„Skaičiau daug, skaičiau įdomiai, skaičiau Vilniuje, Palangoje, Kopenhagoje, Edinburge, Amsterdame, Berlyne, skaičiau traukiniuose ir lėktuvuose, skaičiau namie ir mieste, skaičiau, negalėdamas užmigti ir nenorėdamas keltis. Skaičiau daugiau, nei įprastai“, – apie šių metų skaitymo įpročius sako televizijos laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius.
„Nuo praėjusių metų gruodžio 1 dienos iki šių metų gruodžio 1 dienos perskaičiau aštuoniasdešimt knygų, kurios sudarė 30797 puslapius arba vidutiniškai 384 puslapius knygoje. Trumpiausia iš jų – Annie Ernaux „Įvykis“, ji yra 96 puslapių ilgio. Ilgiausia – Christopher Paolini – „Miegoti jūroje žvaigždžių“, 944 puslapiai. Dar devynias knygas perskaičiau „Alma Littera“ Suaugusiųjų literatūros konkursui, jų į bendrą skaičių, žinoma, neįtraukiau, nes jos neišleistos“, – feisbuke dalijasi P. Ambrazevičius.
1. Bernardas Gailius – „Agentė“
„Puikus įtempto siužeto trileris apie tarpukario Kauną ir kovą su komunistiniu pogrindžiu. Pradėjau knygų metus nuo šios knygos, vėliau ta tema atsikartojo ir dalyje Mariaus Ėmužio knygos, kurią skaičiau beveik knygų metų pabaigoje“, – pasakoja laidų vedėjas.
2. Kristina Petrauskė – „Slanimo raganos“
„Puikus, nors ir kiek painus (dėl veiksmo šokinėjimo ir gausybės veikėjų) rašytojos debiutas, knyga apie tikrai mažai apkalbėtą temą – raganų teismus Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Patiks, jeigu įdomu istorija ar esate ištikimas „Proto pemzos“ klausytojas“, – rekomenduoja P. Ambrazevičius.
3. Kazys Almenas – „Pjūties metas“
„Vienas iš geriausių lietuviškų istorinių romanų, kokį esu skaitęs, drąsiai statyčiau šalia „Silva Rerum“. Veiksmo romanas apie 18 a. pirmos pusės Lietuvą, prieš pat padalijimus (t. y. okupacijas), bajorų tarpusavio kovas ir nesutarimus, kurių fone iškyla ryškus veikėjas – už artimuosius keršijantis puikus kovotojas špaga Marius“ – sako P. Ambrazevičius.
4. Giusepe Tomasi di Lampedusa – „Gatopardas“
„Nostalgiškas romanas apie paskutines Abiejų Sicilijų karalystės dienas, veiksmo nėra daug, bet tokia „Patriarcho rudens“ atmosfera – liūdima šlovingų laikų, galvojama apie liūdną dabartį. Vienoje vietoje galima rasti labai ryškų sicilietiško mentaliteto aprašymą, vien dėl jo galima skaityti. Patiks visiems, kas mėgstate Siciliją“, – teigia laidų vedėjas.
5. Marius Ėmužis – „Šeimininkas ir jo dvariškiai. Antanas Sniečkus ir jo aplinka (1926–1974)“
„Marius Ėmužis yra vienas mano klausomesnių ir skaitomesnių naujesnės kartos Lietuvos istorikų, tyrinėjantis sovietmetį. Ši knyga yra logiška jo disertacijos apie tą patį Antaną Sniečkų tąsa. Knyga yra politinė, ne asmenybės biografija, daugiau galima sužinoti, kaip Sniečkus vykdė savo politiką, su kuo dirbo, leido laisvalaikį ir sužinoti jo motyvaciją priimti sprendimus. Knygoje sugriaunamas ir mitas, kad A. Sniečkus buvo kažkuria prasme patriotas ar net nacionalistas“, – dalijasi P. Ambrazevičius.
6. Rūta Sinkevičienė – „(Pra)Rasta karta“
„Jeigu M. Ėmužio knyga buvo apie politiką tarybų Lietuvoje, tai žurnalistė Rūta Sinkevičienė pasakoja apie to paties laikotarpio buitį. Jeigu žiūrėjote to paties pavadinimo televizijos laidas, nieko labai naujo nerasite, bet skaityti buvo įdomu. Labai tiks padovanoti močiutei ar tėčiui, kurie bandytų aiškinti, kad prie ruso buvo geriau. Ne, nebuvo, dėl šito jau esam susitarę“, – sako jis.
