įvykius.
Pokalbio žanras, anot D. Žeimytės-Bilienės, leido atskleisti netikėtas ir nematytas profesoriaus asmenybės puses. Pokalbio metu žurnalistė ne tik klausia, bet ir pati ieško atsakymų.
Filmo kūrėja yra sakiusi, kad mintis įamžinti pokalbius su V. Landsbergiu gimė dar prieš 2022-ųjų vasario 16 dieną.
„Nusprendžiau, kad reikia užfiksuoti profesoriaus pasirodymą Signatarų namų balkone. Tomis dienomis visuomenėje jautėsi didžiulė įtampa – vyko protestai, maršai, prie Seimo rūmų girdėjosi švilpimai, o kai kurios visuomenės grupės ragino susigrąžinti Signatarų namų balkoną, kurį esą okupavęs Landsbergis. Netgi iš Saugumo departamento girdėjosi kalbų apie būsimus neramumus. Visa tai man pasirodė reikšminga“, – yra kalbėjusi D. Žeimytė-Bilienė. Ji taip pat pridūrė, kad jai buvo svarbu parodyti ne minios emocijas, o kontrastą tarp to, kas vyksta prie Signatarų namų, ir kaip ramiai savo namuose profesorius ruošiasi kalbai.
Po Vasario 16-osios Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. D. Žeimytė-Bilienė yra sakiusi, kad tuomet dar aiškiau pasimatė, kaip pasikeitė visuomenė, kaip transformavosi žmonių požiūriai ir vertybės. Būtent todėl tų metų Vasario 16-oji tapo tarsi filmo atspirties tašku. Filmo kūrėja neabejoja, kad šis filmas išliks kaip dar vienas dokumentas apie nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrėjus.
„Didžiausias mano tikslas – kad gyvas jų žodis išliktų, kad po 50 ar 100 metų žmonės galėtų išgirsti jų balsą ir mintis. Ir, žinoma, norėjosi, kad herojai suspėtų sudalyvauti savo filmų premjerose“, – yra sakiusi D. Žeimytė-Bilienė.
„Man sakydavo – traukitės, jūs pavargote. Savo darbą jau padarėte. Nepriklausomybė jau pripažinta, kam jums maltis kovose dėl valdžios? O aš žinau: jei pasitrauksiu į poilsį, tai būsiu pasitraukęs nuo nebaigto darbo, būsiu sau palengvinęs gyvenimą. Bet man pačiam reikia, negalėčiau savęs gerbti, jei darbo nepabaigčiau. Tai nėra aukštas lygis. Tai – lūzerio filosofija. Jau tu tikrai pavargai, jei priimi, ką tau sako. Bet jei gyvas ir tave pastatė į sargybą, tai joje ir stovi“, – filme sako profesorius V. Landsbergis.
Režisierės asistentė – Daiva Ausėnaitė, montažo režisierius – Žilvinas Šilinskas, filmo kompozitorius – Gediminas Zujus, garso režisierius – Laurynas Gaidys, operatoriai – Irmantas Gelūnas, Rimantas Gruzdas. Prodiuseris – Mantvydas Žalėnas.
Kino teatruose dokumentinė apybraiža „Pokalbininkė ir profesorius“ pasirodys gegužės 2 dieną.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
