Rugsėjo gale legendinė aktorė Eglė Gabrėnaitė šventė savo 75-ąjį gimtadienį. Šia proga Vilniaus mažajame teatre atidaryta fotografijų paroda, kurioje siūloma susipažinti su įsimintiniausių aktorės vaidmenų retrospektyva. Pirmieji ją išvydo aktorės sveikinti susirinkę svečiai – scenos partneriai, kolegos, mokiniai.
„Eglės užtenka. Net kai ji tyli“
Nuotraukas parodai rinkusi teatrologė Daiva Šabasevičienė pabrėžė, kad aktorei visada buvo svarbi partnerystė, todėl ekspozicijoje matome ne tik E. Gabrėnaitę, bet ir jos partnerių – Henriko Kurausko, Arno Roseno, Juozo Kisieliaus, Regimanto Adomaičio, Sigito Račkio, Vytauto Šapranausko, Vytauto Rumšo – akis.
„Patys įdomiausi vyrai šalia E. Gabrėnaitės vaidino. Bet man buvo labai įdomu, kad Eglę kvietė vaidinti visos režisierės moterys. Pirmoji – Irena Bučienė, vėliau Stefa Nosevičiūtė, Aurelija Ragauskaitė, Kazimiera Kymantaitė, jaunosios kartos atstovės Gabrielė Tuminaitė, Eglė Švedkauskaitė, Uršulė Bartoševičiūtė. Nors Eglės charakteris šiek tiek panašus į ežienės, bet sieloje, matyt, slypi nepamatuojamas jautrumas, kuris traukia jus turėti šalia ir kviesti į savo kūrybinius darbus“, – sakė D. Šabasevičienė.
Ji E. Gabrėnaitę pavadino regulos žmogumi: „Mums su Egle teko ilgai keliauti po Kiniją. Kai visi bėgo kažkur į džiungles, ji visą laiką būdavo viešbuty ir ruošdavosi vaidmeniui. Jai nesvarbu, ar Kinija, ar Lietuva, jei vakare reikės išeiti į sceną – svarbiausia yra scena. Gavusi „Auksinį scenos kryžių“ už spektaklį „Pasaulio gerintojas“, E. Gabrėnaitė paklausė: kodėl aš gavau tokį apdovanojimą už penkis žodžius? Todėl, kad Eglės užtenka. Net kai ji tyli. Kažkada sveikindami E. Gabrėnaitę šviesaus atminimo režisierius Rimas Tuminas ir kompozitorius Faustas Latėnas pasakė, kad Eglė turi nuodėmę ir turės ją išpirkti. Aš iššifravau taip, kad aktorė yra per daug skolinga žiūrovams ir šiedu menininkai palinkėjo jai eiti į žmones, būti matomai ir tai bus E. Gabrėnaitės nuodėmės išpirkimas“, – kalbėjo teatrologė.
Pati E. Gabrėnaitė prisipažino, jog nuotraukos iš spektaklių ir kino filmų jai kelia įvairių emocijų, tačiau bene ryškiausias – laimės, džiaugsmo pojūtis. „Nuotraukos patvirtina: aš tikrai ten buvau. Ir kartu apima jausmas, jog tai buvo visiškai kitas gyvenimas, kita aš. Savo fotografijose nesigėriu ypatingais rakursais, nevertinu, gražu ar negražu. Jei kas ir svarbu, tai kokią jos pagavo emociją ir kokią emociją sukelia žiūrint dabar“, – teigė E. Gabrėnaitė.
Pasak aktorės, apmąstyti vaidmenis, susitikimus ir išgyvenimus jai padeda ir maždaug 40 metų rašomi dienoraščiai. Atsivertusi jų puslapius, ji gali prisiminti dėmesį, meilę ir palaikymą, kurių netrūko kuriant skirtingus vaidmenis kine ir teatre, dirbant su savitais režisieriais ar leidžiantis į gastroles po įvairias šalis.