7. Adam Hochschild – „King Leopold's Ghost: A Story of Greed, Terror, and Heroism in Colonial Africa“
„Tai vienur, tai kitur kartais išgirsdavau apie belgų „nuotykius“ Afrikoje, dėl to sugalvojau šiek tiek pasigilinti. Karalius Leopoldas (kurio vardą mums sugadino multiplikaciniai filmai) buvo vienas iš labiausiai nuprotėjusių ir žiauriausių močkrušių pasaulio istorijoje, sakau atsakingai. Pavertęs Kongą asmenine kolonija, jis ten darė dalykus, kokius kartais net įsivaizduoti sunku arba labai nemalonu“, – teigia P. Ambrazevičius.
8. Margo Rejmer – „Mud Sweeter Than Honey: Voices of Communist Albania“
„Dar viena, man asmeniškai mažai pažinta tema – komunistinė Albanija. Žodinės istorijos („oral history“ – nežinau, kaip tiksliai ir gražiai išversti į lietuvių kalbą, kur daug žmonių pasakoja savo istorijas ir iš jų supinama viena istorija) būdu parašyta knyga parodo, koks ne tik griežtas ir žiaurus, bet net ir keistas ir labai savotiškas buvo Enver Hoxha režimas“, – sako P. Ambrazevičius.
9. Joanna Kuciel-Frydryszak – „Tarnaitės visa kam“
„Viena iš ryškiausių šiemet perskaitytų knygų apie tarnaičių padėtį tarpukario Lenkijoje (kuriai tuo metu priklausė ir Vilnius). Ne be reikalo knyga dedikuota „užmirštoms moterims“, nes tarnaitės buvo tuo pačiu metu ir nematomos, ir gyvybiškai svarbios viduriniosios ir aukštesnės klasės lenkų gyvenime. Dažniausiai atvykusios iš kaimo, beraštės, bevardės, beteisės jos patyrė daug skriaudų, gyveno sunkiai. Knyga tema, apie kurią turbūt nelabai kada nors gyvenime esate susimąstę. Labai rekomenduoju“, – pažymi laidų vedėjas.
10. Aurimas Švedas – „Istoriko teritorija“
„Knyga ne apie istoriją, o apie tai, kaip istorija rašoma, kitaip tariant – apie istoriografiją. Aurimas Švedas yra vienas iš ryškiausių šiuo metu istorikų ir istorijos mąstytojų (jeigu tai išvis yra dalykas), jo pamąstymus skaityti įdomu, bet galbūt per specifinė knyga man, istorijos entuziastui ir tik mėgėjui“, – pastebi P. Ambrazevičius.
11. Mark Forsyth – „Trumpa girtuoklystės istorija. Kaip, kodėl ir kur žmonės gerdavo nuo akmens amžiaus iki šių dienų“
„Tokia puiki knyga dovanai ir pažvengimui apie tai, kaip žmonės vartojo alkoholinius ir panašius gėrimus. Knyga, kurią perskaitę suprasite, kad vyrai gėrė, vyrai gers, kol žemelė apsivers, kai žemelė apsivers – ant arimų vyrai gers (moterys irgi)“, – dalijasi P. Ambrazevičius.
12. Katherine Ashenburg – „Nešvari švaros istorija. Nuo senovės graikų iki mūsų dienų“
„Panašaus pobūdžio, panašaus viršelio ir panašiai pozicionuojama knyga apie tai, kaip žmonės prausėsi arba nesiprausė per visą istoriją. Šitos dvi knygos puikiai tinka tiems žmonėms, kurie nelabai skaito, bet norėtų pradėti nuo kažko lengvesnio ar įdomaus“, – rekomenduoja P. Ambrazevičius.
13. Michael Sheridan – „Raudonasis imperatorius. Xi Jinpingas ir jo naujoji Kinija“
„Pažintis su naujuoju Kinijos valdovu ir dar vienas pavyzdys suvokimui, kad Kinijos iki galo mes, vakariečiai, nesuprasime, ten veikia kitokios socialinės jėgos, ten kitokia socialinė santvarka, ten viskas kitaip“, – akcentuoja P. Ambrazevičius.
14. Timothy Snyder – „Kelias į nelaisvę. Rusija, Europa, Amerika“
„Liūdna dabartinės politinės situacijos ir kelio, kaip iki jos atėjome, apžvalga“, – apibendrina P. Ambrazevičius.
15. Abraham Varghese – „Vandens pažadas“
„Didingas epas apie vienos giminės istoriją Keralos valstijoje, Indijoje. Autorius – gydytojas, tai vietomis yra ir labai specifinių medicininių detalių, bet pati knyga epiška ir labai maloni skaityti. Rijau kaip baltą mišrainę pirmą Kalėdų dieną“, – šypsosi P. Ambrazevičius.
16. Jung Chang – „Laukinės gulbės. Trys Kinijos dukros“
„Autorė pasakoja savo močiutės, mamos ir savo istoriją, per kurią atskleidžiama tragiška 20 amžiaus Kinijos istorija, nusėta perversmais, trėmimais, nesuprantamais valdžios sprendimais ir paprastam vakariečiui nesuvokiamais įvykiais. Knyga yra žinoma visame pasaulyje, išversta į daugybę kartų, absoliutus bestseleris, labai gerai, kad pagaliau turime ir lietuviškai. Labai rekomenduoju, gal net labiausiai iš viso šito sąrašo“, – dalijasi laidų vedėjas.
17. Khaled Hosseini – „Ir aidėjo kalnai“
„Afganistanas nuo 1950 metų iki 2000`s. Dar viena puiki knyga. Beje, autorių galite žinoti iš knygos „Bėgantis paskui aitvarą“, – primena P. Ambrazevičius.
18. Siri Ranva Hjelm Jacobsen – „Sala“
„Ne taip dažnai lietuviškai galime ką nors skaityti apie Farerus. Čia knygos veikėja, gimusi ir užaugusi Danijoje, atvyksta į Farerus tyrinėti savo šeimos istorijos. Labai atmosferiškas tekstas, labai tiksliai perteiktas buvimo Farerų salose jausmas“, – pastebi P. Ambrazevičius.
19. Tim Ecott – „The Land of Maybe: A Faroe Islands Year“
„O jeigu jau tęsiame apie Farerus (niekas nemoka padaryti tokių gerų perėjimų kaip aš) – šitą Tim Ecott knygą ten ir nusipirkome. Skaičiau tik po kurio laiko, tačiau jausmas – lyg grįžus. Viena iš geresnių knygų apie svetimus kraštus, kiek esu skaitęs“, – neabejoja laidų vedėjas.
20. Jon Kalman Stefansson – „Dangus ir pragaras“
„Islandiškas pasakojimas apie nuošaliame kaimelyje gyvenančius žvejus. Šlapias, šaltas, liūdnas“, – apibūdina P. Ambrazevičius.
21. Ann-Helen Lestadius – „Šiaurės elnių švytėjimas“
„Romanas apie samius elnių augintojus Švedijoje, kažkas link detektyvo, kažkas link trilerio, bet pirmiausiai – pasakojimas apie engiamos tautos gyvenimą didesnėje šalyje“, – teigia P. Ambrazevičius.
22. Arūnas Valinskas – „Valius. Tai buvo kažkas tokio“
„Arūnas Valinskas yra vienas iš ryškiausių Lietuvos šou verslo veikėjų, vienas šiuolaikinės Lietuvos popkultūros kūrėjų (ir griovėjų tuo pačiu, kai kalbame apie „Kelią į žvaigždes“), ir nepabijosiu pasakyti – mano krikštatėvis televizijoje (jeigu ne jo kvietimas į „Kas ir kodėl?“, tikrai nebūčiau dabar ten, kur esu).
Asmeniškai įdomiausia man dalis buvo ta ankstyvoji Lietuvos televizija, su kuria augau ir kurią romantizavau. Politinis etapas irgi įdomus, nors ten pridaryta nemažai klaidų ir nesąmonių, bet bent jau ir tada, ir dabar aišku, kad A. Valinskas bent jau norėjo gero ir Lietuvai, niekada neprivertė suabejoti savo patriotiškumu. Arba man dabar taip atrodo ir aš nieko nesuprantu“, – sako jis.
23. Kai Bird, Martin J. Sherwin – „American Prometheus: The Triumph and Tragedy of J. Robert Oppenheimer“
„Pažiūrėjęs filmą, nusprendžiau nusipirkti knygą. Knyga dar detalesnė už filmą, bet labai rekomenduotina. Monumentalus ir detalus vieno iš didžiausių ir kontraversiškiausių beveik mūsų laikų mokslininko portretas“, – tvirtina P. Ambrazevičius.
24. Bernardine Evaristo – „Mergaitė, moteris, kita“
„Daugiabalsis (dvylikos veikėjų) socialinis romanas apie įvairias Jungtinės Karalystės visuomenės grupes, kurias ne visada matome ir ne visada atpažįstame“, – pristato P. Ambrazevičius.
25. James Baldwin – „Džovanio kambarys“
„Tragiška ir liūdna istorija apie šeštojo dešimtmečio bohemišką Paryžių. Absoliuti queer literatūros klasika“, – sako laidų vedėjas.