„Teatro ragana“
Šeimyniškai jaukus aktorei skirtas šventinis vakaras buvo pavadintas intriguojančiai – „Eglės nuodėmės“. Pasak režisierės, VMT meno vadovės Gabrielės Tuminaitės, E. Gabrėnaitė savo kūryba į Lietuvos teatro istoriją yra įsirėžusi nenutrinamu pėdsaku. „Tai aktorė paslaptis, darbui atiduodanti visą savo intelektą, patirtį, jausmus, ji – energijos užtaisas, unikali ir universali menininkė“, – teigia G. Tuminaitė, VMT režisavusi spektaklį „Marti“, kuriame E. Gabrėnaitė įkūnija vieną pagrindinių herojų.
Teatrologė Audronė Girdzijauskaitė šmaikštavo, kad E. Gabrėnaitė jau gimė aktore ir net su dvejais marškinėliais: nuo mamos aktorės Genovaitės Tolkutės ir nuo tėvo aktoriaus Vytauto Gabrėno. „Man labai įstrigo, kaip E. Gabrėnaitė vaidino Antigonę. Dabar reikia tokių Antigonių, kad mes visi iki galo padarytume tai, ką reikia, iškęstume iki galo. Taip, kaip vaidino Eglė“, – sakė A. Girdzijauskaitė.
Aktorės gerbėjas prisipažino esąs ir buvęs kultūros ministras Šarūnas Birutis: „Aš įsimylėjau teatrą dėl tokių aktorių kaip Eglė Gabrėnaitė. Prieš 45 metus, būdamas trečio kurso studentu, atėjau dirbti scenos darbininku į tuometinį Akademinį dramos teatrą. Aš atmintinai mokėjau Eglės ir kitų aktorių vaidmenis, prisimenu Gabrėnaitės Antigonę, Ranevskają ir kitus vaidmenis teatre ir kine, per kuriuos ji tapo tikra ikona. Negalėjau nesižavėti tuomet, žaviuosi ir dabar.“
Aktorė Rasa Samuolytė juokavo, kad jai daug batų nublizginti reikėjo spektaklyje „Didvyrių aikštė“, kol susidraugavo su Egle: „Ji vaidino, kad slepia nuo manęs, jog myli profesorių, kurio marškinius lygina, aš vaidinau, kaip aš to nepastebiu. Ji vaidino, kaip ji paslapčia uosto profesoriaus marškinius, aš vaidinau, kaip aš to nepastebiu. Ir iš tokio slapukavimo, iš mūsų gastrolių užgimė draugystė. Tik su Egle kalbėdama telefonu esu raičiusis iš juoko. Man atrodo, aš ją įsimylėjau. Skambinu, sakau: „Labas, Egle.“ Ji: „Rasute, kaip aš tave myliu.“ Kitą kartą: „Labas, Egle.“ Ji: „Aš myliu Saulę Bliuvaitę.“ Kažkaip iškenčiu tą konkurenciją. Aš: „Labas, Egle.“ Ji: „Myliu Vytautą Katkų.“ Bet mūsų meilė niekur nedingsta. Žinau, kad, man paskambinus, ji visada atrieks didžiulį gabalą savo brangaus laiko. Ir aš skambinsiu, kad ir ką ji bemylėtų.“
Už telefoninius pokalbius dėkojo ir jaunosios kartos režisierė Uršulė Bartoševičiūtė: „Aš nežinau, ar visiems, bet kai šneki dvi valandas, telefonas tave atjungia. Tai Eglė – vienintelis žmogus mano gyvenime, kuriam tenka iš naujo skambinti, kad galėtume pabaigti pokalbį.“
Režisierius Vilius Malinauskas priminė, kad Eglė turi ritualą pervaidinti spektaklį galvoje: „Nuo vienos frazės dažnai pasikeičia viskas. Man Eglė yra teatro ragana, kuri sugeba sujungti tai, kas kartais nesujungiama, visus pasaulio dualumus suvesti į viena, kad gimtų spektaklis.“
Mokytojai – ir režisieriai, ir vyresni kolegos
E. Gabrėnaitė augo žinomų aktorių A. Gabrėno ir G. Tolkutės šeimoje. 1972-aisiais ji baigė Lietuvos konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), jos kurso vadovė buvo dr. Irena Vaišytė, specialybės pedagogas – Vladas Jurkūnas. Vos baigusi aktorystės mokslus ji atsidūrė Lietuvos valstybiniame akademiniame (dabar – Nacionaliniame) dramos teatre, čia kūrė vaidmenis iki 1990-ųjų. Aktorė vaidino Irenos Bučienės, Henriko Vancevičiaus, Kazimieros Kymantaitės ir kitų režisierių spektakliuose. Pasak aktorės, be jų, didelę įtaką jai padarė aktoriai Monika Mironaitė, Stepas Jukna, Henrikas Kurauskas – juos ji taip pat laiko savo mokytojais.