26. Markas Hoppusas – „Fahrenheit-182: A Memoir“
„Markas Hoppusas yra vienas iš „blink-182“ įkūrėjų, o ta grupė tiek paauglystėje, tiek dabar man asmeniškai labai svarbi ir gan stipriai klausoma, padeda nesusireikšminti ir nesustabarėti. Markas labai atvirai kalba tiek apie savo gyvenimą, tiek apie nesutarimus grupėje, tiek savo geriausio draugo ir mylimo kolegos Tomo daugkartinius išėjimus iš grupės, tiek apie jį užklupusį ir įveiktą vėžį. Jeigu grupė bent kiek patinka – puikiai praleisite laiką.
Beje, autobiografiją yra išleidęs ir kitas iš trejeto – Travis – ją skaičiau, patiko. Dabar laukiame, ką parašys Tomas ir turėsime bendrą vaizdą“, – pasakoja P. Ambrazevičius.
27. Dan Ozzi – „Sellout: The Major-Label Feeding Frenzy That Swept Punk, Emo, and Hardcore (1994–2007)“
„Knyga gan glaudžiai susijusi su aukščiau minima grupe. Kai „Nirvana“ taip išpopuliarėjo, didieji leiblai ėmė ieškoti ne tik būsimos „Nirvanos“, bet ir griebė po savo sparneliu undergroundines grupes vieną po kitos, taip sukeldami ne tik nesutarimus scenoje, bet ir kai kurias grupes sužlugdydami. Vienos tapo sėkmės istorijomis („Green Day“, „blink-182“), kitos – ne taip stipriai („Jawbreaker“, „The Donnas“). Vertingas skaitinys, jeigu dar žinote, ką reiškia, kai grupė tampa „sellout`ais“, – teigia P. Ambrazevičius.
28. Dorianas Lynskey`is – „33 Revolutions per Minute: A History of Protest Songs, from Billie Holiday to Green Day“
„Išsami mano labai mėgstamo popkultūros žurnalisto ir rašytojo Doriano Lynskey`io knyga apie protesto dainas per 33 istorinius protesto dainų pavyzdžius. Asmeniškai pritrūko tik „Turboreanimacijos“ – „Sudorok Šleževičių“, bet visa kita ten yra“, – sako P. Ambrazevičius.
29. Miranda Sawyer – „Uncommon People: Britpop and Beyond in 20 Songs“
„Niekuo neypatinga knyga apie 20 žinomų britpopo dainų, turbūt per daug užsihaipinęs ant „Oasis“ nusipirkau. Nesigailiu, kad perskaičiau, bet ir nedžiūgauju“, – pripažįsta jis.
30. Michael Azzerad – „Come As You Are: The Story of Nirvana“
„Ši knyga skiriasi nuo kitų knygų apie „Nirvana“, nes parašyta dar grupei egzistuojant, dar Kurtui Cobainui gyvam esant ir paremta interviu su grupės nariais. Puiki knyga“, – pabrėžia P. Ambrazevičius.
31. Jonathan Wilson – „Brian Clough: Nobody Ever Says Thank You: The Biography“
„Brian Clough buvo vienas iš ryškiausių personažų Anglijos futbole, toks Virginijus Šeškus, tik su viešai aptarinėjamu alkoholizmu. Šita biografija pasakoja ne tik apie jo trenerio laikus, per kuriuos jis pasiekė nemažai ryškių pergalių, bet labai daug dėmesio skiriama ir jo nesėkmingai susiklosčiusiai futbolininko karjerai, kuri tapo ir svarbiu veiksniu jo priklausomybių istorijoje. Man gal asmeniškai pasirodė pernelyg detalu, nebuvau pasiruošęs tiek daug sužinoti apie B. Clough“, – atkreipia dėmesį P. Ambrazevičius.
32. David Arrowsmith – „Narcoball: Love, Death and Football in Escobar's Colombia“
„Dramatiška knyga apie tai, kaip to devintojo dešimtmečio pradžioje – dešimtojo pradžioje narkotikų karteliai ir futbolo klubai buvo neatsiejamai susiję Kolumbijoje“, – sako laidų vedėjas.
33. Lars Eriksen, Mike Gibbons, Rob Smyth – „Danish Dynamite: The Story of Football’s Greatest Cult Team“
„Devintojo dešimtmečio Danijos rinktinė buvo viena iš labiausiai „cool“ komandų pasaulyje – atakuojantis futbolas, ryškios asmenybės, atsipalaidavimas. Nelabai ir reikėjo, kad ką nors ryškaus laimėtų, kad būtų mylima. Kažkur net mačiau citatą „roko žvaigždžių su „hummel“ apranga rinktinė“. Įdomu, kad pasibaigus 80`s, patį pirmąjį 90`s Europos futbolo čempionatą danai ir laimėjo, bet jau su šita komanda neturėjo labai daug bendro“, – pasakoja P. Ambrazevičius.
34. Jordan Florit – „Red Wine & Arepas: How Football is Becoming Venezuela's Religion“
„Gerokai per ilga ir gerokai per išsami pažintis su Venesuelos futbolu per gonzo žurnalisto akis. Nesigailiu, bet nekartočiau“, – tikina P. Ambrazevičius.
35. Daniel James Brown – „The Boys in the Boat: Nine Americans and Their Epic Quest for Gold at the 1936 Berlin Olympics“
„Nebuvau girdėjęs šios istorijos, nors net filmas apie tai sukurtas – 1936 metais auksą olimpiniame irklavime laimėjo underdogai iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Čia – jų komandos istorija. Tokia šiek tiek įkvėpimui ir susipažinimui su irklavimu, sportu, kuris Lietuvoje turi gilias tradicijas ir turime daug puikių irkluotojų“, – sako P. Ambrazevičius.
36. James Hibbard – „Dviračių menas. Filosofija, prasmė ir gyvenimas ant dviejų ratų“
„Buvusio profesionalaus dviratininko pasakojimas apie filosofiją. Labiau gal filosofams, nei dviratininkams“, – tvirtina jis.
37. Christopher Paolini – „Miegoti jūroje žvaigždžių“
„Perskaitęs supratau, kad čia turbūt vyresniam mokykliniam amžiui skirta. Kosmoso karai, pew-pew-pew“, – apibūdina laidų vedėjas.
38. Vladas Rožėnas – „Katastrofa“
„O šita knyga nustebino ir, gali būti, jūs ją pražiūrėjote – jauno lietuvių autoriaus (Vladui 32-eji) fantastinis kūrinys apie tai, kaip žmonija ruošiasi atkeliaujantiems ateiviams. Netikėtai smagi, šmaikšti, groteskiška ir vietomis priverčianti padaryti „hmmmm“ knyga. Jeigu fantastika bent kiek domina – labai rekomenduoju“, – pataria P. Ambrazevičius.
39. Susanna Clarke – „Džonatanas Streindžas ir ponas Norelis“
„Monumentalus kūrinys apie burtininkų tarpusavio kovas išgalvotos istorijos metu. Sukurtas įdomus pasaulis, bet vietomis labai jau nuobodu, sorry“, – teigia P. Ambrazevičius.
40. Alasdair Gray – „Lanarkas. Vieno gyvenimo istorija keturiose knygose“
„Istorija apie Glazgą ir miestą, kuris yra kažkoks išvirkščias Glazgas, pavadinimu Untankas. Vietos apie tikrą Glazgą yra įprastas bildungsromanas, o va, kas vyksta Untanke – sunkiau pasakyti. Bet kokiu atveju – įdomus skaitinys“, – sako P. Ambrazevičius.
41. Jonas Valatkevičius – „Kirminas“
„Dar vienas lietuvių autorius (kurį labiausiai žinau iš feisbuko ir rašymų apie futbolą), pasirinkęs fantastikos žanrą. Tiesa, fantastinės priemonės čia naudojamos surišti skirtingus epizodus iš Lietuvos gyvenimo“, – pristato P. Ambrazevičius.
42. Ieva Dumbrytė – „Negrįžtantys“
„Labai mėgstu Ievos Dumbrytės kūrybą, skaičiau abi jos knygas (kita – „Šaltienos bistro“) ir dvi iš dviejų yra puikios. Vėl siurrealizmas, netikėti posūkiai, kitokie žmonės, keisti įvykiai, pasakojant apie mergaitės, vardu Ryga, gyvenimą“, – rekomenduoja laidų vedėjas.
43. Greggas Olsenas – „Abandoned Prayers: The Incredible True Story of Murder, Obsession and Amish Secrets“
„Tik 2025 metais supratau, kad true crime žanru galiu domėtis ne tik podkastuose ir netflikse, bet galiu ir skaityti knygas, vau“, – sako P. Ambrazevičius.
44. Greggas Olsenas – „The Amish Wife: Unraveling the Lies, Secrets, and Conspiracy That Let a Killer Go Free“
„Tiek aukščiau esanti knyga, tiek šita knyga yra iš esmės apie vieną žmogų – amišą Eli Stutzman. Labai daug išduoti nenoriu, bet jeigu domitės true crime – šitas dvi knygas labai rekomenduoju. Pašalinis poveikis – sužinosite labai daug apie amišų kultūrą, kuri yra viena iš šitų nusikaltimų priežasčių“, – rekomenduoja P. Ambrazevičius.