Kine E. Gabrėnaitė debiutavo 1971 m. suvaidinusi epizodinį vaidmenį filme „Tas prakeiktas nuolankumas“ (rež. Algirdas Dausa). Nusifilmavo tokių žymių kino režisierių kaip Gytis Lukšas ir Arūnas Žebriūnas kino filmuose, ją vertina ir naujosios kartos kino režisieriai.
E. Gabrėnaitę artimas kūrybinis ryšys sieja su aktoriumi, režisieriumi Valentinu Masalskiu. 2010 m. už moters vaidmenį jo režisuotame spektaklyje „Pasaulio gerintojas“ pagal Thomo Bernhardo pjesę ji įvertinta „Auksiniu scenos kryžiumi“. V. Masalskis šiame spektaklyje buvo jos scenos partneriu. Dar vienas „Auksinis scenos kryžius“ aktorei skirtas 2016 m. už ponios Citel vaidmenį režisieriaus Krystiano Lupos spektaklyje „Didvyrių aikštė“, sukurtame pagal T. Bernhardo pjesę.
E. Gabrėnaitė 1999-aisiais įvertinta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija, 2011-aisiais – Gedimino ordino Riterio kryžiumi, 2017 metais – Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Tuminas pakvietė vos įkūręs teatrą
Šventinį vakarą E. Gabrėnaitė ne kartą sakė „žiauriai“ mylinti Mažąjį teatrą ir jo kolektyvą, kurio aktore yra jau 35-erius metus. Vos tik įkūręs šį teatrą, ją pakvietė režisierius Rimas Tuminas. Pasak aktorės, tai jai buvo „netikėta ir neplanuota“. „Kaip dabar pagalvoju, Tumino aš nei gerai pažinojau, nei buvau bendravusi – jis už mane jaunesnis. Tačiau kai jis kūrė teatrą, paskambino ir pasakė „ateik“, atsakiau, jog pagalvosiu ir gal kada nors… O jis: „Dabar ateik.“ O juk aš Akademiniame teatre (dabar – Nacionalinis dramos teatras) turėjau pagrindinius vaidmenis, savo grimo kambarį, – pasakojo aktorė, netrukus atsiliepusi į šį kvietimą ir tapusi neatsiejama VMT dalimi. – Tuminas man davė labai daug, tačiau daug nekalbėdamas. Tai dovana.“
Visgi, pasak VMT vadovės G. Tuminaitės, E. Gabrėnaitę sunku apriboti konkrečiu teatru. „Ši aktorė pati tiesiog teatras, todėl Mažajam teatrui tiesiog teko laimė būti su ja, kartu džiaugtis jos išskirtiniais darbais.“
Eglei Gabrėnaitei skirtą parodą galite apžiūrėti Vilniaus Mažajame teatre.
Straipsnyje panaudota VMT pranešimo spaudai informacija.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