45. Greggas Olsenas – „If You Tell: A True Story of Murder, Family Secrets, and the Unbreakable Bond of Sisterhood“
„Dar vienas labai patikusio autoriaus Greggo Olseno kūrinys apie protu nesuvokiamą vienos šeimos elgesį. Tokia knyga, kur skaitant nori šaukti ant veikėjų, kodėl jie daro ar nedaro ko nors. Dar baisiau – tai visiškai tikra istorija. Mačiau, kad knyga išleista ir lietuvių kalba, jeigu neskaitote angliškai – rekomenduoju (lietuviškas pavadinimas – „Tik neprasitark. Tikra istorija apie žmogžudystes, šeimos paslaptis ir nenugalimą seserų ryšį“)“, – teigia laidų vedėjas.
46. David Grann – „Killers of the Flower Moon: The Osage Murders and the Birth of the FBI“
„Neseniai pagal šitą knygą sukurtas filmas buvo nominuotas daugybei „Oskarų“ (nelaimėjo nė vieno), tai galbūt žinote istoriją. 20 amžiaus pradžioje osedžų teritorijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose atrandama naftos, labai daug tos bendruomenės narių stipriai pralobsta ir po kurio laiko kažkas turtingiausius bendruomenės narius pradeda žudyti. Nors kai kurios mirtys iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip nelaimingi atsitikimai, tačiau artimiesiems tai ne.
Šalutinis šitos istorijos rezultatas – FTB įsitraukimas į tokio pobūdžio nusikaltimų tyrimus, tai buvo pirmoji FTB tirta žmogžudystės / žmogžudysčių byla“, – pasakoja jis.
47. Robert Chrichton – „The Great Impostor: The Amazing Careers of Ferdinand Waldo Demara“
„Jeigu esate panašaus amžiaus į mane, tai puikiai atsimenate Lietuvoje rodytą serialą „Pretendentas“ (juokinga, kad taip išverstas „The Pretender“), kuriame Džaredas gali tapti praktiškai bet kokios profesijos atstovu. Serialo pagrindinis veikėjas iš dalies paremtas garsiu atveju, kai amerikietis Ferdinandas Waldo Demara sugebėjo apsimesti teisės dėstytoju, o vėliau – karo laivyno chirurgu ir net atlikti ne vieną operaciją“, – pastebi P. Ambrazevičius.
48. Ann Rule – „The Stranger Beside Me: The Inside Story of Serial Killer Ted Bundy“
„Pasakoti, kas yra Tedas Bundy`is, turbūt niekam nereikia. Knygą apie jį parašė su juo šiek tiek laiko tame pačiame darbe praleidusi ir asmeniškai pažinusi Ann Rule, vėliau tapusi žinoma true crime žanro rašytoja“, – dalijasi P. Ambrazevičius.
„Tamsioji Islandijos pusė“ („Dark Iceland“)
„Nematau tikslo rašyti apie kiekvieną knygą atskirai, bet bendrai – jaunas policijos inspektorius Aris Touras atvažiuoja į mažą Siglufjorduro miestelį ir ten tiria nusikaltimus. Visos knygos parašytos gan panašiai ta prasme, kad policininkas aiškinasi ne tik kažką, kas įvyko ką tik aplink Siglufjordurą, bet kartu paaiškėja ir kas nors iš miestelio istorijos. Kitas, man labai patinkantis veikėjo bruožas – jis nėra supermenas, jis mąslus ir sugebantis susieti įvykius, o ne greitai bėgantis ir šaudantis ir ant uolos krašto kabantis superpolicininkas“, – šešių knygų seriją pristato P. Ambrazevičius:
- 49. Ragnar Jónasson – „Akinantis sniegas“
- 50. Ragnar Jónasson – „Blackout“
- 51. Ragnar Jónasson – „Rupture“
- 52. Ragnar Jónasson – „Whiteout“
- 53. Ragnar Jónasson – „Nightblind“
- 54. Ragnar Jónasson – „Winterkill“
55. Arno Jundze – „Vienintelis liudininkas“
„Pamačiau šitą knygą, suintrigavo, kad latvis rašytojas rašo apie Vilnių, bet net nesitikėjau, kad laukia tokia knyga. Manau, kad tai blogiausia, ką skaičiau šiemet. Tokių medinių dialogų net aš pats be patirties neparašyčiau, knygoje yra ne vienas anachronizmas (veikėjas grįžta iš baro Vilniuje apie dešimtą valandą vakaro, bet pakeliui nusiperka butelį degtinės parduotuvėje, „Ford 500“ pavirsta „fiatuku“), nesupratau, prie ko čia Vilnius (asile), nes vietoj Vilniaus galėjo būti absoliučiai bet kuris Europos miestas, nieko charakteringo nėra.
Nuo kokio pirmo trečdalio tiesiog laukiau, kol knyga pasibaigs, ir kas čia nusikaltėlis. Pabaigoje net prajuokino siužeto posūkis, o nusikaltėlis atsiranda knygoje kaip veikėjas pakankamai vėlai ir tai irgi erzina. Manau, kad čia vienas geriausių pavyzdžių, kaip nereiktų rašyti detektyvų“, – kritikos negaili P. Ambrazevičius.
Manau, kad čia vienas geriausių pavyzdžių, kaip nereiktų rašyti detektyvų.
56. Kostas Strielkūnas – „Mieste nebetiki velniais“
„Gerai, kad iškart po latvio griebiausi šito debiutuojančio lietuvių rašytojo detektyvo. Aišku, pavardė jau iškart su krūviu, bet tą krūvį Kostas (kurį turiu garbės labai ilgai, bet gan paviršutiniškai pažinoti) atlaiko. Puiki istorija, labai lietuviškas pasakojimas apie miestietį kaime, kuris susiduria su mįslingomis mirtimis. Knygoje yra labai gerų, labai savotiško humoro vietų, įpinama lietuvių mitologija, partizanų istorija, nuskamba „The Specials“ – aš esu iš tų, kurie jau laukia knygos tęsinio arba kitos Roko Kėsaus bylos“, – dalijasi laidų vedėjas.
57. Marius Ivaškevičius – „Išvarymas. Londono adata“
„Jeigu matėte spektaklį, galite skaityti, bet neskaitę daug neprarasite – kiek daugiau mėsos ant tų pačių spektaklio įvykių. Neįtikėtino gerumo viršelis, bet prastas pats spaudinys viduje, bereikalingai mažas šriftas gadino skaitymo malonumą. Bet kokiu atveju – laukiu antros dalies“, – sako jis.
58. Akvilė Kavaliauskaitė – „Jausmai“
„Nostalgiška Akvilės Kavaliauskaitės knyga, pasakojanti apie 2009 metus, krizę ir jaunus žmones jos fone. Knyga iš principo apie mano kartą, pats laikas, prasideda mūsų laikas literatūroje“, – pasakoja P. Ambrazevičius.
59. Dovydas Pancerovas – „Pragaro vartai“
„Tirštokas Dovydo Pancerovo trileris apie nežinia dėl ko tiksliai į Kaliningradą nusibeldusius mamą ir sūnų“, – pristato P. Ambrazevičius.
60. Darius Žiūra – „Diseris“
„Autobiografinis Dariaus Žiūros romanas, ne be reikalo išgirtas ir apdovanotas pasakojimas apie 90`s Vilnių ir kiek vėliau“, – sako P. Ambrazevičius.
61. Jaunius Petraitis – „Tu kažką turi“
„Galima sakyti, kad knygoje susiduria du pasauliai, kaip mano vienas bičiulis vadina – „dūerių“ („darytojų“) ir „finkerių“ („mąstytojų“) – tų, kurie žino, kas yra samariezai, težkės ir cirkulštangeliai, ir tų, kas siekia KPIsų, kalba apie konversiją ir gali padaryti, kad sukčiavę pirmieji nenorėtų savęs gūglinti. Labai sėkmingas literatūrinis debiutas“, – tvirtina P. Ambrazevičius.
„Ukrainos tridančio“ trilogija
„Greito tempo, kabinanti Ramūno Bogdano trilogija apie į Ukrainą grįžusį ūkininkauti buvusį Kanados specialiųjų pajėgų karį, įsipainiojantį į Maidano ir vėlesnius įvykius. Serija labai kinematografiška, daug veiksmo, daug detalių, labai atrodo, kad rašytojas žino, apie ką rašo. Padovanokite tėčiui, kuris jaunystėje atrado bajavykus“, – apie trijų knygų seriją kalba P. Ambrazevičius:
- 62. Ramūnas Bogdanas – „Prie bedugnės“
- 63. Ramūnas Bogdanas – „Juodas sniegas, raudonas dangus“
- 64. Ramūnas Bogdanas – „Dūris“
J. M. Coetzee kūryba
„Šito rašytojo buvau skaitęs tik „Maiklo K gyvenimas ir laikai“, pildau likusias spragas:
65. J.M. Coetzee – „Elizabeta Kostelo“. Patiko.
66. J.M. Coetzee – „Jėzaus vaikystė“.
67. J.M. Coetzee – „Jėzaus mokyklos metai“.
68. J.M. Coetzee – „Jėzaus mirtis“.
Šios trys knygos „Jėzaus...“ yra vienas pasakojimas apie vidutinio amžiaus vyrą Simoną ir berniuką Dovydą, kurie susipažįsta į naują tėvynę plaukiančiame laive, Simonas tampa Dovydo globėju. Mąslūs kūriniai, vietomis skaitydamas jaučiausi, lyg sėdėčiau prie trobelės kažkur smėlynuose ir klausyčiausi istorijos“, – sako P. Ambrazevičius.
69. Olga Tokarczuk – „Empūsijas“
„Kurortinis romanas su vietinės mitologijos inkliuzais. Turbūt pirmas Olgos Tokarczuk kūrinys po Nobelio premijos. Negaliu sakyti, kad nuvylė, bet ir pernelyg nenudžiugino“, – pažymi laidų vedėjas.
70. Zyta Rudzka – „Tas juokiasi, kas dantis turi“
„Labai šviežiai lietuviškai išleista knyga apie moterį, kuri laidoja savo ilgametį partnerį. Vaikščioja po miestą, ieško karsto, batų, atsimena gyvenimą kartu, lanko buvusius meilužius. Labai gera buitine kalba parašytas ir meistriškai į lietuvių kalbą išverstas romanas. Jeigu būčiau skaitęs kiek daugiau Bukowskio, turbūt sakyčiau, kad kažkiek panašu. Groteskiškas, alkoholiškas, labai smagus ir kartu tragiškas romanas“, – apibūdina jis.
71. Andrzej Sapkowski – „Amžinoji šviesa“
„Paskutinė „Husitų trilogijos“ dalis. Apie pirmas dvi dalis rašiau pernykščiame sąraše“, – primena P. Ambrazevičius.
72. Douglas Stuart – „Šugis Beinas“
„Kartu su „Mažu gyvenimu“, čia viena iš knygų, kurią skaitydamas per pastaruosius keletą metų verkiau, kartais net pasikūkčiodamas. Su motina alkoholike Glazge gyvenantis Šugis turi subręsti gerokai anksčiau, nei įprasta. Liūdna, puiki knyga“, – tvirtina jis.
73. Annie Ernaux – „Įvykis“
„Nedidelė ir labai asmeniška istorija apie ĮVYKĮ. Nesakysiu, kas yra ĮVYKIS, bet nedovanokite su Kalėdomis šitos knygos Dianai Nausėdienei“, – sako P. Ambrazevičius.
74. Annie Ernaux – „Metai“
„Turbūt tiksliausiai kažkas šią knygą pavadino „kolektyvine autobiografija“ – nuo 1941 iki 2006 metų Prancūzijos istorija per asmenines patirtis“, – apibendrina P. Ambrazevičius.
75. Hisashi Kashiwai – „Prarastųjų receptų užkandinė“
„Nostalgiškas japoniškas romanas apie užkandinę, kurioje gali paprašyti, kad tau pagamintų patiekalą, kurio ilgiesi. Labai šilta knyga“, – tikina P. Ambrazevičius.
76. Antonio Muñoz Molina – „Vienas minioje“
„Dar viena puiki knyga, kurią, manau, galėjote pražiūrėti – kiek eklektiška knyga apie žmogaus vaikščiojimą mieste. Daug veikėjų, kai kurie iš jų – žinomi rašytojai, kai kurios situacijos – tikros iš jų gyvenimo, kitka – išgalvota. Daug kvapų, vaizdų, garsų, knyga apie buvimą mieste ir potyrius jame“, – sako P. Ambrazevičius.
77. Elizabeth Taylor – „Rožių vainikas / Ponia Palfri „Claremonto“ viešbutyje“
„Dviejų klasikinių knygų rinkinys. Labai britiška“, – teigia laidų vedėjas.
78. Helen Macdonald – „V kaip vanagas“
„Knyga apie sielvartą ir netektį, moters bandymą susitaikyti su tėčio mirtimi. Moteris dresiruoja vištvanagį“, – sako P. Ambrazevičius.
79. Claudio Paolucci – „Umberto Eco: tarp Tvarkos ir Nuotykio“
„Kūrybinė Umberto Eco biografija. Gal pernelyg detali ir labai daug dėmesio skirta jo darbams. Tikėjausi ir asmenybės biografijos, bet pats kaltas“, – teigia jis.
80. Jūratė Čerškutė – „Galvoja fizikas! Ričardo Gavelio prozos sistema“
„Išsami kūrybinė Ričardo Gavelio biografija, patiks bet kam, kas yra skaitę ką nors iš R. Gavelio kūrybos. Didelis Jūratės Čerškutės nuveiktas darbas. Beje, knygoje dalis puslapių yra balti, kiti – pilki, tai pilkų nelabai supratau. Paskaitykite ir sužinosite, kodėl“, – paskutinę sąrašo knygą pristato P. Ambrazevičius.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
